Pinigų plovimo problema ir kova su juo
Pinigų plovimas – tai procesas, su kurio pagalba pajamos, gautos iš kiekvienos nusikalstamos veiklos, pervedamos, transformuojamos, konvertuojamos arba sumaišomos su teisėtai gaunamomis pajamomis, siekiant paslėpti arba užmaskuoti jų tikrąją kilmę, šaltinį arba savininką.
Pernai mokesčių policija gavo ir tyrė daugiau nei 335 tūkst. pranešimų apie atliktas operacijas su pinigais, iš jų 50 – apie įtartinas operacijas. Remiantis gauta informacija, buvo iškelta 13 baudžiamųjų bylų, iš jų 3 pagal Baudžiamojo kodekso 326 str. “Pinigų plovimas“ (1999 m. – 4). Tyrimo metu nustatyta 2,05 mln. Lt dydžio padaryta žala valstybės biudžetui, uždėtas areštas turtui, kurio vertė – 324 tūkst. Lt.
1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra nusikaltimas finansams ir apibrėžė jį kaip operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimą arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (326 str.“Pinigų plovimas“). Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
Kartu buvo papildytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 172-14 straipsniu, kuris numato, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams.
Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vadovaujantis jo 216 str. baudžiamoji atsakomybė bus taikoma už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą:
1. Tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Vadovaujantis Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, buvo priimta ar pakeista nemažai teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo vykdymą. Visi teisės aktų projektai buvo ruošiami derinant juos su Europos Sąjungos direktyvomis bei tarptautinėmis sutartimis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos antrosios pinigų plovimo prevencijos direktyvos reikalavimus FNTT (financinių nusikaltimų tyrimų tarnyba) 2003 spalio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nauja įstatymo redakcija, įsigaliosianti 2004 m. sausio 1d. numato šiuos įstatymo pakeitimus:
Finansinės institucijos sąvoka taip pat aprėps ir finansinės nuomos (lizingo) bendroves; į įstatymo taikymo lauką pateks ir kiti subjektai – auditoriai, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės, advokatai bei advokatų padėjėjai; asmenys, užsiimantys komercine – ūkine veikla, susijusia su prekyba nekilnojamuoju turtu, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, meno kūriniais, antikvarinėmis kultūros vertybėmis ar kitomis brangiomis prekėmis, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
Įtvirtinamos terorizmo finansavimo prevencinės priemonės;
Keliami griežtesni reikalavimai dėl kliento identifikavimo; jei įtariama, kad klientas veikia ne savo vardu, arba jeigu yra aišku, kad jis veikia ne savo vardu, kredito įstaigos, finansų įmonės ir kiti subjektai privalo imtis reikiamų priemonių, kad gautų informaciją apie kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tapatybę;
Praplečiamos FNTT teisės nustatant, kad. finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną operaciją su pinigais, privalo tą operaciją sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie ją pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisydami operacijos su pinigais sumos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kai yra pagrindas, per 48 valandas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo privalo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka imtis priemonių dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo.