Tema: Verslo strategijos
Paskutiniu metu sąvoka “strategija biznyje” tapo gana populiaria. Ši tema – neatskiriamas pasitarimų ir simpoziumų atributas. Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti savo veiklos gaires – įmonės strategiją. Vadinasi strategija – tai tam tikras tikslų ir galimybių suderinimas ir palaikymas. Strategija įmonei suteikia apibrėžtumą, individualumąir sudaro sąlygas priimti tam tikrų profesijų darbuotojus. Strateginis planas atveria organizacijai perspektyvą. Strategiją reikėtų vertinti kaip programą, kuri nusako įmonės veiklą pakankamai ilgą laikotarpį, kartu užtikrinant, kad besikeičiant politinei ir socialinei aplinkai, galima būtų koreguoti veiksmus.
Kuvykaitė R. knygoje “Tarptautinis marketingas” išskiria 4 pagrindines verslo strategijas:
1. “Įsiveržti pirmam ir suduoti sutelktą smūgį”.
2. “Pulti greitai ir netikėtai”.
3. “Ekologinės nišos” paieška ir užėmimas.
4. Produkto, rinkos ar šakos ekonominių charakteristikų pakeitimas.
Šios keturios strategijos nėra nesuderinamos. Dažnai vienas ir tas pats verslininkas savo kompanijoje naudoja tam tikrą kombinaciją, susidedančią iš dviejų, o kartais ir iš trijų strateginių elementų. Šios strategijos nepasižymi ryškia diferenciacija. Pavyzdžiui, viena ir ta pati strategija gali būti klasifikuojama kaip “netikėta ataka” ir kaip “savo ekologinės nišos” paieška ir užėmimas. Bet kokiu atveju, kiekvienos iš jų taikymas susietas su nustatytų sąlygų atitikimu, iš kurių kiekviena taikytina tik nustatytoms naujovių formoms ir reikalauja atitinkamo verslininko požiūrio bei elgsenos. Pagaliau kiekviena iš jų turi jai būdingus trūkumus bei atitinkamą rizikos laipsnį.
1. “Įsiveržti pirmam ir suduoti sutelktą smūgį.”
Savo esme ši strategija nukreipia verslininką jeigu ne dominuojančios, tai lyderio pozicijos užėmimui naujoje rinkoje arba naujoje šakoje. Visai nebūtinai ši strategija turi būti orientuota į greitą didelio verslo sukūrimą, nors šis tikslas visiškai atitinka duotą strategiją. Tačiau bet kokiu atveju ji išskirtinai nukreipia į pastovų lyderiavimą.
Daugelis mano, kad “sutelkto smūgio” strategija yra labiausiai priimtina verslo strategija. Iš tiesų, jei spręsti pagal populiarias knygas, skirtas vartotojams, tai galima padaryti išvadą, kad tai yra vienintelė greito įėjimo į rinką strategija. Įdomu ir tai, jog daugelis vartotojų, ypač tie, kurie dirba aukštos technologijos srityje, atrodo laikosi tokios pačios nuomonės.
Tačiau knygos “Rinka: kaip tapti lyderiu” autorius Peter F. Drucker mano, kad taip manantieji yra neteisūs. Bet esmė yra tame, kad tai nėra pagrindinė įėjimo į rinką strategija. Be to, jos naudojimas nesumažina rizikos laipsnio, o ir sėkmingo realizavimo procentas nėra labai aukštas. Galima sakyti, kad iš visų įėjimo strategijų ši yra labiausiai rizikinga. Ši strategija “neatleidžia klaidų” ir nesuteikia galimybės dar kartą pabandyti laimę. Bet visgi jos sėkmingas pritaikymas duoda milžiniškus rezultatus. Reiktų paminėti, kad šios nagrinėjamos strategijos tikslas nėra stambios gamybos sukūrimas. Jos taikymo esmė – tokios gamybos sukūrimas, kuri suteikia kompanijai dominuojančią padėtį rinkoje. Kompanija ZM Minesotos valstijoje, sprendžiant pagal viską, niekada nesistengė įgyvendinti tokias inovacines idėjas, kurios galėjo tapti naujų stambių produktų gamybos pradžia. Kompanija Jonson&Jonson – medicininių ir higieninių priemonių gamintoja – taip pat to nesiekė. Bet vis dėlto abi šios kompanijos yra geriausių kompanijų tarpe. Ir viena ir kita kėlė sau tikslą sukurti tokias inovacines idėjas, kurių pagalba būtų sukurti ne gigantai, o vidutinės įmonės, galinčios užimti savo rinkose dominuojančią padėtį.
Šios strategijos naudojimas neapsiriboja vien gamybine sfera.
“Sutelkto smūgio” strategija siūlo pačio ambicingiausio tikslo iškėlimą, priešingu atveju neverta pradėti. Ši strategija visada nukreipta į naujos šakos arba naujos rinkos sukūrimą. Rečiausiai ši strategija būna nukreipta į visiškai naujo ir anksčiau neegzistavusio proceso parengimą ar tobulinimą. “Sutelkto smūgio” strategija turi būti nukreipta tiesiai į tikslą, kitaip neįmanoma tikėtis sėkmės. Šios strategijos panaudojimas reikalauja pačios nuodugniausios išankstinės analizės. Turi būti nustatytas vienas tiksliai apibrėžtas tikslas, į kurį būtų nukreiptos visos pastangos. Ir kada įdėtas darbas pradės duoti vaisius, novatorius turi sugebėti sukoncentruotai mobilizuoti visus turimus resursus. Pavyzdžiui, kai kompanija “Diupon” gavo naują naudingą sintetinį pluoštą (daug anksčiau prieš tai, nei rinka apie jį sužinojo), ji pastatė stambius fabrikus ir pradėjo tiesiog atakuoti tekstilės įmones ir plačiąją publiką savo reklaminiais skelbimais, bandomaisiais pavyzdžiais ir demonstracijomis.