Administraciniai gebėjimai
5 (100%) 1 vote

Administraciniai gebėjimai

112131415161

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA 4

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI 5

3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VERTYBIŲ SKLAIDA VALSTYBĖS TARNYBOJE 9

4. EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖ APIE LIETUVOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS 11

5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VERTINIMAS IR MOKYMAS 13

5.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS RAIDĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 14

5.2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO VYKDOMOS PROGRAMOS 16

5.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS STRATEGIJA 18

6. ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS 19

6.1. MOKYMO (ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMO) PERSPEKTYVA 21

IŠVADOS 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

ĮVADAS

Demokratinės permainos politikoje, ekonomikoje, socialinėje sferoje privertė keistis valstybės valdymo struktūrą ir viešojo administravimo institucijas. Dėl šių pokyčių sparčiai panaikinta nomenklatūrinė valstybės tarnyba ir su ja susijusi administratorių kvalifikacinė sistema. Į valstybės politines ir administracines institucijas ateina nauji žmonės. Ir štai problema – jų profesinė kvalifikacija, kompetencija, vyraujančios vertybės institucijose. valstybės valdymo sistema dar nenusistovėjusi, nėra surastas ir realizuotas optimalus valdžios decentralizavimo variantas, dalies viešojo sektoriaus institucijų veikla dažnai yra savitikslė – neorientuota į visuomenės poreikių tenkinimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje gyvenimo kokybė ir kiekybė daug priklauso nuo valstybės (visuomenės) tarnautojų ir valdžios, todėl labiau nei anksčiau yra svarbus tarnautojų profesionalumas. Tai turi būti geriausi asmenys, kuriais būtų pasitikima. Kitaip tariant, turi būti skiriamas didelis dėmesys administraciniams gebėjimams ir jų tobulinimui.

Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, jos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, kuriuos lemia ekonominė ir socialinė raida. Privačios nuosavybės įteisinimas ir rinkos santykių atsiradimas Lietuvoje, ryškėjantys socialiniai kontrastai iš esmės koreguoja valstybės tarnybos veiklą, jos prioritetus, o europinė integracija iškelia papildomų kokybės reikalavimų sistemos dalyviams.

Šio darbo tikslas – aptarti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus bei išanalizuoti jų tobulinimo galimybes.

Darbe keliami uždaviniai:

· Išsiaiškinti sąsajas tarp viešosios teisės ir valstybės tarnautojų;

· Susipažinti su valstybės tarnautojų tarnybos principais ir administraciniais gebėjimais;

· Išanalizuoti Europos komisijos atsiliepimus apie Lietuvos valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus;

· Apžvelgti Lietuvoje vykdomus projektus, susijusius su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais;

· Susipažinti su valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema bei ją nulemiančiomis aplinkybėmis;

· Išskirti administracinių gebėjimų tobulinimo aspektus.

Darbe naudojama Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, Europos Komisijos ataskaitos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, periodiniai leidiniai, internetinėse svetainėse pateikta informacija, susijusi su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais.

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA

Administracinės teisės normos nustato valstybinio valdymo aparato organizavimo ir veiklos tvarką, valdymo, administravimo institucijų kompetenciją, administracinės veiklos formas ir metodus.

Administracinių teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, jų tarnautojai (pareigūnai), viešosios įstaigos tarnautojai, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Tačiau viena šio santykio šalis (privalomasis subjektas) būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas.

“Viešasis valdymas (administravimas) – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugos (gyventojams socialinių , švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų paslaugų teikimas) administruoti.”

Viešojo valdymo institucijos yra atsakingos ir atskaitingos jas sudariusiems atstovaujamiems valdžios organams, nes praktiškai įgyvendina jų priimtus aktus ir sprendimus. Kitaip sakant, viešojo valdymo institucijos atlieka valstybės valios vykdymo funkciją.

Valdymo institucijų kompetenciją įgyvendina jose dirbantys asmenys, kurie veikia valstybės ar savivaldybių bei kitų įstatymais įgaliotų subjektų apibrėžtų teisių ir pareigų ribose. Valstybės tarnautojai (pareigūnai) turi įstatymais suteiktas teises ir praktiškai įgyvendinančių vykdomąją valdžią ar atskiras šios valdžios funkcijas. Kitaip tariant, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių ) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Todėl labai svarbu tinkamai mokyti valstybės tarnautojus, kelti jų
kvalifikacijos lygį, t.y. ugdyti administracinius gebėjimus.

“Kalbant apie valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, galima išskirti stipriąsias ir silpnąsias puses” :

Stipriosios:

· Yra galimybė visų sričių specialistus rengti Lietuvoje.

· Profesionali darbo jėga.

· Nustatyti valstybės tarnybos standartai.

· Kuriama valstybės tarnautojų mokymo sistema.

· Rengiami valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų etikos kodeksai.

· Sukurtos teisinės prielaidos pareigūnų atskaitomybei gerinti.

Silpnosios:

· Didelis valstybės tarnautojų „nutekėjimas“ į privatų sektorių (didžiausią dalį sudaro teisininkai, ekonomistai ir IT specialistai).

· Nepakankami visų valdymo lygių vadovų administraciniai gebėjimai.

· Nepakankamas statutinių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas, administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis.

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI

Darbą žmonės renkasi pagal asmenines savybes ir vertybes. “Daugelis atliktų tyrimų (N.Baldwin, J. Nalbandian, J. Edwards) liudija, kad visuomenės tarnautojo karjerą dažnai renkasi asmenys, norintys padėti kitiems, nuolat jais besirūpinantys, pirmenybę teikiantys visuomenės interesams, o ne pelno siekimui” . Skirtingai nei verslo darbuotojai, tarnautojai linkę jaustis saugiai darbe, nelinkę rizikuoti, jie daugiau domisi valdžia ir įtaka.

Valstybės tarnautojas susiduria su trejopa atsakomybe:

· Politine. Tarnautojo veiksmai turi derintis su politinės ar administracinės valdžios numatytais tikslais.

· Profesine. Kaip savo srities specialistas, visuomenės tarnautojas turi elgtis, vadovaudamasis profesiniais reikalavimais, bet kartu nepamiršti ir savo organizacijos tradicijų.

· Asmenine. Savo darbe tarnautojas turi vadovautis savomis vertybėmis ir įsitikinimais. Kiekvienu atveju vertybių pasirinkimą lemia kontekstas.

Valstybės tarnautojai turi laikytis keturių visuomenės tarnybos principų:

1. Paklusti įstatymams ir juos įgyvendinti.

Atsidūrus sudėtingoje situacijoje, kai reikia priimti sprendimą ar imtis konkretaus veiksmo, svarbu atminti, kad įstatymai yra valstybės tarnautojų orientacijos gairės. Kiekvienu konkrečiu atveju tenka vadovautis skirtingais įstatymais, tačiau konstitucija visuomet yra tarnautojų veikimo rėmai ir piliečių pasitikėjimo pagrindas. Kiekvienas tarnautojas turi būti gerai susipažinęs ir su bendrais, valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiais, ir su specifiniais, jo veiklos sferai svarbiais įstatymais. Tarnautojai, eidami savo pareigas, turi nuolatos domėtis įstatymų leidybos procesu.

2. Tarnauti visuomenės interesui.

C. Lewis teigimu, tarnavimas visuomenės interesui apima tris momentus: nešališkumą, interesų konflikto vengimą ir tinkamą įvaizdį. Valstybės tarnautojai, priimdami sprendimus ar veikdami, negali teikti pirmenybės vienai ar kitai visuomenės grupei, nes privalo galvoti plačiau, t.y. apie visos visuomenės gerovę. “Nešališkumas reiškia bandymą be išankstinių asmeninių nukrypimų, simpatijų ar nuostatų spręsti visus iškylančius reikalus, vienodai traktuoti visus, neišskiriant nė vieno asmens ar grupės” . Nešališkumas reiškia įsipareigojimą būti objektyviam veiksmuose ir sprendimuose, siekiant visuomenės interesų.

Objektyvumas būtinas, sprendžiant tarnyboje kylančius klausimus, tačiau ne mažiau svarbu vengti subjektyvumo, t.y. rūpinimosi savo privačiais interesais, priimant visuomenei reikšmingus sprendimus. Valstybės tarnautojai gali turėti asmeninių interesų, bet jų siekdami negali naudotis savo tarnybine padėtimi. Jie turi numatyti galimus asmeninių ir visuomeninių interesų konfliktus ir visais įmanomais būdais jų vengti. Neetiška naudotis tarnybos padėtimi asmeniniam ar grupiniam tikslui siekti. Interesų konflikto vengimas dažnai būna vienas pagrindinių profesinės etikos kodeksų reikalavimų.

Demokratijos sąlygomis viešumas yra svarbus ir reikalingas visose gyvenimo srityse. Nepakanka sekti įstatymais ir būti etiškam. Valstybinė tarnyba turi atrodyti teisinga ir tinkama. Tai reikalauja pastoviai piliečius apie tai, kas vyksta, kokie sprendimai priimami ir kt. Tinkamas tarnybos įvaizdis yra ne mažiau svarbus kaip pats darbo atlikimas.

3. Prisiimti asmeninę atsakomybę.

Tarnavimas visuomenės interesui neturint tinkamo pasirengimo, gali tapti komplikuotu (nuo to nukentės visuomenė, kolektyvas, pats individas). Todėl svarbi profesinė kompetencija, t.y. tinkamas pasirengimas darbui, uždedantis atsakomybę už priemone ir veiklos rezultatus. Kompetencija yra tarnybos pagrindas. Valstybės tarnautojas turi būti savo srities specialistas, t.y. būti kompetetingas savo profesinėje veikloje. Valstybės tarnautojo darbo produktas (sprendimas), pastangos (veikla, siekiant tam tikrų tikslų) ir galutinis rezultatas apibūdina jo kompetenciją.

Kompetencijos pagrindas – profesinės žinios (specializuotos ir sisteminės) ir praktinis patyrimas. Profesinės žinios ir įgūdžiai padeda geriau atlikti tarnybines užduotis, išvengti sunkumų. Kai tarnautojo turimos kompetencijos nepakanka sprendimui priimti, gali būti kreiptasi į ekspertus patarimo ar rekomendacijos, reikiamai informacijai gauti. Tokios situacijos nereikėtų vertinti kaip menkos tarnautojo kompetencijos įrodymo. Priešingai, kai
rizikuoja spręsti pats, neturėdamas išsamios ir reikalingos informacijos, tai liudija jo neprofesionalumą. Valstybės tarnautojams svarbu veikti ir veikti neperžengiant turimos profesinės kompetencijos ir jiems suteiktos veikimo laisvės.

4. Vengti daryti žalą.

Šis reikalavimas susijęs su turima kompetencija. Priimami sprendimai turi būti geriausi, nors dažnai nesame tikri dėl galimų veiksmo pasekmių ar šalutinių efektų. Kai sprendimas svarbus daugeliui žmonių, tarnautojai turi itin stengtis numatyti visas galimas savo veiksmų pasekmes. Būtina apsvarstyti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius veiksmo ar sprendimo rezultatus. Jei neįmanoma savo veikla išvengti žalos darymo, tai būtina, kad žala būtų kuo menkesnė.

Lietuvoje galiojantys viešojo administravimo ir valstybės tarnybos įstatymai nusako viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus. Valstybinio sektoriaus tarnautojams privalu laikytis abiejuose dokumentuose nurodytų principų (gebėti juos vykdyti):

· Įstatymo viršenybė. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

· Objektyvumas (nešališkumas). Oficialūs veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

· Proporcingumas. Administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.

· Nepiktanaudžiavimas valdžia. Tarnautojams draudžiama veikti, viršijant turimus įgaliojimus arba savo veikla siekti netinkamų (asmeninių) tikslų.

· Tarnybinis bendradarbiavimas. Prireikus viešojo administravimo institucijos dalinasi informacija, teikia reikiamą pagalbą.

· Lygiateisiškumas. Kiekvienas šalies pilietis turi vienodas teises stoti valstybės tarnybon, valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl lyties, socialinės padėties, kilmės ir kt.

· Politinis neutralumas. Privalu nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisant asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje.

· Skaidrumas (viešumas). Bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša, suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais dokumentais, išskyrus valstybės ar tarnybos paslaptis.

· Karjeros principas. Priėmimas į darbą ir aukštesnių pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviu jų profesinio pasirengimo, įgūdžių, privalumų įvertinimu.

Šalia visuomeninės tarnybos principų yra svarbios ir viešojo administravimo principinės vertybės. Nuo 19 a. pabaigos buvo akcentuotos dvi vertybės: efektyvumas ir ekonomija. 20 a. pradžioje, kai korupcija buvo paplitusi ir tarp politikų, ir tarp tarnautojų, tos dvi vertybės buvo itin akcentuotos. Nekompetentingai ir korumpuotai valdžiai ir administracijai bandyta priešpastatyti valdžia ir administracija, besirūpinančios efektyvumu ir ekonomija.

Efektyvumas siejamas su darbo atlikimu bei rezultatų siekimu. Ši vertybė nusako veiksmų atlikimą pagal indėlio ir rezultato santykį. Efektyvumas matuojamas, vertinant išlaidas ir gautą naudą.

“Efektyvumas – tai geras tinkamo darbo atlikimas, įveikiant pasitaikančias kliūtis, siekiant kuo didesnio gėrio visuomenei” . Vienas iš viešojo administravimo ttyrinėtojų J.Perry mini septynis efektyvumą lemiančius faktorius: techniniai (įgudimo), žmogiškieji (sugebėjimas bendrauti) ir konceptualūs (bendras suvokimas kaip priimami sprendimai, vystosi įvykiai ir kt.) įgūdžiai, atskaitingumas, dėmesys rezultatams, sugebėjimas dirbti sistemoje ir rasti balansą (sprendimų ir veiksmų subalansavimas).

Vienas svarbiausių valstybės tarnautojų reikalavimų – dirbti efektyviai pagal turimus išteklius.

Ekonomija atspindi siekį tenkinti visuomenės interesus kuo mažesne kaina. Ji svarbi visuomeniniame sektoriuje, nes dažnai susiduriama su dideliais reikalavimais, poreikiais ir labai ribotais tų interesų patenkinimo ištekliais. Negalima apsiriboti tik materialiniais ištekliais (pinigais), nes tai liečia žmones ir laiką. Nerealu tikėtis, kad pakaks pinigų, tarnautojų ir laiko visiems visuomenės interesams įgyvendinti, jų poreikiams patenkinti, todėl būtina mokėti išskirti prioritetus. Valstybės tarnautojams svarbu veikti kuo veiksmingiau, išsitenkant turimame biudžete.

Valstybės tarnautojas, eidamas tarnybą, turi derinti asmenines ir profesines savybes. Atskiri viešojo administravimo tyrinėtojai mini ne vienodas tarnautojų charakterio savybes. M. Josephson mini šešias svarbias charakterio savybes: sąžiningumą, patikimumą, teisingumą, rūpestingumą, pilietiškumą ir pareigą. Y.Willbern išskiria šešis valstybės tarnautojų etikos tipus, primenančius atskiras asmenines ar profesines savybes: 1) sąžiningumas ir paklusimas įstatymui, 2) interesų konfliktas, 3) orientacija į tarnybą ir procedūrinis teisingumas, 4) demokratinės atskaitomybės etika, 5) viešosios politikos nustatymo etika, 6) kompromiso ir socialinės integracijos etika.

3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VERTYBIŲ SKLAIDA VALSTYBĖS TARNYBOJE

Demokratijos plėtros kontekste valstybės tarnautojams keliami vis aukštesni reikalavimai, tarp jų ne tik profesinei kvalifikacijai, kompetencijai, bet ir jų vadovavimuisi žmogiškosiomis, demokratijos, taip pat viešojo administravimo vertybėmis, kurios taip pat turi įtakos veiklos efektyvumui. “Plečiantis tokiems reikalavimams gilėja valstybės
tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos atitikties naujiems kokybiniams poreikiams problema” . Sparčiai kintantis politinis, ekonominis, socialinis, technologinis, kultūrinis kontekstas, kuriame veikia valstybės valdymo subjektai, verčia valstybės tarnautojus ugdyti gebėjimą demokratinėmis priemonėmis sudaryti ir teisiškai įtvirtinti bei įgyvendinti materialines sąlygas, kurios leistų išlaikyti konkrečiose teritorijose gyvenančių bendruomenių istoriškai susiformavusių etnokultūrinių, socialinių ir ekonominių interesų bendrumą. Tik turint tokį interesų bendrumą konkreti bendruomenė, įskaitant ir tos bendruomenės narius – valstybės tarnautojus, gali tapti konkrečios teritorinės realios ir gyvybingos savivaldos pagrindu ir demokratinio valdymo garantu XXI amžiuje.

Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvoje pakankamai išplėtota ir finansuojama, tačiau nėra tiek efektyvi, kad įveiktų akivaizdų viešojo administravimo institucijų polinkį į biurokratizmą, vedantį į valdžios ir visuomenės susvetimėjimą. Nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžios valstybės valdymo reformoms pritrūkdavo antibiurokratinių priemonių nustatymo ir jų įdiegimo. Taip pat nebuvo siekiama nuosekliai didinti valstybės tarnybos vertybinį potencialą. Todėl valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema netenkina su ja siejamų strateginių Lietuvos plėtros lūkesčių, ypač Europos Sąjungos viešojo administravimo erdvės akistatoje, kai ji yra priversta priimti vis naujus iššūkius.

Tyrimas

Lietuvoje organizacinės kultūros vertybių lygmuo ypač aktualus nagrinėjant viešojo administravimo institucijų veiklos kokybę. Tačiau dažniausiai Lietuvos viešajame sektoriuje yra tiriamos etinės vertybės ir visuomenės požiūris į valstybės tarnautojų etiką ir lieka nepaliestos ne mažiau svarbios, Europoje akcentuojamos naujosios profesinės vertybės bei šiandien labai aktualios besimokančios organizacijos plėtrai palankios vertybės. Lietuvoje vertybių klausimas taip pat aktualus dėl vis dar gyvybingo vertybinio viešųjų institucijų istorinio paveldo. Manoma, kad viena pagrindinių formalių kliūčių Lietuvoje viešojo administravimo institucijoms tapti efektyviomis ir moderniomis organizacijomis ir užsitikrinti perspektyvas teikiančią vietą tarp Europos valstybių institucijų yra jose egzistuojančios vertybės. Todėl Lietuvos viešojo administravimo institutas atliko tyrimą, kuriam pasirinktos etinės, žmogiškosios, profesinės ir demokratinės vertybės.

Tyrimu nustatyta, kad “pagrindinės Lietuvos viešojo administravimo institucijų tarnautojų vertybės yra dėmesys taisyklėms ir procedūroms, valdžios centralizacija, griežta atskaitomybė” . Šių biurokratinių vertybių egzistavimas gali būti traktuojamas kaip kliūtis modernizuoti viešąjį administravimą gerinant institucijų veiklos kokybę bei sukuriant kokybiškesnį pagrindą integracijai į Europos institucija.

Taip pat tyrimas parodė, kad didžioji dalis valstybės tarnautojų yra už biurokratinių vertybių stiprinimą ateityje. Manoma, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti taisyklėms ir procedūroms, labiau pabrėžti organizacijos poreikius, orientuoti į procesą, siekti didesnio stabilumo, stiprinti griežtą atskaitomybę, nepriklausomus veiksmus, t.y. individualumą. Ateityje valstybės tarnautojai norėtų susilpninti tik dvi biurokratines vertybes ž- tai valdžios centralizaciją ir einamų pareigų galią.

Tyrimo duomenys parodė, kad didžiausias atotrūkis egzistuoja tarp šių vertybių: orientacija į darbuotoją, iniciatyva, kūrybiškumas, dalyvavimas priimant sprendimus, komandinis darbas, novatoriškumas. Pastarosios vertybės susijusios su individu bei jo siekiu dalyvauti organizacijos veikloje. Tai iš dalies patvirtina iškeltą hipotezę, kad biurokratinės vertybės stipriai įsitvirtinusios viešojo administravimo institucijose. Ir riboja pobiurokratinių vertybių plėtrą.

4. EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖ APIE LIETUVOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS

Kasmet Europos Komisija vertina Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje. Visose ataskaitose nuo pat pirmosios 1998 m. ataskaitos analizuojami Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus administraciniai gebėjimai.

2001 m. Reguliarioje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Lietuvos valstybinio sektoriaus administraciniai gebėjimai apibūdinami:

· Apskritai reikalingos nuolatinės pastangos toliau plėtojant viešojo administravimo reformavimo ir reorganizavimo procesą, kad būtų visiškai užtikrintas šios sistemos nepriklausomumas, atskaitomybė ir skaidrumas, taip pat jos gebėjimas įgyvendinti acquis ir užtikrinti acquis vykdymą. Reikėtų paspartinti dar nepriimtų išvestinės teisės aktų priėmimą ir užtikrinti atitinkamus finansinius išteklius. Turi būti toliau stiprinamas tarpžinybinis koordinavimas. Galiausiai reforma turėtų apimti visus įvairius administravimo sektorius, kartu kuriant sąlygas būtinam administravimo tęstinumui ir stabilumui.

· Lietuva padarė tam tikrą pažangą reformuodama viešąjį administravimą ir teismų valdžią, kurioje buvo reorganizuota administracinių teismų sistema.

· Lietuva pažengė į priekį siekdama atitikti su politiniais kriterijais susijusius stojimo prioritetinius reikalavimus. Ji
ribotą pažangą įgyvendindama Viešojo administravimo įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymą.

· Ir toliau laikydamasi griežtos biudžetinės politikos, Lietuva padarė pažangą kurdama administracinius gebėjimus, reikalingus įgyvendinti ir vykdyti acquis. Tačiau šie gebėjimai vis dar yra labai silpni ir gali dar labiau susilpnėti, jeigu organizacinės struktūros būtų pakeistos be nuodugnaus nagrinėjimo. Reikia ir toliau dėti pastangas, kad būtų išlaikytas pasiektas administracinių gebėjimų lygis ir kad jis būtų dar labiau pagerintas.

· Lietuva padarė tam tikrą pažangą reformuodama viešąjį administravimą ir teismų valdžią, kurioje buvo reorganizuota administracinių teismų sistema.

· Ir toliau laikydamasi griežtos biudžetinės politikos, Lietuva padarė pažangą kurdama administracinius gebėjimus, reikalingus įgyvendinti ir vykdyti acquis. Tačiau šie gebėjimai vis dar yra labai silpni ir gali dar labiau susilpnėti, jeigu organizacinės struktūros būtų pakeistos be nuodugnaus nagrinėjimo. Reikia ir toliau dėti pastangas, kad būtų išlaikytas pasiektas administracinių gebėjimų lygis ir kad jis būtų dar labiau pagerintas.

· Reikalingos nuolatinės pastangos spartinti viešojo administravimo reformos procesą, apimantį visus įvairius administravimo sektorius, kartu sudaryti administravimo tęstinumui ir stabilumui reikalingas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešime teigiama, jog “Lietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai” .

Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.

Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.

Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.

Valstybės tarnautojų mokymas Lietuvos viešojo administravimo institute (LIVADIS) įgijo sisteminį pobūdį. 2002 m. I ketv. LIVADIS suorganizavo 60 mokymo seminarų, kuriuose dalyvavo 1094 valstybės tarnautojai, o per 2001 m. – 214 seminarų, kuriuose dalyvavo 3915 valstybės tarnautojai.

Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3366 žodžiai iš 6631 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.