TURINYS
ĮVADAS 3
1. ELEKTRONINĖ KOMERCIJA 5
1.1 El. komercijos samprata 5
1.2 El. komercijos kategorijos 6
1.3 El. komercijos taikymas 8
2. ELEKTRONINĖS PARDUOTUVĖS 9
2.1 Elektroninės parduotuvės samprata 9
2.2 El. parduotuvių kūrimas 9
2.3 El. parduotuvių saugumas, patikimumas 12
2.4 El. parduotuvių privalumai 13
3. EL. PREKYBA LIETUVOJE 15
3.1 Statistika 15
3.2 Lietuviškų el. parduotuvių apžvalga 16
3.2.1 www.books.lt 16
3.2.2 www.muge.lt 17
IŠVADOS 19
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 21
PRIEDAI 22
ĮVADAS
Galima drąsiai teigti, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos vystymosi
pažangą lemia naujų informacinių technologijų kūrimas ir vystymas. Jos tapo
lengvai prieinamos kiekvienam žmogui. Asmeninis kompiuteris daugumai mūsų
tapo tokia pati būtina ir neatskiriama aplinkos dalis kaip šaldytuvas,
televizorius ar telefonas. Jo panaudojimo galimybės auga taip sparčiai, kad
net sunku įvardinti veiklos sritis, kuriose jie nebūtų naudojami. Šiuo metu
informacinės technologijos plačiai taikomos įvairiose srityse: tokiose kaip
ekonomika, laisvalaikio praleidimas, administravimas, valdymas, švietimas.
O Internetas tapo ne tik priemonė rasti mus dominančią informaciją, skirti
laiką pramogoms ir bendravimui su kitais Interneto lankytojais, bet ir
puiki vieta realizuoti savo sumanymus ir pritaikyti pasaulinį tinklą savo
verslo reikmėms. Tokiais sumanymais gali būti ir nuosavo tinklalapio
kūrimas arba net elektroninės parduotuvės atidarymas Internete.
Mano manymu, elektroninė prekyba (el. prekyba) yra naujas (Lietuvoje
atsiradęs tik 1997 m.), bet dideliais tempais besivystantis verslas. Būtent
dėl to ir pasirinkau šią temą: „Elektroninės prekybos tendencijos“, o noras
sužinoti kuo daugiau apie šią sferą, kursinio darbo rašymą pavertė
malonumu. Tema bus aktuali tiems, kas jau užsiiminėja elektronine prekyba,
ir, žinoma, tiems, kurie dar tik galvoja apie savo verslo pradžią Interneto
tinkle. El. prekyba Lietuvoje dar tik bando išaugti iš vystyklų, todėl
manau, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas ją analizuoti.
Kursinio darbo tikslas yra ištirti el. parduotuvių vystymosi tendencijas.
Uždaviniai tikslui pasiekti:
• iš surinktos medžiagos bandyti nustatyti, kokioje stadijoje
šiandien yra el. prekyba;
• ištirti el. prekybos saugumo problemas;
• išanalizuoti el. prekybos privalumus ir trūkumus;
Darbe naudojami šie tyrimo metodai: stebėjimai ir analizė, kurie, mano
manymu, geriausiai aprašo ir pavaizduoja mano darbo tikslą.
Stebėjimai buvo naudojami statistinių duomenų surinkimui. Per dvi
savaites buvo stebimi kelių lietuviškų el. parduotuvių-vitrinų dalyvių
lankomumo skaitliukai, kurie padėjo įvertinti vartotojų lankomumo dažnumą
lietuviškose elektroninėse parduotuvėse.
Analizei atlikti buvo naudojami įvairūs statistiniai duomenys, teorinė
medžiaga, teises aktai, straipsniai iš Interneto apie elektroninę komerciją
ir t.t. Galutiniams rezultatams gauti, buvo analizuojama visa prieinama
medžiaga.
Darbui apie elektroninės komercijos plėtros Lietuvoje galimybes atlikti
buvo naudojami tokie pagrindinai leidiniai: Sodžiutė L. ir Sūdžiaus V.
2003m. knyga „ Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra, principai“,
Statistikos Departamento medžiaga, bei medžiaga iš Interneto apie
elektroninę komerciją.
Pagrindinė problema rašant darbą buvo rašytinės medžiagos trūkumas.
Galbūt informacijos nėra dėl to, kad pati tema glaudžiai siejasi su
Internetu. Taigi didžiąją dalį informacijos radau ne bibliotekoje, o
Internete, kuriame pavyko atrasti naujausią statistiką ir tirti el.
parduotuvių tinklalapius.
Aš manau, kad mano atliktas darbas padės geriau suprasti tą aplinką,
kurioje dabar yra el. komercija, o būtent el. prekyba, o tai leis įvertinti
jos tendencijas.
1. ELEKTRONINĖ KOMERCIJA
Elektroninė komercija prasiskverbė į visas kasdieninio gyvenimo formas:
nuo įgaliojimo, leidžiančio naudotis jūsų kreditine kortele, iki
išankstinio kelionės užsakymo per globalinį tinklą, piniginių pervedimų iš
viso pasaulio, prekybos terminalų naudojimo mažmeninėje prekyboje,
elektroninės bankininkystės ir politinių kompanijų organizavimo, ir netgi
laidotuvių organizavimo.
1.1 El. komercijos samprata
Tikriausiai kiekvienas girdėjome frazę „elektroninė komercija“ (el.
komercija). Apie ją prakalbus, daugelis ima galvoti apie Internetą, o
būtent apie „pasaulinį voratinklį“ (World Wide Web – WWW). Tačiau El.
komercija neapsiriboja vien tik „pasauliniu voratinkliu“, bet apima visas
komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono,
fakso, kompiuterio ir pan.
Visuotinai pripažinto El. komercijos apibrėžimo nėra. El. komercija yra
daug daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas
Internetu, tačiau būtent apie šią
sritį bus kalbama šiame darbe. Iš esmės
tai yra verslo organizavimo modelis, kuris apima bet kokią komercinę
transliaciją atliktą elektroniniu būdu – elektroninėmis priemonėmis,
elektroninėje aplinkoje ir pan.
Kadangi tai yra verslas, todėl kiekvieno asmens, besiverčiančio el.
komercija, tikslas yra pelnas. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai
besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija
bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais.
Elektroninė komercija – smarkai besivystanti sritis, jai reikalingi
technologiniai patobulinimai ir pasikeitimai, kad funkcionavimas būtų
perspektyvus. El. komercija suderino pažangiausias kompiuterines ir
informacines technologijas bei naujausių klientų poreikių tenkinimą, kas
leido pakeisti žmonių požiūrį į tradicinį verslą. Įvairių autorių el.
komercijos apibrėžimai skiriasi, todėl teisinga būtų pateikti keletą:
• el. komercija – tai prekybinis veiklos būdas, kai sutartys sudaromos,
o prireikus ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei
priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų
pranešimais (pagal daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys
sudaromos naudojantis ryšio priemones, taisykles) [Sodžiutė L; Sūdžius
V. 2003, p.9];
• elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir
paslaugomis vykdoma interneto tinkle, kur bendraujama su pirkėju ar
klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais [Balabanov,
2001, p.190-191. Rus.].
Prekių ir paslaugų pardavimas Internete skiriasi nuo tradicinės prekybos
parduotuvėje, nes pirkėjas gali galvoti apie pirkinį tik kelias sekundes.
Tuo tarp yra visiškai nesvarbu kur yra parduotuvė, parduodanti jums prekes
ar paslaugas. Nors ką tik buvo užsiminta, kad El. komercija skiriasi nuo
tradicinės prekybos parduotuvėje, visgi lieka nemažai panašumų. Kaip ir
įprastą verslą, El. komerciją sudaro trys pagrindinai elementai:
• dalyviai: valstybė, vartotojai, partneriai, gamintojai bei kiti
rinkos dalyviai ir verslo infrastruktūra;
• procesai: technologiniai, tyrimo, logistiniai, analizes ir kiti;
• tinklai: korporaciniai, Internetas, komerciniai ir kiti
universalūs, specializuoti ar žinybiniai.
Kadangi abiejų, tradicinio ir elektroninio, verslų pagrindas yra tas
pats, todėl šitų trijų elementų sandūroje susidaro palankios galimybės El.
komercijai formuotis ir plėtotis.
Todėl prieš pradedant verstis elektronine komercija Internete, labai
svarbu sekti naujų technologijų vystymąsi ir pasikeitimus. El. komercija
paverčia Internetą iš paieškos ir pramogų mechanizmo į globalinę
informacijos paieškos bazę. Tik per keletą metų Internetas pavirto iš
naujovės į kasdieninio gyvenimo būtiniausią priemonę, be kurios šiuo metu
beveik negalima išsiversti žmogui, užsiimančiam verslu.
Internetas suteikia tokias pačias galimybes verstis el. komercija arba
el. verslu regione, kokias – greitkelis automobiliui. Įmonių ar kompanijų
vadovai naudojasi Interneto ištekliais, kad surinktų juos dominančią
informaciją apie konkurentus, geriausias žaliavų pristatymo sąlygas;
ekonomiškai apsimokančius partnerius, bei pardavimų apimtį.
Lietuvos įmonės, užsimaniusios padidinti savo apyvartą, naudoja tokias
el. komercijos formas kaip: elektroninė parduotuvė, elektroninis aukcionas,
elektroninė bankininkystė, elektroninis draudimas, elektroninė birža –
visas verslo formas, kurios gali būti įdiegtos per Interneto tinklą.
1.2 El. komercijos kategorijos
El. komercija gali apimti įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos
sferas. Norint įžvelgti plačias elektroninių priemonių taikymo galimybes,
pravartu į El. komerciją pasižiūrėti keliais aspektais. Taigi pagal
elektroniniu būdu bendraujančias šalis el. komerciją galima skirstyti į
tokias kategorijas:
• verslas – verslui (kategorija apima įmonių tarpusavio bendravimą
elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, įmonė, naudojanti tinklą
susisiekti su savo tiekėjais, užsakyti prekes, pasikeisti dokumentais
bei atsiskaityti elektroniniu būdu. Visa tai yra pasiekiama 24
valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokia El. komercija pasaulyje
sėkmingai vyksta jau keletą metų, ypač vadovaujantis Elektroninės
informacijos mainų (Electronic Data Interchange) protokolu per
privačius ar specialiai tam sukurtus tinklus. Elektroninės priemonės
pirmiausia leidžia įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas,
suaktyvinti bendradarbiavimą, padidinti efektyvumą, sukurti naujų
elektroninių verslo paslaugų);
• verslas – vartotojui (kategorija daugiausiai nusako elektroninę
mažmeninę prekybą, todėl dažnai vartotojas, išgirdęs apie el.
komerciją, įsivaizduoja būtent šios kategorijos apimtį, nors tai tėra
tik viena el. komercijos sričių);
• vartotojas – vartotojui (kategorija aprėpia elektroninius vartotojų
tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos apsikeitimas tinklu
arba elektroniniai aukcionai);
• valstybinė institucija – verslui (kategorija nusako elektroninį
bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pavyzdžiui,
viešų valstybės aktų skelbimas Internete, kur įmonės savo nuomonę
reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis įtrauktų verslo
dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių
transakcijų, kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių
operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti
transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą);
• valstybinė institucija – vartotojui (kategorijos pavyzdžių pasirodys
ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei
valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo
elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas,
mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas);
• valstybinė institucija – valstybinei institucijai (sritis aprėpia
valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant
informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios
„Elektroninės vyriausybės“ strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas
lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus
valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių
institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai
turėtų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą,
mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą).
1.3 El. komercijos taikymas
Elektroninės komercijos sprendimai taikomi įvairioms verslo sferoms:
• prekybai, pardavimams ir reklamai;
• tiekimui;
• finansavimui ir draudimui;
• prekybiniams sandoriams: užsakymams, pristatymams, mokėjimams;
• produkto pateikimui;
• produkto vystymui;
• dviejų organizacijų bendradarbiavimui;
• valstybės reguliavimui (lengvatos, leidimai, mokesčiai, muitai ir kt.
);
• logistikai;
• skaitmeniniam prekių pardavimui;
• apskaitai;
• ginčų sprendimui ir t.t.
2. ELEKTRONINĖS PARDUOTUVĖS
2.1 Elektroninės parduotuvės samprata
Elektroninė parduotuvė (el. parduotuvė) – tai Interneto svetainė, kur