Administraciniai gebėjimai
5 (100%) 1 vote

Administraciniai gebėjimai

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA 4

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI 5

3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VERTYBIŲ SKLAIDA VALSTYBĖS TARNYBOJE 9

4. EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖ APIE LIETUVOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS 11

5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VERTINIMAS IR MOKYMAS 13

5.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS RAIDĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 14

5.2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO VYKDOMOS PROGRAMOS 16

5.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS STRATEGIJA 18

6. ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS 19

6.1. MOKYMO (ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMO) PERSPEKTYVA 21

IŠVADOS 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS 24

ĮVADAS

Demokratinės permainos politikoje, ekonomikoje, socialinėje sferoje privertė keistis valstybės valdymo struktūrą ir viešojo administravimo institucijas. Dėl šių pokyčių sparčiai panaikinta nomenklatūrinė valstybės tarnyba ir su ja susijusi administratorių kvalifikacinė sistema. Į valstybės politines ir administracines institucijas ateina nauji žmonės. Ir štai problema – jų profesinė kvalifikacija, kompetencija, vyraujančios vertybės institucijose. valstybės valdymo sistema dar nenusistovėjusi, nėra surastas ir realizuotas optimalus valdžios decentralizavimo variantas, dalies viešojo sektoriaus institucijų veikla dažnai yra savitikslė – neorientuota į visuomenės poreikių tenkinimą.

Šiuolaikiniame pasaulyje gyvenimo kokybė ir kiekybė daug priklauso nuo valstybės (visuomenės) tarnautojų ir valdžios, todėl labiau nei anksčiau yra svarbus tarnautojų profesionalumas. Tai turi būti geriausi asmenys, kuriais būtų pasitikima. Kitaip tariant, turi būti skiriamas didelis dėmesys administraciniams gebėjimams ir jų tobulinimui.

Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, jos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, kuriuos lemia ekonominė ir socialinė raida. Privačios nuosavybės įteisinimas ir rinkos santykių atsiradimas Lietuvoje, ryškėjantys socialiniai kontrastai iš esmės koreguoja valstybės tarnybos veiklą, jos prioritetus, o europinė integracija iškelia papildomų kokybės reikalavimų sistemos dalyviams.

Šio darbo tikslas – aptarti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus bei išanalizuoti jų tobulinimo galimybes.

Darbe keliami uždaviniai:

· Išsiaiškinti sąsajas tarp viešosios teisės ir valstybės tarnautojų;

· Susipažinti su valstybės tarnautojų tarnybos principais ir administraciniais gebėjimais;

· Išanalizuoti Europos komisijos atsiliepimus apie Lietuvos valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus;

· Apžvelgti Lietuvoje vykdomus projektus, susijusius su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais;

· Susipažinti su valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema bei ją nulemiančiomis aplinkybėmis;

· Išskirti administracinių gebėjimų tobulinimo aspektus.

Darbe naudojama Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, Europos Komisijos ataskaitos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, periodiniai leidiniai, internetinėse svetainėse pateikta informacija, susijusi su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais.

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA

Administracinės teisės normos nustato valstybinio valdymo aparato organizavimo ir veiklos tvarką, valdymo, administravimo institucijų kompetenciją, administracinės veiklos formas ir metodus.

Administracinių teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, jų tarnautojai (pareigūnai), viešosios įstaigos tarnautojai, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Tačiau viena šio santykio šalis (privalomasis subjektas) būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas.

“Viešasis valdymas (administravimas) – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugos (gyventojams socialinių , švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų paslaugų teikimas) administruoti.”

Viešojo valdymo institucijos yra atsakingos ir atskaitingos jas sudariusiems atstovaujamiems valdžios organams, nes praktiškai įgyvendina jų priimtus aktus ir sprendimus. Kitaip sakant, viešojo valdymo institucijos atlieka valstybės valios vykdymo funkciją.

Valdymo institucijų kompetenciją įgyvendina jose dirbantys asmenys, kurie veikia valstybės ar savivaldybių bei kitų įstatymais įgaliotų subjektų apibrėžtų teisių ir pareigų ribose. Valstybės tarnautojai (pareigūnai) turi įstatymais suteiktas teises ir praktiškai įgyvendinančių vykdomąją valdžią ar atskiras šios valdžios funkcijas. Kitaip tariant, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių ) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Todėl labai svarbu tinkamai mokyti valstybės tarnautojus, kelti jų
kvalifikacijos lygį, t.y. ugdyti administracinius gebėjimus.

“Kalbant apie valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, galima išskirti stipriąsias ir silpnąsias puses” :

Stipriosios:

· Yra galimybė visų sričių specialistus rengti Lietuvoje.

· Profesionali darbo jėga.

· Nustatyti valstybės tarnybos standartai.

· Kuriama valstybės tarnautojų mokymo sistema.

· Rengiami valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų etikos kodeksai.

· Sukurtos teisinės prielaidos pareigūnų atskaitomybei gerinti.

Silpnosios:

· Didelis valstybės tarnautojų „nutekėjimas“ į privatų sektorių (didžiausią dalį sudaro teisininkai, ekonomistai ir IT specialistai).

· Nepakankami visų valdymo lygių vadovų administraciniai gebėjimai.

· Nepakankamas statutinių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas, administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis.

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI

Darbą žmonės renkasi pagal asmenines savybes ir vertybes. “Daugelis atliktų tyrimų (N.Baldwin, J. Nalbandian, J. Edwards) liudija, kad visuomenės tarnautojo karjerą dažnai renkasi asmenys, norintys padėti kitiems, nuolat jais besirūpinantys, pirmenybę teikiantys visuomenės interesams, o ne pelno siekimui” . Skirtingai nei verslo darbuotojai, tarnautojai linkę jaustis saugiai darbe, nelinkę rizikuoti, jie daugiau domisi valdžia ir įtaka.

Valstybės tarnautojas susiduria su trejopa atsakomybe:

· Politine. Tarnautojo veiksmai turi derintis su politinės ar administracinės valdžios numatytais tikslais.

· Profesine. Kaip savo srities specialistas, visuomenės tarnautojas turi elgtis, vadovaudamasis profesiniais reikalavimais, bet kartu nepamiršti ir savo organizacijos tradicijų.

· Asmenine. Savo darbe tarnautojas turi vadovautis savomis vertybėmis ir įsitikinimais. Kiekvienu atveju vertybių pasirinkimą lemia kontekstas.

Valstybės tarnautojai turi laikytis keturių visuomenės tarnybos principų:

1. Paklusti įstatymams ir juos įgyvendinti.

Atsidūrus sudėtingoje situacijoje, kai reikia priimti sprendimą ar imtis konkretaus veiksmo, svarbu atminti, kad įstatymai yra valstybės tarnautojų orientacijos gairės. Kiekvienu konkrečiu atveju tenka vadovautis skirtingais įstatymais, tačiau konstitucija visuomet yra tarnautojų veikimo rėmai ir piliečių pasitikėjimo pagrindas. Kiekvienas tarnautojas turi būti gerai susipažinęs ir su bendrais, valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiais, ir su specifiniais, jo veiklos sferai svarbiais įstatymais. Tarnautojai, eidami savo pareigas, turi nuolatos domėtis įstatymų leidybos procesu.

2. Tarnauti visuomenės interesui.

C. Lewis teigimu, tarnavimas visuomenės interesui apima tris momentus: nešališkumą, interesų konflikto vengimą ir tinkamą įvaizdį. Valstybės tarnautojai, priimdami sprendimus ar veikdami, negali teikti pirmenybės vienai ar kitai visuomenės grupei, nes privalo galvoti plačiau, t.y. apie visos visuomenės gerovę. “Nešališkumas reiškia bandymą be išankstinių asmeninių nukrypimų, simpatijų ar nuostatų spręsti visus iškylančius reikalus, vienodai traktuoti visus, neišskiriant nė vieno asmens ar grupės” . Nešališkumas reiškia įsipareigojimą būti objektyviam veiksmuose ir sprendimuose, siekiant visuomenės interesų.

Objektyvumas būtinas, sprendžiant tarnyboje kylančius klausimus, tačiau ne mažiau svarbu vengti subjektyvumo, t.y. rūpinimosi savo privačiais interesais, priimant visuomenei reikšmingus sprendimus. Valstybės tarnautojai gali turėti asmeninių interesų, bet jų siekdami negali naudotis savo tarnybine padėtimi. Jie turi numatyti galimus asmeninių ir visuomeninių interesų konfliktus ir visais įmanomais būdais jų vengti. Neetiška naudotis tarnybos padėtimi asmeniniam ar grupiniam tikslui siekti. Interesų konflikto vengimas dažnai būna vienas pagrindinių profesinės etikos kodeksų reikalavimų.

Demokratijos sąlygomis viešumas yra svarbus ir reikalingas visose gyvenimo srityse. Nepakanka sekti įstatymais ir būti etiškam. Valstybinė tarnyba turi atrodyti teisinga ir tinkama. Tai reikalauja pastoviai piliečius apie tai, kas vyksta, kokie sprendimai priimami ir kt. Tinkamas tarnybos įvaizdis yra ne mažiau svarbus kaip pats darbo atlikimas.

3. Prisiimti asmeninę atsakomybę.

Tarnavimas visuomenės interesui neturint tinkamo pasirengimo, gali tapti komplikuotu (nuo to nukentės visuomenė, kolektyvas, pats individas). Todėl svarbi profesinė kompetencija, t.y. tinkamas pasirengimas darbui, uždedantis atsakomybę už priemone ir veiklos rezultatus. Kompetencija yra tarnybos pagrindas. Valstybės tarnautojas turi būti savo srities specialistas, t.y. būti kompetetingas savo profesinėje veikloje. Valstybės tarnautojo darbo produktas (sprendimas), pastangos (veikla, siekiant tam tikrų tikslų) ir galutinis rezultatas apibūdina jo kompetenciją.

Kompetencijos pagrindas – profesinės žinios (specializuotos ir sisteminės) ir praktinis patyrimas. Profesinės žinios ir įgūdžiai padeda geriau atlikti tarnybines užduotis, išvengti sunkumų. Kai tarnautojo turimos kompetencijos nepakanka sprendimui priimti, gali būti kreiptasi į ekspertus patarimo ar rekomendacijos, reikiamai informacijai gauti. Tokios situacijos nereikėtų vertinti kaip menkos tarnautojo kompetencijos įrodymo. Priešingai, kai
rizikuoja spręsti pats, neturėdamas išsamios ir reikalingos informacijos, tai liudija jo neprofesionalumą. Valstybės tarnautojams svarbu veikti ir veikti neperžengiant turimos profesinės kompetencijos ir jiems suteiktos veikimo laisvės.

4. Vengti daryti žalą.

Šis reikalavimas susijęs su turima kompetencija. Priimami sprendimai turi būti geriausi, nors dažnai nesame tikri dėl galimų veiksmo pasekmių ar šalutinių efektų. Kai sprendimas svarbus daugeliui žmonių, tarnautojai turi itin stengtis numatyti visas galimas savo veiksmų pasekmes. Būtina apsvarstyti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius veiksmo ar sprendimo rezultatus. Jei neįmanoma savo veikla išvengti žalos darymo, tai būtina, kad žala būtų kuo menkesnė.

Lietuvoje galiojantys viešojo administravimo ir valstybės tarnybos įstatymai nusako viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus. Valstybinio sektoriaus tarnautojams privalu laikytis abiejuose dokumentuose nurodytų principų (gebėti juos vykdyti):

· Įstatymo viršenybė. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

· Objektyvumas (nešališkumas). Oficialūs veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

· Proporcingumas. Administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.

· Nepiktanaudžiavimas valdžia. Tarnautojams draudžiama veikti, viršijant turimus įgaliojimus arba savo veikla siekti netinkamų (asmeninių) tikslų.

· Tarnybinis bendradarbiavimas. Prireikus viešojo administravimo institucijos dalinasi informacija, teikia reikiamą pagalbą.

· Lygiateisiškumas. Kiekvienas šalies pilietis turi vienodas teises stoti valstybės tarnybon, valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl lyties, socialinės padėties, kilmės ir kt.

· Politinis neutralumas. Privalu nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisant asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje.

· Skaidrumas (viešumas). Bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša, suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais dokumentais, išskyrus valstybės ar tarnybos paslaptis.

· Karjeros principas. Priėmimas į darbą ir aukštesnių pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviu jų profesinio pasirengimo, įgūdžių, privalumų įvertinimu.

Šalia visuomeninės tarnybos principų yra svarbios ir viešojo administravimo principinės vertybės. Nuo 19 a. pabaigos buvo akcentuotos dvi vertybės: efektyvumas ir ekonomija. 20 a. pradžioje, kai korupcija buvo paplitusi ir tarp politikų, ir tarp tarnautojų, tos dvi vertybės buvo itin akcentuotos. Nekompetentingai ir korumpuotai valdžiai ir administracijai bandyta priešpastatyti valdžia ir administracija, besirūpinančios efektyvumu ir ekonomija.

Efektyvumas siejamas su darbo atlikimu bei rezultatų siekimu. Ši vertybė nusako veiksmų atlikimą pagal indėlio ir rezultato santykį. Efektyvumas matuojamas, vertinant išlaidas ir gautą naudą.

“Efektyvumas – tai geras tinkamo darbo atlikimas, įveikiant pasitaikančias kliūtis, siekiant kuo didesnio gėrio visuomenei” . Vienas iš viešojo administravimo ttyrinėtojų J.Perry mini septynis efektyvumą lemiančius faktorius: techniniai (įgudimo), žmogiškieji (sugebėjimas bendrauti) ir konceptualūs (bendras suvokimas kaip priimami sprendimai, vystosi įvykiai ir kt.) įgūdžiai, atskaitingumas, dėmesys rezultatams, sugebėjimas dirbti sistemoje ir rasti balansą (sprendimų ir veiksmų subalansavimas).

Vienas svarbiausių valstybės tarnautojų reikalavimų – dirbti efektyviai pagal turimus išteklius.

Ekonomija atspindi siekį tenkinti visuomenės interesus kuo mažesne kaina. Ji svarbi visuomeniniame sektoriuje, nes dažnai susiduriama su dideliais reikalavimais, poreikiais ir labai ribotais tų interesų patenkinimo ištekliais. Negalima apsiriboti tik materialiniais ištekliais (pinigais), nes tai liečia žmones ir laiką. Nerealu tikėtis, kad pakaks pinigų, tarnautojų ir laiko visiems visuomenės interesams įgyvendinti, jų poreikiams patenkinti, todėl būtina mokėti išskirti prioritetus. Valstybės tarnautojams svarbu veikti kuo veiksmingiau, išsitenkant turimame biudžete.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1993 žodžiai iš 6631 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.