MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS KATEDRA
ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA IR YPATUMAI
Referatas
Teisės specialybės,
Neakivaizdinių studijų,
VERTINIMAS:
Vilnius, 200
TURINYS
1. Įžanga………………………………………………………………………………3
2. Administracinės teisės normos valstybinio valdymo aktų sistemoje………………………………………………………………………….4
3. Administracinės teisės normos samprata………………………………7
4. Administracinės teisės normos ypatumai………………………………8
5. Išvados…………………………………………………………………………….10
6. Literatūra………………………………………………………………………….11
ĮŽANGA
Apskritai, teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės. Tai yra norminis visuomeninio santykio modelis, kuris yra dažniausiai nustatytas ir garantuotas valstybės. Todėl jos užima ypatingą vietą teisės sistemoje. Kalbant apie teisę, ji dažniausiai yra suprantama kaip procesas, o ne kaip teisės normos. Tačiau realybėje, kaip teigia A. Vaišvila, teisės normos yra pagrindinis teisės lygmuo, šalia teisinių idėjų bei teisinių santykių.
Anot A. Vaišvilos „Teisės norma būdama subjektinių teisių ir pareigų vienovė, nustato galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorės laisvės mastą“. Tai yra teisėto elgesio pagrindas, nes parodo kaip turi elgtis visuomeninio santykio subjektai, kad būtų užtikrinta abipusė jų teisių apsauga ir sudaromos vienodos tų teisių įgyvendinimo sąlygos. Teisinių normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako jų požymiai. Apie šiuos požymius, aš ir pakalbėsiu savo rašto darbe. Tačiau mano darbo tema yra ne „Administracinė teisės normos samprata ir ypatumai“, o „Administracinės teisės normos samprata ir ypatumai“, vadinasi mano darbo tema yra daug siauresnė. Todėl norint suprasti kas tai yra administracinė teisės norma, reikia pirmiausiai išsiaiškinti kas yra apskritai teisės norma ir koks yra santykis tarp teisės normos ir administracinės teisės normos. Literatūroje galime sutikti ir kitokią sąvoką – „valstybinio valdymo teisės aktai“. Todėl manau, kad čia labai svarbu išsiaiškinti ir jų santykį su administracinėmis teisės normomis.
Jeigu palygintume literatūrą šiuo klausymu, tai galime sutikti labai daug nesutarymų. Visų pirmą, todėl, kad kai kurie autoriai yra linkę administracinę teisę priskirti prie konstitucinės teisės ir jos neišskiria kai atskiros teisės šakos, tačiau kiti, administracinę teisę išskiria kaip atskirą teisės šaką. Todėl ir pabandysiu parodyti, kas tai yra teisės aktas ir valstybinio valdymo aktas, teisės norma ir administracinė teisės norma.
Rašydama šį darbą, aš skaičiau įvairia literatūra, tačiau jos nebuvo daug. Visų pirma, todėl, kad administracinė teisė yra gana jauna teisės disciplina Lietuvoje. Tai gi, rėmiausi šią literatūra: Vaišvilos A. „Teisės teorija“ , Andruškevičius A. „Administracinės teisės reguliavimo dalyko sudėtis“, Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei kiti įstatymai.
ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMOS VALSTYBINIO VALDYMO AKTŲ SISTEMOJE
Apskritai teisės aktas – „tai įgaliotas valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimtas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos“. Kitaip teisės aktas yra apibūdinamas kaip valstybės, jos institucijų, įgaliotų visuomeninių organizacijų ar atskirų žmonių žodžiais arba dokumentais įforminta valios išorinė išraiška.
Literatūroje yra išskiriamos šios teisės aktų rūšys:
• Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
• Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (individualūs teisės aktai).
• Interpretuotų teisės normų aktai, tai tokie teisės aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.
Remiantis tuo, kad teisės normas galime skirstyti į bendrąsias ir individualias, visus teisės aktus skirstome – į bendrųjų tesės normų aktus ir individualių teisės normų aktus.
Norminiai teisės aktai nuo individualių teisės normų (arba taikymo aktų) skiriasi:
• Norminiai tesės aktai leidžiami tik tam tikrus įgaliojimus turinčių valstybės institucijų (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos, departamentai, vietos savivaldos institucijos ir
kt.) ir kai kurių tam įgaliojimus turinčių pareigūnų (pvz. Prezidentas). Tuo tarpu individualius teisės taikymo aktus leidžia visos valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ( pvz., priėmimo į darbą, atleidimas iš darbo).
• Norminis teisės aktas dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę, kadangi neturi konkrečiai įvardyto adresato. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma. Tačiau tesės taikymo aktai anaiptol nėra tokio pobūdžio kaip norminis teisės aktas. Jie skirti būtent: konkrečiam asmeniui, institucijai, pareigūnui.
• Norminių teisės aktų suformuluotos taisyklės išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai išreiškia konkretaus asmens subjektyvią valią (pvz., testamentas).
• Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarymas, potvarkis ir kt.).
• Norminis teisės aktas yra nuolatinis paliepimas, o teisės taikymo aktas – vienkartinis paliepimas.
• Norminio tesės akto išleidimo procedūra sudėtinga, tuo tarpu teisės taikymo aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė.
Kalbant apie administracinius teisės aktus, reikia paminėti, kad valstybinį valdymą Lietuvoje atlieka viešojo administravimo institucijos. Visi veiksmai, kurie yra atliekami administracinės institucijos, yra administraciniai aktai, tačiau reikia nepainioti, kad administraciniai aktai skiriasi nuo administracinės teisės aktų. Tokių aktų vykdymas pasireiškia tuomet, kada yra tos institucijos nustatyta, priimta – žodžiu pareikšta valia dėl jų realizavimo.
Administracinis aktas tai yra tam tikras administracinės arba kitaip viešojo administravimo institucijos veiksmas. Profesoriaus Romerio nuomone, administraciniai aktai – tai visi administracinių institucijų ir valdininkų tarnybiniai darbai.
Remiantis aukščiau mano pateiktų teisės aktų suskirstymu yra skirstomi:
• Norminius administracinius aktus. Tai teisės aktas, kuris nustato elgesio taisykles, skirtas neapibrėžtai asmenų grupei. Tai teisiniai aktai kurie kuria bendrą teisinę padėti. Šie aktai dar vadinami aktais – taisyklėmis.
• Individualius administracinius aktus – „dažniausiai vienkartinės teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei“. Tai teisiniai aktai, kurie įtakoja kuriant individualinę teisinę padėtį.
Lietuvoje teisiniai norminiai aktai tarpusavyje sąveikauja, sudaro vieninga sistemą. Jie nėra vieni nuo kitų atskirti. Taip yra todėl, kad visai mūsų teisiniai sistemai būdingi tokie pažymiai: suderinamumas, abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas. Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija.
Norminius teisės aktus klasifikuojame atsižvelgiant į konstitucinį valdžios padalijimą. Todėl pagrindinė jų klasifikavimo sąlyga – teisės akto juridinė galia. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių normų aktai yra skirstomi į: