Administracinės teisės normos
5 (100%) 1 vote

Administracinės teisės normos

Darbo planas I. Įžanga II. Dėstomoji dalis a. Teisės normos samprata

b. Teisės normos struktūriniai tipai

c. Teisės normos struktūros elementai

III. Išvados

IV. Literatūros sąrašas

Įžanga Pasirinkau šio darbo temą, tikėdamasis geriau suvokti teisės normos ypatybes, t.y., kaip yra suprantama jos samprata, iš kokių pozicijų mokslininkai klasifikuoja teisės normos struktūrą, bei kaip kiekvienas iš jų aptaria teisės normos elementus. Pirmojoje šio darbo dalyje aptarsime, kas gi yra teisės norma apskritai, atribosime ją nuo individualaus teisės normos akto. Pažvelgsime, kokia jos yra svarba, nes būtent ji yra tarsi mažytis organinis segmentas visos teisės sistemos, nuo jos prasideda teisės pošakiai, integruojantys teisės normas į darnią kodifikuotą teisės sistemos visumą. Vėliau pereisime prie teisės normos struktūros klausimo. Išnagrinėsime, kaip ir pagal kokius kriterijus (juridinį, loginį, sociologinį, informacinį) mokslininkai išskiria teisės normos struktūros tipus. Apžvelgsime plačiausiai juridinį kriterijų, nes jis yra artimiausias mūsų nagrinėjamų sričiai. Pabaigoje pamėginsime apžvelgti teisės normos struktūrinius elementus – hipotezę, dispoziciją ir sankciją, aplikuodami jas konkrečiais pavyzdžiais iš galiojančių LR teisinių aktų visumos. Šiame darbe ketinu remtis įstatyminiais aktais, lietuvių ir rusų teisės teoretikų mintimis, sugretindamas juos bei mėgindamas juos apibendrinti savo suformuota nuomone. Reziumuodamas įžangą, norėčiau pridurti, jog ši tema, nors ir visuotinai liečiama daugumoje teisės ir valstybės teorijos vadovėliuose, paprastai apibrėžiama labai lakoniškai ir mano aptikti autoriai savo darbuose daugmaž vienareikšmiškai apibrėžia teisės normos struktūrą, vienas kitam pernelyg neoponuodami ( gal tik A.B. Vengerovas savo knygoje teisės normos struktūrą analizuoja nuosekliau, kartu pažvelgdamas ir į teisės normos struktūros istorinę genezę). Tai, be abejo, neigiamai atsiliepė mano darbo nagrinėjamos tematikos gilumui.

Teisės normos samprata Dėstomojoje dalyje parašysiu, kaip kiti teisės teorijos tyrinėtojai, mokslininkai suvokia teisės normą, kokias išskiria jos ypatybes, bruožus, kuo skiriasi nuo individualaus teisės normos akto. Tad kas yra teisės norma? Doktrininis aiškinimas teigia, jog tai yra pirminis elementas, maža teisės dalelė, iš kurios susideda visa teisė su savo institutais ir teisės šakomis. Mokslininkai teigia, jog norint tinkamai išaiškinti teisės normos sandarą, jo požymius, įgyvendinimo, sukūrimo tvarką, leistina atsigręžti į senovę, kai žmogus buvo biologinis tipas ir net nebandė susieti savo veiksmų su galimomis pasekmėmis, o tik derino savo nuomonę su kolektyvu. Žmogus vadovavosi kriterijumi “malonu – nemalonu”. Laikui bėgant keitėsi ir žmogus ir jo sugebėjimai. “Kriterijus “malonu – nemalonu” peraugo į kriterijų “galima – negalima” (teisė) ir “gerai – blogai” (moralė).” Kolektyviškumo jausmas neišnyko. Jis kartais pasireiškia ir dabar (teigiamai ir absurdiškai): pvz.., žmogus visą laiką buvęs kolektyve ir pasilikęs vienas neturi ko griebtis. Įdomus yra A.B. Vengerovo požiūris: “Teisės norma palaiko socialinių santykių pusiausvyrą, nes kiekvienam iš individų formuoja laukimą teisės normos pagrindu sumodeliuoto elgesio iš kito visuomenės nario, kuris leidžia formuoti ir savo elgesį ir savo požiūrį į kitus visuomenės narius.” 1 Taigi, čia yra akcentuojamas socialinis kompromisas, teisinio santykio realus buvimas, nes tik tada galima realizuoti teisės normą. Galima teigti, jog taip teisės norma apima Ž.Ž. Ruso “Visuomenės sutarties” kvintesenciją, nes ji savo galiojimu reglamentuoja ir gina subjektines teises ir pareigas, kurias nustato teisėkūros subjektas, konstruodamas teisės normą. “Teisės normos yra valstybės institucijų ir valstybės įgaliotų institucijų išleistos, visiems privalomos, formaliai apibrėžtos elgesio taisyklės, kurios nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas”. 2 Teisės normos – “bendro pobūdžio, privaloma elgesio taisyklė, nustatyta ar sankcionuota valstybės, nustatanti subjektams teises ir pareigas, reguliuojančios visuomeninius santykius, bei už jų nevykdymą numatančios atsakomybės priemones”. 3 Kaip matosi iš sąvokų, dėl teisės normos sąvokos apibrėžimo, esminių skirtumų nėra. Todėl galime teigti, kad dėl sąvokos mokslininkų nuomonės sutampa. Šios išvardintos definicijos kaip ir likusios neaprašytos, savo apibrėžimuose neužfiksuoja visų teisės normos būdingų požymių todėl aš juos išvardinsiu ir pamėginsiu trumpai paaiškinti. 1. teisės normos – visuotinai privalomo pobūdžio (imperatyvinės)

Teisės normos yra visuotinai privalomos, nes jas priima ir išreiškia valstybinės valdžios institucijos. Nėra svarbu, ar konkrečios teisės normos reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius ar ne, nes šis požymis visada
būdingas. Tai specifinė norma, pasižyminti privalomuoju bruožu. Ji yra:

1. bendro pobūdžio

2. visiems privaloma

Sakykim, jei priima teisės normą, reglamentuojanti norinčiųjų susituokti tvarką, procesą, tai nereiškia, jei tu vedęs ar nevedęs, tai tau jos negalioja, ir negalima jos ignoruoti. Teisės normos galioja konkretiems asmenims ir turi būti vykdomos, nes yra užtikrinamos valstybės prievartos priemonėmis.

Būtina pažymėti, kad teisės normos visuotinumas pasireiškia ir per teisės normos juridinę galią. Esant teisės normų prieštaravimui, kai jos užfiksuotos skirtinguose teisės normos aktuose, bet reguliuoja tą pačią visuomeninių santykių rūšį, didesnę galią turi aukščiau esanti norma.—————————————————————–

1”Теория государства и права” А.Б. Венгеров, Москва, 1998 г. Стр 432

2”Valstybės ir teisės teorijos pagrindinės kategorijos” S. Katuoka, Vilnius, 1997 m., psl..9

3”Юридическая энциклопедия”, Москва, 1997 г, стр 269

Neretai pasitaiko absurdiška situacija, kai susikerta vienodo lygio teisės normos, t.y. tos teisės normos, kurios turi vienodą juridinę galią. Tokiu atveju, remiamės istoriniu įstatymų aiškinimu, kreipiamės į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti konfliktinę situaciją ir pan. 2.Skirta neapibrėžtam ratui asmenų

Tokią ypatybę galima apibrėžti iš kibernetinės pusės. “Gamtoje egzistuoja dviejų rūšių signalai ir impulsai. Pirmos rūšies – signalai skirti konkrečiai subjektui, signalo priėmėjui, visuomenėje pasireiškia konkrečia nuoroda piliečiui dėl jo padarytų veiksmų. Antros rūšies signalai – kam jie siunčiami.”4 Pvz., studentų auditorijoje kilo triukšmas ir dėstytojas prašo surimtėti vieną iš patalpoje esančių studentų – pirmas variantas. Jei dėstytojas reaguoja apibendrintai, sureaguoja tik tie, kurie triukšmavo – antrasis variantas.

3.Formaliai apibrėžta

Pasireiškia tuo, kad teisės normos įtvirtinamos teisės normos aktuose. Tokią tvarką numato įstatymus leidžianti valdžia.

Formaliai apibrėžtumas pasireiškia ir per teisės normos turinį. Teisės normoje nurodomos konkrečios teisės ir pareigos, kurias privalo vykdyti subjektas, konkrezuojama ir teisės normos sankcija.

Pagal tai, kaip teisės norma formaliai pasireiškia, galima nustatyti ją priėmusią instituciją. Jei teisės norma yra galiojanti visoje LR teritorijoje, tai galima teigti, jog tai aukščiausių institucijų priimta teisės norma.

Formalus išreikštumas – rašytinė forma. Manoma, kad teisės normoms atsiradus, jas pradėta užrašinėti. Rašto simboliais buvo žymimi ąsočiai, puodai, maišai- tara pervežamų prekių, kurioje žymėdavo jos priklausomybę konkrečia pirkliui. Taip rašto simboliai tapo žmonių bendravimo priemone.5 Toks pirminių teisės normos aktų įforminimas senovėje pasitarnavo ne tik žmonijos kultūrai, bet ir buvo rašytinės teisės šaltinis. Tokia situacija išliko iki šių dienų, tik pakilto informacijos išsaugojimo laikmenos. Dabar egzistuoja diskeliai, kompaktiniai diskai, magnetinės juostos…

Formaliai teisės normos aktai yra pateikiami visuomenei susipažinti ir juos realizuoti. Išorinis apibrėžtumas pasireiškia dar ir tuo, kad bet kuri teisės norma įtvirtinta oficialiame rašytiniame šaltinyje (įstatyme, įsakyme, nutarime…), kurie įstatymų nustatyta tvarka paskelbiami “Valstybės žiniose” ar Seimo biuletenyje, o esant neatidėliotinam reikalui ir Lietuvos Respublikos žiniasklaidoje ir ELTA-oje.

3. Sistematiškumas

Suprantamas kaip ryšys su tam tikromis normomis, teisės institutais, teisės šakomis. Materialios teisės normos visada turi ryšį su kitomis materialinėmis teisės normomis, bei procesinėmis teisės normomis. Pvz., baudžiamosios teisės normų realizavimas visuomet susijęs su procesinėmis normomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1327 žodžiai iš 4299 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.