Administracinė teisė kaip teisės šaka ir valstybinio valdymo mokslas
5 (100%) 1 vote

Administracinė teisė kaip teisės šaka ir valstybinio valdymo mokslas

,ADMINISTRACINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA IR VALSTYBINIO VALDYMO MOKSLAS

Turinys

1. Teisinių sąvokų apibrėžimo supratimas, įvadinės administracinės teisės sąvokos ir jų komentarai

2. Administracinės teisės sąvoka.Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas

3. Administracinės teisės funkcijų santykis su žmogaus teisėmis ir laisvėmis

4. Administracinės teisės santykis su gretimomis teisės šakomis

5. Administracinės teisės šaltiniai

6. Administracinės teisės sistema

7. Administracinės teisės sisteminimas

8. Administracinės teisės mokslo samprata, jo dalykas ir funkcijos

1. TEISINIŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽIMO SUPRATIMAS, ĮVADINĖS ADMINISTRACINĖS TEISĖS SĄVOKOS IR JŲ KOMENTARAI

Teisinių sąvokų apibrėžimo supratimas

Tiek teoriniu (kuriant naujas teisės normas), tiek praktiniu (taikant teisės normas) požiūriu dažnai kyla būtinybė suprasti teisinę sąvoką, atskirti vieną sąvoką nuo jai gretimos. Teisinės sąvokos suvokimas turi filosofinę, loginę, lingvistinę, teisinę ir kitokią reikšmę. Tai reiškia, kad teisinės sąvokos apibrėžimo veiksmai turi remtis šių mokslų nuostatomis.

 Filosofiniu požiūriu, teisinė sąvoka yra svarbi kaip socialinio pažinimo objektas, turintis tam tikrus tikrovės požymius (atspindimus mąstymo formose).

 Loginiu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad jos apimtis ir turinys atskleidžiami loginiais veiksmais, panaudojant tam tikras apibrėžimų rūšis.

 Lingvistiniu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad ji turi ir gali būti nagrinėjama žodžio, kategorijos, termino kilmės ir reikšmės pagrindu (jos fiksuojamos vienomis ar kitomis kalbinėmis formomis).

 Teisiniu požiūriu, teisinė sąvoka svarbi tuo, kad ji remiasi teisiniu mąstymu, atspindi tokius pažinimo objekto (nusakomo sąvoka) požymius, kurie yra teisiškai reikšmingi.

Taigi teisinių sąvokų kūrimas (o taip pat jų realizavimas, taikant teisės normas) reiškia, kad teisinis mąstymas turi aktyvų ir kūrybinį pobūdį, nors sudarytų teisinių sąvokų sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip tiksliai jose atsispindi objektyvi realybė t.y. kiek tiksliai nurodomos teisiškai nagrinėjamo reiškinio ar dalyko ribos. Šios ribos nustatomos sąvokos apimtyje ir turinyje. Pagrindini ribų nustatymo kriterijumi dažniausiai esti teisinės sąvokos vartojimo tikslas. Jei apimtis – sąvokoje apibendrintų daiktų loginė klasė, o turinys – esminių ir bendrųjų objekto požymių visuma, pagal kuriuos apibendrinti ir išskirti daiktai toje sąvokoje, tai teisinės sąvokos turinio formulavimas vyksta nuo bendrinės (apimties charakteristikos požymių) iki specialiosios (teisinių požymių įvedimo) sąvokų pažinimo. Tai reiškia, jog norint apibrėžti teisinę sąvoką, sakysime “pareigūnai”, pirmiausia reikia suvokti bendrinę sąvoką (kaip pažinimo objektą), jos prasmę. Bendrinės sąvokos požymių ieškosime etimologiniuose žodynuose. Toliau jos pagrindu, išskirdami pagal sąvokas vartojimo tikslą, atskirus specifinius požymius kursime pareigūno teisinės sąvokos administracinius, baudžiamuosius, darbo teisės ir pan. aspektus. Dažniausiai teisinei sąvokai apibrėžti ( nuo bendrinės iki specialiosios sąvokos) vartojami orientaciniai, diferenciniai (skiriamieji) ir funkciniai požymiai.

Orientaciniai požymiai nurodo objekto vietą kitų daiktų ir reiškinių visumoje (apimties charakteristikos požymiai). Šie požymiai – tai tam tikros klasės tapatingumo (bendrumo) požymiai. Kuriant pareigūno teisines sąvokas orientuosimės į tai, kad pareigūnai yra tarnautojų rūšis (tarnautojai – asmenys, užimantys valstybinėse, visuomeninėse, privačiose institucijose tam tikras pareigas, veikiantys šių institucijų vardu ir joms įgaliojus, pagal savo kompetenciją bei gaunantys už tai atlyginimą).

Diferenciniai (skiriamieji) požymiai atskleidžia skirtumus tam tikrų klasių, poklasių ribose.

Kuriant pareigūno įvairias teisines sąvokas šiuo skiriamuoju požiūriu nuo kitų tarnautojų ir nuo atskirų pareigūnų rūšių yra valdžia, jos turėjimo lygis.

Valdžia, bendrąja prasme, tai yra teisė ar galia pajungti savo valiai. Tokią valdžią turi asmenys (pareigūnai), turintys valstybinius, administracinius įgaliojimus (įgalinimus).

Funkciniai (pareigos, veiklos srities, paskirties) požymiai atskleidžia sąvokos (kaip pažinimo objekto) paskirtį, sąvokos konkretų vartojimo tikslą.

Kuriant pareigūno teisines sąvokas, funkciniai požymiai padeda apriboti baudžiamąjį administracinį teisinį ar kitus aspektus. Vartojimo tikslo nustatymas yra kūrybinis procesas. Pareigūno valdžios turėjimo lygis apsprendžia jo teisinį statusą. Tačiau teisinis statusas taip pat nėra savitikslis dalykas. Pagal tai kam teisinis statusas panaudojamas administracinėje teisėje yra išskiriamos mažiausiai dvi pareigūno sąvokos. Vienu atveju pareigūno sąvoka formuluojama valdymo (administracinių) santykių dalyviui, turinčiam skirtingus valdžios įgaliojimus. Jais yra valdžios atstovai: Seimo nariai, savivaldybės deputatai, teisėjai, policijos, valstybinės inspekcijos darbuotojai, turintys įstatymų ir kitų norminių aktų administracinės priežiūros teisę, o taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų administracijos vadovai, dirbantys atskirose valdymo srityse (pareigūnų
antroji rūšis).

Kitu atveju pareigūno sąvoka siejama su pareigūnu kaip administracinės atsakomybės subjektu. Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. būtent išskiria šį sąvokos vartojimo tikslą. Beje, etimologiniu požiūriu, atsakomybė – tai atsiskaitymas už įtikėtas teises ir pareigas, atliekant tam tikrą darbą. Šiuo požiūriu, Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. išplečia pareigūno sąvoką ir administracinės atsakomybės požiūriu, pareigūnais laikomi visi asmenys, turintys administracinius (valdžios) įgaliojimus, nuolatinius ar laikinus, nepriklausomai nuo įmonių, įstaigų, organizacijų nuosavybės formų. Šio straipsnio antroji dalis tokią pareigūno sąvoką tiesiogiai sieja su jo pareigų vykdymu ir teisės pažeidimo padarymu, pažeidžiant jo tarnybines pareigas.

Visais atvejais administracinėje teisėje pareigūnais gali būti laikomi valstybės, visuomeninių institucijų, privačių įstaigų, įmonių ar organizacijų tarnautojai, turintys tam tikrus valdžios įgaliojimus.

Įvadinės administracinės teisės sąvokos ir jų komentarai

Valstybinis valdymas – socialinio valdymo apraiška, poįstatyminė vykdomojo tvarkomojo pobūdžio valstybinių institucijų veikla įgyvendinant vieningą valstybės valdžią. Konstitucijos 5 straipsnyje pažymima: ,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija.”

Valstybinio valdymo organai (valstybės aparato ar įstaigos organizacinis vienetas, atliekantis tam tikras valdymo funkcijas kurioje nors srityje; vartojami terminai: institucijos; valstybinio valdymo subjektai) – valstybiniai organai, įgyvendinančios valdymo veiklą. Pastaruoju metu stengiamasi terminą ,,organai” keisti terminu ,,institucijos”.

Vykdomieji organai (vykdomosios institucijos) – vykdomosios valdžios subjektai, taip pat valdymo organai veikiantys už vykdomosios valdžios praktinio įgyvendinimo ribų (Pavyzdžiui, vietos savivaldos vykdomieji organai, kitų nevalstybinio valdymo struktūrų organai).

Vykdomoji valdžia (administracinė valdžia) – santykinai savarankiška vieningos Lietuvos Respublikos valstybės valdžios rūšis, glaudžiai tarpusavyje sąveikaujanti su įstatymų leidžiamąja ir teismine valstybės valdžios atšakomis. Valdžių atskyrimas nėra absoliutinamas, jis turi valstybės valdžios įgyvendinimo kompetencijos pasidalijimo ir bendravimo ją įgyvendinant funkciją.

 Vykdomoji valdžia – viena iš trijų valstybės valdžios rūšių, antroji pagal reikšmę po įstatymų leidžiamosios. Kalba apie ją jau ėjo senovės pasaulyje, iš dalies Aristotelio darbuose. Ypatingai aktyviai vykdomosios valdžios problemos teoriškai ir praktiškai pradėtos nagrinėti naujaisiais laikais nuo XVIII amžiaus (Š. L. Monteskje “Įstatymų dvasia”, 1748). Sutinkamai su valdžių padalijimo teorija vykdomoji valdžia – tai teisės taikomoji valdžia, kuriai pavedama konstitucijos, parlamento priimtų įstatymų, t. y. įstatymų leidžiamosios valdžios vykdymo funkcija.

 Svarbiausias vykdomosios valdžios uždavinys – įgyvendinti ją suformavusių jėgų valią ir politiką, kuri suteikė jai visą eilę įgaliojimų įstatymams ir teisės normoms realizuoti. Vykdomosios valdžios izoliavimas ir besaikis jos stiprinimas veda prie demokratijos mažėjimo ir visuomeninio – politinio gyvenimo biurokratizavimo, o jos susilpnėjimas gali sukelti vykdomosios valdžios diskreditaciją ir netgi jos subyrėjimą.

 Vykdomoji valdžia organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis konstitucija. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad “valdžios galias riboja Konstitucija”. “Šią nuostatą plėtoja Konstitucijos 84, 94, 105 ir 108 straipsniai, nustatantys atitinkamai Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės įgaliojimus bei Teismo funkcijas“. Taigi, įstatymai ir kiti teisės aktai detalizuoja veiklos kryptis, funkcijų ir kompetencijos diferencijavimą ne tik tarp valstybės valdžių, bet ir tarp vykdomosios valdžios institucijų.

 Administracinė valdžia turi universalų pobūdį laike ir erdvėje, t. y. įgyvendinama visur, kur funkcionuoja žmonių kolektyvai. Jinai tiesiogiai organizuoja krašto apsaugą, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, atlieka bendro pobūdžio nevyriausybinių organizacijų valdymą (jų registracija, licencijavimas, mokesčiai, kontrolė) bei teisės normų pagalba daro įtaką asmenims ir organizacijoms. Vykdydama aukštesniųjų institucijų priimtus teisės aktus jinai dar įgyvendina teisėkūros ir jurisdikcinę funkcijas ( skiria administracines nuobaudas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus, pareiškimus ir pan.). Administracinė valdžia naudodama teisės aktų nustatytus žmonių valios poveikio būdus, užtikrina jų veiklos organizavimą bei tvarką visuomenėje.

 Esminis administracinės valdžios požymis – jos tiesioginiame pavaldume esantys milžiniški įvairių resursų kiekiai – teisiniai, informaciniai, ekonominiai, techniniai, ideologiniai, organizaciniai. Joje sukoncentruota faktinė valstybės galia, nes tik jinai suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises bei skiria jiems resursus;

 Turėdama savo žinioje didžiulius išteklius, administracinė valdžia tiesiogiai jų nenaudoja, nes ji negamina produkcijos, negydo ir nemoko. Jinai disponuoja
žmonių veiksmais, gamtiniais ir kitais resursais, kad organizuoti gamybą, švietimą, sveikatos apsaugą ir pan

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS SAMPRATA. VISUOMENINIAI SANTYKIAI REGULIUOJAMI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMOMIS.TEISINIO REGULIAVIMO METODAS

Požiūriai į administracinę teisę

Administracinę teisę galima nagrinėti:

1) kaip teisės šaką;

2) kaip teisės mokslo šaką;

3) kaip mokymo dalyką.

Pirmuoju atveju mes nagrinėjame, kokiu visuomeniniu santykiu ir metodu reguliuoja administracinės teisės normos;

Antruoju atveju sužinome pagrindinės šios teisės šakos vystymosi ir tobulinimo kryptis, istorinę apžvalgą, palyginimą su užsienio šalių administracine teise.

Studentai bus supažindinami su pirmąja ir trečiąja sampratomis, o pasirinkę administracinę teisę ilgam darbui, turės susipažinti su antrąja samprata.

“Administratio” terminas yra lotyniškos kilmės ir reiškia “valdymą”, “vadovavimą”.

Klausimas apie tos ar kitos teisės šakos, teisės mokslo šakos ar mokymo dalyką yra įdomus ir sudėtingas. Būtent jį tiriant galima susidurti su daugybe prieštaringų, o dažnai ir priešingų pasisakymų. Šis klausimas sukelia daug diskusijų, nes įvairios teisės šakos reguliuodamos visuomeninius santykius, sąveikauja, persipina. Neretai tie patys santykiai yra reguliuojami tuo pat metu keliomis teisės šakų normomis. Visa tai rodo, kad praktiškai, kai kada būna labai sunku nustatyti įvairių teisės normų veikimo ribas.

Visuomeniniai santykiai reguliuojami administracinės teisės normomis

Be abejo, teisingas teisės šakos dalyko nagrinėjimas mokslui turi svarbią metodologinę reikšmę. Apibrėžti vienos ar kitos teisės šakos dalyką, reiškia išskirti visuomeninių santykių, reguliuojamų ta šaka, ratą.

Kiekvienos teisės šakos teisinio reguliavimo dalykas yra griežtai apibrėžta visuomeninių santykių sritis.

Būtent teisinio reguliavimo dalykas ir duoda būtiną supratimą apie kiekvieną teisės šaką.

Daugelis teisininkų mano, kad administracinė teisė reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kurie formuojasi vykstant valstybiniam valdymui arba vykdomajai- tvarkomajai veiklai.

Kaip suprasti vykdomąją- tvarkomąją veiklą? Tai dvi vieningos valdymo veiklos pusės.

Vykdomąja ji vadinama dėl to, kad jos subjektas yra valstybinės valdžios vykdomieji organai. Šie organai yra kuriami ir kontroliuojami atstovaujamųjų organų- Seimo ir savivaldybių tarybų. Šie organai, atlikdami vykdomąsias funkcijas, yra ir tvarkomieji.

Tvarkomieji organai (institucijos) veikia Lietuvos Respublikos vardu, vykdo valdžios įgaliojimus, priima visiems privalomus nurodymus, vadovauja ir tvarkosi įstatymu nustatytos kompetencijos ribose, leidžia administracinius aktus. T.y. valdymo organai vykdo valstybinės valdžios jiems suteiktus įgaliojimus ir taip tvarko šią veiklą, kad sėkmingai įgyvendintų valstybinį valdymą.

Taigi, visuomeninių santykių ratą, sudarantį administracinio teisinio reguliavimo dalyką, riboja valstybinės veiklos rūšis – valstybinis valdymas, įgyvendinamas kasdieninėje valdymo organų vykdomojoje- tvarkomojoje veikloje.

Vadinasi, administracinė teisė yra savarankiška teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje, valstybinio valdymo organų kasdieninėje vykdomojoje veikloje.

Kokie yra visuomeniniai santykiai? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti galimus šių santykių subjektus. Visuomeniniai santykiai gali atsirasti:

a) vertikaliai įvairiems valstybiniams valdymo organams, t.y. tarp aukštesnės kompetencijos organų ir jiems pavaldžių žemesnės kompetencijos organų (pavyzdžiui, tarp LR Vyriausybės ir ministerijos; tarp savivaldybės valdybos ir jos skyriaus);

b) tarp įvairių valstybinio valdymo organų, nesusijusių pavaldumo santykiais (tarp įvairių ministerijų, tarp savivaldybės valdybų, tarp jų skyrių);

c) tarp įvairių valstybinio valdymo organų ir jiems pavaldžių valstybinių įmonių, organizacijų, įstaigų (tarp ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, organizacijų);

d) tarp įvairių valstybinio valdymo organų ir visuomeninių organizacijų ar kitų

nevalstybinių organizacijų (pavyzdžiui, tarp savivaldybės valdybos ir vartotojų kooperacijos organizacijų);

e) tarp įvairių valstybinio valdymo organų (pareigūnų) ir piliečių.

Visos nurodytos visuomeninių santykių rūšys formuojasi tiesiogiai įgyvendinant valstybinio valdymo uždavinius, t.y. kasdien vadovaujant ūkiui ir kultūrai. Visuose nurodytuose visuomeniniuose santykiuose būtinai dalyvauja valstybinio valdymo organas.

Tai dėsninga, nes šie santykiai formuojasi konkrečioje valstybinio valdymo srityje. Jie negali formuotis be šios valstybinės veiklos subjekto, t.y. valstybinio valdymo organo.

Visuomeninius santykius, sudarančius administracinio teisinio reguliavimo dalyką, galima klasifikuoti ne tik pagal subjektus, bet ir pagal jų pobūdį, turinį. Šiuo požiūriu galima išskirti tokias visuomeninių santykių grupes;

a) santykius, atsiradusius aukštesnės kompetencijos organams vykdant centralizuotą vadovavimą žemesnės kompetencijos organų administracinei ir kitokiai (gamybinei ar ūkinei ir pan.) veiklai;

b) santykius, atsiradusius valstybinio valdymo organams ir pareigūnams tiesiogiai vykdant operatyvinio valdymo funkcijas
(pavyzdžiui, įmonės, įstaigos administracijos veikla);

c) santykius, atsiradusius valstybinio valdymo organams reguliuojant visuomeninių organizacijų veiklą ( pavyzdžiui, valstybinio valdymo organai tvirtina visuomeninių organizacijų įstatus, nuostatus);

d) santykius, valstybinio valdymo organams bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis;

e) santykius, valstybinio valdymo organams tenkinant piliečių poreikius, saugant jų teises.

Visuomeninius santykius galima klasifikuoti ir kitu pagrindu, pavyzdžiui, pagal valdymo veiklos įgyvendinimo stadijas:

1) santykiai, atsirandantys rengiant ir priimant valdymo aktus, vykdant įstatymus ir kitus valstybinės valdžios teisinius aktus;

2) santykiai, organizacine ir teisine forma atsirandantys vykdomojoje- tvarkomojoje valdymo organų kasdieninėje veikloje;

3) santykiai, atsirandantys dėl priimtų sprendimų kontroliuojant pavaldžius organus, įstaigas, organizacijas, asmenis, kaip jie vykdo jiems privalomus nurodymus;

4) santykiai, atsirandantys dėl administracinės prievartos įgyvendinimo, kai reikia atstatyti pažeistas teisės normas ir nubausti kaltus asmenis administracine tvarka (t.y. nesikreipiant į teismą).

Klasifikuoti galima taip pat ir pagal administracinės veiklos kryptis (šakas):

1) santykiai, susidarantys valdant Lietuvos ūkį;

2) santykiai, susidarantys valdant socialinį- kultūrinį valstybės gyvenimą;

3) santykiai, susidarantys administracinio politinio valstybės valdymo sferoje.

Galimi ir kiti visuomeninių santykių klasifikavimo pagrindai pavyzdžiui, pagal valdymo veiklos apimtį:

1) bendrojo valdymo santykiai (vadovavimas bendras visoms valdomoms šakoms);

2) šakinio valdymo santykiai (vadovavimas būdingas tik tam tikrai šakai);

3) specialaus tarpšakinio valdymo santykiai (pvz., kontroliuojant nepavaldžių organų ir asmenų veiklą, standartizacijos, informacijos, statistikos valdymas, planavimas, materialinis techninis aprūpinimas, koordinavimas).

Tokia bendra visuomeninių santykių, sudarančių administracinės teisės dalyką ir reguliuojamų administracinės teisės normų charakteristika. Jų apibūdinimas rodo, kad administracinė teisė apima labai įvairius pagal savo pobūdį, turinį ir paskirtį visuomeninius santykius.

Todėl:

Administracinė teisė yra teisės šaka, kurią sudaro visuma administracinės teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinių valdymo organų vykdomosios- tvarkomosios veiklos sferoje, įgyvendinant valstybinį valdymą.

Teisinio reguliavimo metodas

Apibrėžus visuomeninius santykius, kuriuos reguliuoja administracinės teisės normos, galime išsiaiškinti, kokiais metodais reguliuojami šie santykiai.

Visuomeninių santykių, reguliuojamų administracinės teisės normomis, specifinė ypatybė yra šalių nelygybė.

Vienas iš valdymo santykių dalykų yra pavaldus kitam. Todėl administracinė teisia veikia specifiniu, t.y. valdiniu nurodymų metodu, beveik visada valdymo santykių subjektas turi valdingus įgaliojimus objekto atžvilgiu. Objektas beveik visuomet pavaldus subjektui, atitinkamai ir valdymo pobūdžio santykiai yra ne kas kita kaip valdžios ir pavaldumo santykiai. Tai patvirtina valstybinio valdymo praktika.

Vykdomojoje- tvarkomojoje valdymo organų veikloje praktiškai realizuojami valstybės uždaviniai ir funkcijos įvairiose ūkio, kultūros, politikos srityse. Vien tai patvirtina mintį apie valdžios ir pavaldumo santykį valstybinio valdymo sferoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2660 žodžiai iš 8814 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.