Administracinės teisės norma
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės norma

Planas

 Įvadas

1. Administracinės teisės normos samprata

2. Administracinės teisės normos struktūra

2.1.Administracinės teisės normos struktūros elementas – hipotezė, pirmasis administracinės teisės normos elementas

2.2.Administracinės teisės normos struktūros elementas – dispozicija, antrasis administracinės teisės normos elementas

2.3.Administracinės teisės normos struktūros elementas – sankcija, paskutinis administracinės teisės normos elementas

3. Administracinės teisės normos taikymo praktiniai ypatumai.

 Išvados

ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuomenėje, dideliu tempu keičiantis žmonių tarpusavio santykiams, atsirandant naujoms techninėms naujovėms iškyla būtinybė sureguliuoti svarbiausius aplinkinius procesus teisės normomis. Todėl būtina sukurti tokias teisės normas, kurios padėtų plėtotis naujovėms, užtikrintų jų saugumą, būtų nukreiptos visuomenės gerovei užtikrinti, efektyviam valstybiniam bei vidiniam valdymui įgyvendinti, garantuotų teisėtumą ir prevenciškai mažintų galimybes jas pažeisti, tai yra padaryti teisės pažeidimą.

Kadangi aš dirbu Panevėžio miesto Vyriausiam Policijos Komisariate kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje specialiste, tai atlikinėdama revizijas, tikrindama įmonių, įstaigų, organizacijų buhalterinius dokumentus bei jų apskaitą, man tenka susidurti su pažeidimais finansų srityje. Todėl tenka dalyvauti kaip specialistei teismuose, nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus įmonių ūkinėje finansinėje veikloje. Bei duoti parodymus dėl nustatytų buhalterinės apskaitos ir kitų finansinių dokumentų tvarkymo pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimų kodekso

(toliau – LR ATPK) 163 straipsnį “Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas” [1. P. 94], LR ATPK 16310 straipsnį “Kasos aparatų eksploatavimas be kontrolinių juostų, kontrolinių juostų arba kasos žurnalų neišsaugojimas” [1. P. 98], LR ATPK 16311 straipsnį “Prekių (krovinių) gabenimas be dokumentų” [1. P. 98], LR ATPK 172 1 straipsnį “Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčių pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas” [1. P. 104], LR ATPK 173 straipsnį “Vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla” [1. P. 111], LR ATPK 1733 straipsnį “Prekių pardavimas be dokumentų ir dokumentų suklastojimas“ [1. P. 112], LR ATPK 1739 straipsnį “Atsiskaitymų tvarkos pažeidimas” [1. P. 114] bei kitus aukščiau paminėtų skirsnio straipsnius.

Praktikoje yra tekę susidurti su teisės aktų netobulumu, kai nustatomi tam tikri kenksmingi ūkio subjektams veiksmai ūkinėje finansinėje veikloje, tačiau jie nėra reglamentuoti teisės aktais ir todėl asmenys, atlikę tuos veiksmus, išvengia atsakomybės. Visa tai mane paskatino ieškoti dėsningumų ir labiau įsigilinti į teisės normas, tuo pačiu ir į administracines teisės normas.

Todėl šio referato temą pasirinkau norėdama plačiau įsigilinti į administracines teisės normos struktūrą, detaliau pakomentuoti jos sudėtį, paanalizuoti administracinės teisės normų taikymą praktikoje, pagal atskiras administracinės teisės pažeidimų sritis.

Šį referatą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis – “Administracinės teisės normos samprata”. Joje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pateikiamos kelių autorių mintys apie administracinės teisės normos sampratą. Antroji dalis – “Administracinės teisės normos struktūra”. Šioje dalyje smulkiai nagrinėjama administracinės teisės normos struktūra, pateikiami praktiniai pavyzdžiai, lyginami LR ATPK ir kitų teisės aktų straipsniai, detaliau juos išnagrinėjant. Trečioji dalis – “Administracinės teisės normos taikymo praktiniai ypatumai”. Joje pateikiami praktiniai pavyzdžiai kaip administracinės teisės normos taikomos Panevėžio miesto Vyriausiajam Policijos Komisariate.

Darbas baigiamas apibendrintomis išvadomis ir literatūros sąrašu.

1. Administracinės teisės normos samprata.

Administracinės teisės normos sampratą nagrinėja tokie autoriai kaip B. N. Gabričidzė, A. G. Černiavskis vadovėlyje “Administracinė teisė”, A. M. Nikitinas knygoje “Administracinės teisės schemos”, J. A. Ježovas, V. M. Pašinas, E. T. Sidorovas “Administracinės teisės loginės-struktūrinės schemos”, J. N. Starilovas knygoje “Bendros administracinės teisės kursas”, D. M. Ovsianko knygose “Administracinė teisė” ir “Administracinės teisės schemos”, D. N. Bachrach “Administracinė teisė”, B. V. Rosinskis “Administracinė teisė” klausimai ir atsakymai, A. B. Agapovas “Administracinė teisė”, J. M. Kozlovas “Administracinė teisė” ir kiti.

Aš pasirinkau savo darbe palyginti kaip supranta administracinės teisės sampratą autoriai J. N. Starilovas, D. M. Ovsianko, A. M. Nikitinas ir J. A. Ježovas ir kiti autoriai.

Pagal J. N. Starilovą administracinės teisės normos (kaip ir kitų teisės šakų normos), tai teisės normos, kurios numato privalomo ar galimo elgesio taisykles administracinės teisės subjektams, kurios
yra nustatytos valstybės, atstovaujančių valstybę institucijų ar vykdomosios valdžios, vietinės administracijos, kurių laikymąsi užtikrina specialiomis valstybės veiksmingumo priemonėmis. J. N. Starilovas aiškina, kad administracinės teisės normoms būdingi tokie bruožai, kaip rūpinimasis (apsaugojimas) žmonių interesais. Jis taip pat teigia, kad administracinės teisės normos yra pradžia santykių valdymo reguliacinėje sistemoje, vienašališkas valdžios poveikis subjektų teisei, prievarta.

Administracinės teisės normomis pirmiausiai reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie iškyla vykdomosios valdžios institucijų veikloje ir tarp vykdomosios valdžios institucijų subjektų. Taip pat reguliuoja visuomeninius santykius iškylusius realizacijos procese dėl įgaliojimų administracinių institucijų vietos savivaldoje ir administracijos valstybinėse organizacijose, arba organizacijose, kurios yra dalis valstybės nuosavybės. Daugelis administracinės teisės normų yra santykių reguliatorius, kai reikia priimti sprendimą valstybinėms valdžios institucijoms kadrų parinkimui darbui teismuose ir prokuratūrose, dėl paskyrimų dirbti operatyvinį darbą, apibrėžiant jiems pateiktus reikalavimus, einant tarnybą, tarnautojų atsakomybę, organizacijos vidinės tvarkos valdymo santykiuose, įeinančius kompetencijon šių institucijų. Taip pat administracinės teisės normos reguliuoja santykius, kurie iškyla visuomeninių organizacijų veikloje ir nevalstybinių organizacijų, susivienijimų ir įstaigų (pvz.: notarų, audito, komercinių bankų) veikloje, kurioms buvo valstybės perduota dalis valstybinės valdžios įgaliojimų.

Autorius teigia, kad šiam laikotarpiui, kai sparčiai vystosi rinkos santykiai tikslinga praplėsti administracines teisės normas, kryptingai palaikant visuomeninę tvarką, visuomeninį saugumą, supančios gamtos apsaugą, renkant mokesčius ir kitus būtinus apmokėjimus. Administracinės teisės normos reguliuoja tiek nevalstybinių komercinių organizacijų, tiek ir visuomeninių organizacijų, iškylusius ginčus tarp asmenų, valstybinių institucijų, vietos savivaldos institucijų. Jis administracinės teisės normas dar vadina reguliacinėmis normos.

Apibendrinant konstatuotina, kad pagal J. N. Starilovą administracinė teisės norma – tai teisės norma, kuri reguliuoja:

 santykius vykdomosios valdžios institucijų veikloje, savivaldybės veikloje, visuomeninių organizacijų veikloje, bei atskirų nekomercinių ir kitų nevalstybinių institucijų (organizacijų), kurioms valstybės suteiktos atskiros valdymo funkcijos;

 vidinius organizacinius valdymo santykius kitose valstybinio valdymo srityse (pvz.: prokuratūra, teismai, institucijos atstovaujančios valdžią);

 santykius panaudojus administracinius išieškojimus ar kitas administracinės prievartos priemones;

 santykius administracinėje teisėje.

Kitas autorius D. M. Ovsianko aiškina, kad administracinės teisės normos yra nustatytos ir sankcionuotos valstybės elgesio taisyklės tikslu sureguliuoti visuomeninius santykius vykdomosios valdžios srityje (valstybės valdyme). Šis autorius pateikia tokį administracinės teisės apibrėžimą, kad administracinės teisės norma – elgesio taisyklė, nustatyta valsybės, tikslu reguliuoti visuomeninius santykius vykdomosios valdžios srityje. Jis nurodo, kad administracinės teisės normos tikslas pasirūpinti vykdomosios valdžios efektyvia realizacija kaip yra nurodyta konstitucijoje; vykdomosios valdžios organizavimu ir funkcionavimu; apibrėžti vykdymo mechanizmą, įgyvendinant administracines teisės normas praktiškai, priiminėjant reikalavimus įstatymų leidyboje konkrečioms aplinkybėms ir valdymo objektams.

D. M. Ovsianko nurodo tokius administracinės teisės normų ypatumus:

 jos apibrėžia ribas privalomo, galimo ir rekomenduojamo žmonių elgesio, kompetenciją ir tvarką vykdomosios valdžios institucijų ir valdžios įpareigotų asmenų, taip pat valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, vykdant vykdomąją valdžią (valstybinio valdymo);

 nustato teisinį režimą tarpusavio santykių subjektų valstybinio valdymo ir vietos savivaldos, apibrėžia teises ir pareigas vykdant vykdomąją valdžią ir garantuoja jų realizaciją;

 nustato ir pasirūpina režimo įstatimiškumu ir drausmina valstybinius visuomeniniuos santykius, atsirandančius vykdomosios valdžios institucijų veiklos procese ir jų įpareigotų asmenų veikloje;

 reguliuoja administracinę atsakomybę, kuri yra teisinė apsaugos priemonė nuo kėsinimosi į santykius;

 jos nustatomos ne tik įstatymų leidybos institucijoms, bet ir daugeliui vykdomosios valdžios subjektų valstybinio valdymo procese jų pačių labui;

 jų pagalba reguliuojama tam tikra dalis finansinių, žemės, mokesčių, darbo, gamtos apsaugos ir kiti santykiai.

A. M. Nikitinas teigia, kad administracinės teisės norma – nustatyta arba sankcionuota valstybės bendra elgesio taisyklė, kaip reguliatorius visuomeninių santykių valstybinio valdymo srityje. Jis nurodo tokius administracinės teisės normos ypatumus :

 jos apibrėžia privalomo, galimo ir rekomenduojamo elgesio ribas administracinės teisės subjektų ir jų kompetencijos;

 nustato teisinį režimą tarpusavio vykdomosios valdžios institucijų su kitais vykdomosios valdžios subjektais;

 nustato
ir pasirūpina, kad režimas būtų įstatimiškas ir drausmintų valstybės institucijų pareigūnus;

 reguliuoja administracinę, drausminę ir materialinę atsakomybę.

Savo knygoje J. A. Ježovas ir kiti autoriai “Administracinės teisės loginės-struktūrinės schemos”, pateikia tokią administracinės teisės sąvoką. Administracinės teisės norma – tai nustatyta ir saugoma valstybės teisiškai privaloma elgesio taisyklė, apibrėžianti subjektų galimo ir privalomo elgesio ribas ir yra visuomeninių santykių reguliatorius, kuris atsiranda procese uždavinių realizavimo ir vydomosios valdžios funkcijų sistemoje. Jis aiškina, jog pagrindiniai požymiai administracinės teisės normos yra tie, kad ji yra teisinio reguliavimo pagrindas visuomeniniuose santykiuose, apibrėžia taisyklę (modelį) privalomo elgesio visuomeninių santykių dalyvių, reguliuoja subjektų visuomeninius santykius vykdomosios valdžios sistemoje. J. A. Ježovas ir autoriai nurodo tokius administracinės teisės normų ypatumus:

 jos nustatomos valstybinės valdžios institucijų, savivaldybių, administracinių įstaigų, organizacijų ir užtvirtinamos norminiuose aktuose;

 turi valstybinį privalomą charakterį;

 užtikrinama teisinėmis valstybės prievartos priemonėmis;

 yra visuomeninių santykių reguliatorius, atsirandantis, keičiantysis ir pasibaigiantis vykdomosios valdžios sistemos funkcionavimo mechanizme;

 jų tikslas kontroliuoti privalomą organizacijų veiklos teisėtumą ir funkcionavimą kaip ir vykdomosios valdžios, taip ir atskirų jos grandžių veiklos teisėtumą.

Mano išvardinti autoriai teigia, kad administracinės teisės normos, tai ne kas kita kaip, valstybės numatytos galimo ir privalomo elgesio taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas teisinių santykių subjektas, jei jis pažeidžia galimo ir privalomo elgesio taisykles (administracinės teisės normas) gali būti patrauktos atsakomybėn ir jam gali būti taikomos valstybės numatytos sankcijos priemonės.

Iš aukščiau išdėstytų autorių nuomonių galima apibendrinti ir suformuoti sąvoką, kad administracinės teisės norma visais atvejais yra valstybės nustatyta elgesio taisyklė, kuri nustatyta tam, kad reguliuotų visuomeninius santykius valstybės valdyme, valstybės vykdomosios valdžios teisėtumą bei dalyvaujančių valstybės valdyme subjektų teisinius santykius ir jei ši elgesio taisyklė yra pažeidžiama, ar jos yra nesilaikoma, gali būti taikomos valstybės numatytos prievartos priemonės (sankcijos).

Taigi, administracinės teisės norma – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro

pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, apibrėžiančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y. galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat paminėtina, kad administracinės teisės norma – tai teisės norma, kuri administracinio-teisinio metodo pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobūdžio santykius, atsirandančius valstybinio bei vidinio valdymo procese.

Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos požymiai, bet yra ir

skiriamųjų administracinės teisės normoms būdingų bruožų. Administracinės teisės normoms būdingi ypatumai:

 specifinis reguliavimo dalykas – jomis reguliuojama valstybės specifinė – įstatymų vykdomoji – veikla, t.y. valstybės valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese;

 administracinio – teisinio reguliavimo metodo išraiška – administracinės teisės normos, nustatydamos reguliuojamų santykių subjektų teises ir pareigas, valstybinius valdingus įgalinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams;

 valstybinio valdymo pobūdis sąlygoja administracinės teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai: tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu, galimybė rinktis vieną iš kelių numatytų alternatyvų, suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra neperžengiant tam tikrų ribų.

Nagrinėjant administracinės teisės normos samprata aš rėmiausi tokių autorių kaip J. N. Starilovu, D. M. Ovsianko, A. M. Nikitino ir J. A. Ježovas ir kiti autoriai administracinės teisės normos apibrėžimais, tačiau baigdama šią referato dalį, norėčiau pateikti ir kitas mano nuomone reikšmingas rusų autorių pateikiamas administracinės teisės normos sąvokas, kurias suradau studijuodama administracinės teisės normas apibūdinančią literatūrą.

B. M. Lazarevas nurodo, kad administracinės teisės norma – tai valstybės nustatyta elgesio norma, kuri turi reguliuoti santykius valstybės valdyme ko pasėkoje (kaip ir kitos teisės šakų normos), jei nėra laikomasi šių nustatytų elgesio normų yra taikoma valstybės prievarta.

V. M. Manochinas aiškina, kad administracinės teisės normos yra nustatytos kompetentingų institucijų elgesio taisyklės, kurios griežtai apibrėžtos ir užtikrinamos valstybės valdymo subjektų valstybės prievartos priemonėmis.

J. M. Kozlovas aiškina, kad administracinės teisės norma galima apibrėžti kaip valstybės nustatoma taisyklę, kurios tikslas reguliuoti visuomeninius santykius, iškylančius, keičiančiuosius ir pasibaigiančius (atsiradus būtinybei) valstybės valdymo vykdomosios valdžios mechanizme (plačiąja prasme).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2186 žodžiai iš 7181 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.