Administraciniai teismai Lietuvos politinėje sistemoje
5 (100%) 1 vote

Administraciniai teismai Lietuvos politinėje sistemoje

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Lietuvos Respublikos politinės sistemos

kursinis darbas

ADMINISTRACINIAI TEISMAI LIETUVOS POLITINĖJE SISTEMOJE

Darbą atliko:

Vadovas:

Klaipėda, 2005

TURINYS:

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………….3

1. Lietuvos administracinių teismų funkcijos ir struktūra ………………………………………4

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkcijos ……………………………………..7

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veikla teisinio švietimo srityje ……….8

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………9

Literatūra ……………………………………………………………………………………………………….10

ĮVADAS

LR teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 metų. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota LR Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 metų referendumu priimta LR Konstitucija (LRK). Tačiau iki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 metų Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 metų LR Teismų įstatymas (LRTĮ) įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios sistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti LR Administraciniai teismai.

Šio darbo tikslas apžvelgti ne visas teismų sistemas, o konkrečiai LR Administracinius teismus, jų svarbą Lietuvos politinėje sistemoje.

1. LR Administracinių teismų funkcijos ir struktūra

Administraciniai teismai – tai specializuoti teismai, Lietuvoje veikiantys nuo 1999 metų. Iki 2001 metų Lietuvoje funkcionavo trijų pakopų administracinių teismų sistema, kurią sudarė 5 apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Administracinių bylų skyrius Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo 2001 m. sausio 01 d. įsigaliojus Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, ši sistema buvo reformuota, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reorganizavo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 apygardų administraciniai teismai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniuje.

Skirtingai nuo bendrosios kompentencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo, valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Administraciniai teismai taip pat kontroliuoja poįstatyminių, arba vykdomosios valdžios priimamų, norminių aktų teisėtumą. Šiuo požiūriu administracinių teismų kompetencija panaši į tą, kurią vykdo Konstitucinis Teismas. Privačiam asmeniui administracinis teismas – tai pirmiausia jo ir valdžios institucijų (pareigūnų) konfliktus sprendžianti institucija. Į administracinį teismą kreipiamasi tais atvejais, jei valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Jie atlieka ne tik konfliktų sprendimo, bet ir tam tikrą prevencinę funkciją – valdžios
institucijos, žinodamos, kad jų veiksmus gali tikrinti teismas, yra priverstos „pasitempti“.

Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :

• dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;

• dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje;

• dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija);

• dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas);

• dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo;

• užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo;

• dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose (kai padaromi pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, kėsinamasi į nuosavybę, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje ir kita);

• kitus ginčus, kurie nurodyti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundo (prašymo) nagrinėjimą jį padavę asmenys, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kurio galima atleisti tik Administracinių bylų teisenos įstatyme 40 ir 41 str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmens padėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų, referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir kt.).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių ir Vyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustato atskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurie nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip pat bylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams ir Aukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams. Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ir turi būti išnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys gali skųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jei ikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis turėjo būti baigtas vykdyti) per 2 mėnesius.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 980 žodžiai iš 1831 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.