Administraciniai valdymo pokyčiai lietuvos respublikos policijos sistemoje per dešimtį lietuvos nepriklausomybės metų
5 (100%) 1 vote

Administraciniai valdymo pokyčiai lietuvos respublikos policijos sistemoje per dešimtį lietuvos nepriklausomybės metų

1121314151

Turinys

Įvadas 2

1.Lietuvos Policijos veiklos istorinė apžvalga 4

2. Policijos valdymo pokyčiai 6

2.1 Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas. 6

2.2.Panevėžio miesto Vyriausiasis Policijos komisariatas 10

2.3 Panevėžio apskrities teritoriniai policijos komisariatai 15

3. Naujų teisės aktų ir teisinių sistemos reformų įtaka policijos valdymui ateityje 17

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21

Įvadas

Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis buvo kupinas audringų istorinių ir politinių visame pasaulyje. Lietuvos Respublikai minėtas dešimtmetis ypač reikšmingas tiek politiniu, tiek visuomeniniu, tiek ekonominiu požiūriu. Lietuvos Respublika atgavo nepriklausomybę ir po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos pasuko visuomenės ir ekonomikos demokratizavimo keliu, tautai orientuojantis į rinkos ekonomiką. Todėl buvo neišvengiamai reikalinga pradėti įgyvendinti esminius politinius, visuomeninius ir ekonominius pertvarkos procesus. Tuo tikslu, vienaip ar kitaip, keisti savo valdymo ir administravimo sistemas turėjo visos valstybinės institucijos, ne išimtis ir specialiosios tarnybos. Kaip ir visoms įmonėms, administracinėms įstaigoms, taip ir specialiosioms tarnyboms, tokioms kaip valstybės saugumo departamentas, policija, prokuratūra, specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt. yra būdinga tam tikra administracinė valdymo tvarka ir metodika. Skirtumą nuo kitų viešojo administravimo organizacijų lemia tai, kad administravimas minėtose specialiosiose tarnybose yra labiau reglamentuotas atskirais statutais ar reglamentais, nustatančiais tų įstaigų specializuotą valdymo tvarką.

Šiame referate pasirinkau nagrinėti vieną iš specialiųjų tarnybų – policiją. Savo referato temą pavadinau “Administraciniai valdymo pokyčiai Lietuvos Respublikos Policijos sistemoje ir Panevėžio m. Vyriausiame Policijos Komisariate per dešimtį Lietuvos nepriklausomybės metų”.

Šią specialiąją tarnybą pasirinkau nagrinėti savo referate todėl, kad pati dirbu šioje tarnyboje – Panevėžio m. Vyriausiojo Policijos Komisariato ( toliau – VPK) Kriminalinės Policijos Ekonominių Nusikaltimų Tyrimo Tarnyboje (toliau – KP ENNT). Per savo darbo laiką mačiau ne vieną administracinę valdymo pertvarką (reformą) tiek policijoje, tiek Panevėžio m. VPK. Esu susipažinusi su šios tarnybos valdymo ir administravimo privalumais ir trūkumais, organizacijos vidine struktūra, veiklos sritimis. Šiame referate gvildenau ir detaliau išnagrinėjau šiuos klausimus:

1. Lietuvos Respublikos policijos veiklos istorinė apžvalga, kurioje nagrinėjau policijos įsikūrimą, trumpai apžvelgiau tarpukario Lietuvos policijos veiklą, jos struktūrą ir valdymo pokyčius, permainas sovietų okupacijos laikotarpiu.

2. Lietuvos Respublikos policijos valdymo pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Nagrinėjant šią dalį į policijos instituciją pamėginau pažvelgti trimis skirtingais lygiais, tai: Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas, Panevėžio m. VPK ir Panevėžio apskrities teritoriniai policijos komisariatai. Trumpai apžvelgiau, kaip administraciniai valdymo pokyčiai paveikė skirtingo lygio policijos komisariatų veiklą.

3. Trečioje savo referato dalyje šiek tiek daugiau pasidomėjau Lietuvoje vykdoma teisinės sistemos reforma, jos įtaka policijos valdymo pokyčiams bei paanalizavau naująjį “Lietuvos policijos veiklos įstatymo” projektą jame numatomus policijos valdymo pokyčius.

Referato gale pateikiamos apibendrintos išvados ir pasiūlymai ką reikėtų keisti policijos įstaigose. Rašydama šį darbą panaudojau loginį – dedukcinį, istorinį, analizės ir lyginamąjį metodus. Sukūriau ir pateikiau vaizdinius priedus, planus – schemas.

Šiame darbe naudojausi tiek teisine, tiek vadybos literatūra, Policijos Departamento teisės aktais (Generalinio policijos komisaro įsakymais), Panevėžio m. VPK darbo organizavimo reglamentu bei kitais dokumentais, reglamentuojančiais policijos valdymo tvarką, taip pat rėmiausi praktinėmis darbuotojų pateiktomis rekomendacijomis ir mintimis.

1.Lietuvos Policijos veiklos istorinė apžvalga

Tam, kad geriau suprastume dabartinės policijos organizaciją, jos administravimo ypatumus, norėčiau paanalizuoti Lietuvos policijos istorinį etapą. Juk ne veltui liaudyje gyvas posakis bylojo, kad žmogus, nežinodamas savo praeities yra nevertas kurti ateities.

Taigi, pirmasis žingsnis, kuriant Lietuvos policiją buvo 1904 10 03 Vilniuje atidaryta pirmoji tos rūšies mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje .

1918 02 16 Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, prasidėjo labai sunkus etapas kuriant Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės valdymo institucijas, teisėtvarkos struktūras, tame tarpe ir policiją. Valstybės aparato institucijos, vykdančios viešosios tvarkos apsaugos funkcijas plačiąja prasme, t.y panašios į dabartines policijos funkcijos paprastai atsiranda kartu su valstybe. Reikia paminėti, kad nepriklausomos Lietuvos policijos tradicijos, valdymo struktūra buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį.

Kaip žinoma, tvarką bet kurioje valstybėje nustato įstatymai, o jų įgyvendinimą prižiūri atitinkamos valstybinės valdžios institucijos, tarp jų ir policija. Būtent policijai ir tenka pagrindinis vaidmuo palaikant tvarką ir
piliečių saugumą valstybės viduje. Įveikiant didžiulius vidaus ir išorės sunkumus, palaipsniui buvo kuriamas naujas valstybės valdymo aparatas. Tam pradžią davė 1918 11 11 d. išleistas Lietuvos Valstybės Tarybos ir Laikinosios Vyriausybės atsišaukimas į Lietuvos gyventojus, raginęs juos organizuotis. Atsišaukimas susilaukė didelio gyventojų pritarimo. Masiškai valsčiuose pradėjo kurtis vietinės valdžios institucijos, tame tarpe ir vietos apsaugos komitetų skyriai, kurie vėliau peraugo į miliciją, kuri nuo 1924 m. sausio 1d. buvo pervardinta į policiją .

Struktūriškai nagrinėjant tuometinės policijos valdymą, kaip centrinę grandį, galima būtų išskirti vidaus reikalų ministeriją, kuriai pavaldus buvo piliečių apsaugos departamentas ir kriminalinė policija. Piliečių apsaugos departamentas buvo reorganizuotas ir 1935 m. sauso 1 d. įkurtas policijos departamentas, kuriam priklausė viešoji arba tvarkos, geležinkelio, pasienio, privatinė ir vandens – kelių policija.

1932 10 01 Kaune buvo sukurta eismo nuovada davusi pradžią dar vienai viešosios policijos rūšiai – kelių policijai (Šiemet Lietuvos kelių policija šventė garbingą 70 – metų jubiliejų.).

Kriminalinė policija po savo pavadinimu jungė dvi organizacijas: kriminalinę policiją ir politinę policiją. Vėliau, 1933 05 29 iš politinės policijos buvo reorganizuotas Valstybės saugumo departamentas . Visas tarpukario Lietuvos policijos valdymo mechanizmas su jos rūšimis pateikiamas priede Nr. 1, sudarytoje pagal istoriko – LTA dėstytojo Česlovo Mančinsko knygą “Policija Lietuvoje 1918 – 1940 m”.

Lietuvos valstybei patekus į Sovietinės okupacijos pinkles, daugelis žinomų tarpukario Lietuvos policijos darbuotojų patyrė represijas ir buvo sušaudyti, dalis jų mirė Sibiro platybėse – tremtyje.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu pasikeitė didelė dalis prieš tai turėtų ir puoselėtų tarpukario Lietuvos policijos tradicijų bei pati policijos valdymo metodika. Iš policijos buvo pervadinta Tarybinė liaudies milicija, vėliau tiesiog milicija. Tai buvo pusiau karinė organizacija, jos veiklos metoduose buvo stipriai propaguojama tarybinė ideologija.

Daugelis istorikų ir vadybos mokslo žinovų, kritiškai vertina ne tik milicijos organizaciją, bet patį sovietinį valdymo mechanizmą. Todėl nenorėdama nukrypti nuo savo temos esmės, toliai savo darbą tęsiu nagrinėdama dabartinę policijos valdymo metodiką, jos permainas ir reformas per pastarąjį dešimtmetį.

Taigi, 1990 11 11 priimtas Policijos įstatymas. 1991 01 30 Vidaus reikalų skyriai Lietuvoje buvo pavadinti policijos komisariatais. Sukuriamas Vidaus reikalų ministerijos policijos departamentas. Pradedamas naujas žingsnis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos policijos valdyme. Tačiau apie tai plačiau panagrinėsiu kitoje savo darbo dalyje.

2. Policijos valdymo pokyčiai

2.1 Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas.

Prieš pradedant detaliai nagrinėti policijos valdymo pokyčius per Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, norėčiau paminėti, kad struktūriškai policijos sistema visada priklausė Vidaus reikalų ministerijai ir buvo jos valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos dalis. Būtent, visi pokyčiai, vykę Vidaus reikalų sistemoje, jos valdymo ir administravimo struktūrose, labai žymiai ir neišvengiamai įtakojo valdymo administravimo pokyčius ir reformas policijoje.

Žvelgiant į praėjusį dešimtmetį istoriškai ir atliekant loginį Vidaus reikalų sistemos institucijų, tame tarpe ir Policijos departamento analizę (toliau – PD), galima būtų sąlyginai išskirti du valdymo etapus kūrimosi arba plėtros etapas ir reformos –taupymo etapas.

Kūrimosi etapas. Kaip jau minėjau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, neišvengiamai reikėjo keisti ir valdymo struktūras, nes sovietinės jokiu būdu negalėjo patenkinti besivystančių rinkos ekonomikos poreikių. Visuomenei tapus liberalesne ir laisvesne, su politinėmis permainomis artėjo ir neigiami reiškiniai, t.y nusikalstamumas, naujų nusikaltimų rūšys (1991 – 1994 m. suintensyvėjęs verslininkų reketas). Su tuo neišvengiamai reikėjo kovoti. Tam buvo priimtas paprasčiausias kūrimosi etapas, įsteigta daug naujų departamentų, tarnybų. Pvz. Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) turėjo bene gausiausią departamentų skaičių: Migracijos departamentas, Policijos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos departamentas, Kriminalistinių ekspertizių departamentas, Pataisos reikalų departamentas, Materialinio aprūpinimo departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas, Pasienio policijos departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas. Buvo įsteigtos kelios tarnybos, kurios dubliavo viena kitos funkcijas. Sukurtas didžiulis biurokratinis aparatas. Tam neracionaliai ir ne taupiai panaudotos milijardinės biudžeto lėšos. Kūrimosi etape buvo vystomas taip vadinamas “rusiškas” teisėtvarkos modelis, kuris žymių pokyčių kovojant su nusikalstamumu nedarė.

1994 metais buvo Lietuvos Respublikos seime priimti pirmieji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos reformos matmenys. Juose buvo detaliau ir konkrečiau nurodyti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų plėtros etapai, vadovavimo ir pavaldumo tvarka. Tačiau esminių pakitimų policijos valyme minėti matmenys neatnešė, daugelis juose numatytų
ir liko neįgyvendinti dėl lėšų stygiaus.

Pokyčiai visoje VRM sistemoje smarkiai įtakojo ir policijos valdymo pokyčius. Visa policijos valdymo kontrolė tiesiogiai atiteko VRM ministrui, kuris savo kompetencijos ribose skyrė Lietuvos policijos generalinį komisarą bei jo pavaduotojus . Analizuojant ir lyginant to meto (1991 – 1995 m.) Lietuvos policijos valdymo metodiką tenka konstatuoti, kad ji daugiau buvo biurokratinė – planinė, nei nukreipta į visuomenę ir daugumos žmonių poreikius. Kiekvienam policijos reidui ar operacijai reikėdavo iš anksto paruošti planą, kurį tekdavo suderinti su keletu ar net keliolika įvairaus lygio policijos valdininkų. Pvz. siekiant apriboti nelegalią prekybą kontrabandinėmis prekėmis ne prekybai skirtose vietose (autobusų stotelėse, prie prekybos centrų esančiuose paviljonuose ir kt.), buvo organizuojami policijos reidai, pagal griežtai suderintą ir policijos departamento valdininkų patvirtintą planą. Kuriame tiksliai nurodoma kiek kartų ir kokiomis valandomis policijos ekipažai privalės patruliuoti ir patikrinti minėtus prekybos taškus. Nelegalūs prekeiviai greitai suvokė, kokiomis nustatytomis valandomis policijos pareigūnai tikrina jų prekyvietes ir tuo laikotarpiu neprekiavo, o visą kitą laiką nelegali prekyba tesėsi ir gana pelningai. Taigi, darytina pastangų tam, kad paruošti tinkamą nelegalių prekyviečių priežiūros planą, buvo įdėta nemažai, o rezultatai buvo menkaverčiai. Vidaus reikalų ministerijos plėtros etapas valdymo požiūriu atnešė ne tik didžiulius finansinius nuostolius, bet ir neigiamai paveikė policijos veiklą, jos mobilumą greitai reaguoti į įvykius, priimti prevencines priemones užkardant nusikaltimus.

Vadybos literatūroje sutinkama sąvoka, kad “planavimas – tai kelių veiklos krypčių, reikalingų tikslui pasiekti, parinkimas. Jis nustato ir galimus būdus ir jų įgyvendinimo priemones” . Taigi, planavimas turi duoti teigiamų rezultatų ir kartu palengvinti policijos pareigūnų darbą. Aukščiau pateiktame pavyzdyje plano įgyvendinimo rezultatas tapo neigiamas.

Daugelio sukurtų tarnybų ir institucijų funkcijos dubliavosi, tarp jų veiklos nebuvo glaudaus bendradarbiavimo. Pvz. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinis skyrius, Mokesčių policijos departamentas (dabar FNTT) ir Ekonominės tyrimų tarnybos finansiniai skyriai iš esmės vykdė tokias pat, vienodas funkcijas. Tokio policijos valdymo pasėkoje 1995 – 1997 metais labai sparčiai išaugo nusikalstamumas. Krito policijos autoritetas, visuomenės pasitikėjimas policija.

Kaip teigiamą plėtros savybę, paminėčiau Vyriausiųjų policijos komisariatų įsteigimą šalies apskričių centruose, nors iš pradžių jie buvo kaip neigiama, dar vienos biurokratinės institucijos grandis. Tačiau vėliau jie labai pasitarnavo decentralizuojant Lietuvos policijos valdymą iš sostinės Vilniaus į apskričių centrus. Tačiau apie tai bus nagrinėjama tolimesnėje šio darbo dalyje.

Reformos etapas. Manyčiau, kad šio etapo atsiradimui daug įtakos turėjo 1998 m. Lietuvos respublikos Seimo priimti nauji teisinės sistemos reformos matmenys. Kurie buvo daugiau orientuoti į visos teisinės sistemos pertvarką, bei orientuoti į Europos sąjungos teisėsaugos institucijas.

Atliekant Policijos institucijų valdymo pokyčių analizę pastebėjau, kad gana svarbus žingsnis buvo žengtas dar prieš minėtų matmenų priėmimą, ty. 1997 metais, kai Policijos departamentas atsiskyrė nuo Vidaus reikalų ministerijos ir tapo atskira institucija veikiančia prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM). Įvykus tokiam pokyčiui ir policijos departamentas įgavo daugiau valdymo teisių . Policijos departamentą papildė kai kurios naujos tarnybos be kurių policijos uždaviniai ir funkcijos butų sunkiai įgyvendinami. Pvz. Kriminalistinių ekspertizių departamentas buvo reorganizuotas į kriminalistinių ekspertizių tarnybą ir papildė kriminalinės policijos gretas.

Tokių reformų žingsniu buvo ne tik sumažinta vienu departamentu, bet ir žymiai paspartėjo atliekamų ekspertizių tvarka, kas savo ruožtu pagerino ir pagreitino baudžiamųjų bylų procesą bei davė tiesioginį rezultatą baudžiamųjų bylų išsiaiškinamumui.

Daugelį veiklos funkcijų iš Policijos Departamento perėmė apskričių centruose įsikūrę vyriausieji policijos komisariatai. Pvz. teritoriniai policijos komisariatai savo statistinius duomenis (darbo ataskaitas, kadrų paruošimą, duomenis apie nusikalstamumą rajone ir kt.) siunčia apskričių centruose esantiems VPK, kurie savo valdymo organizavimo tarnybos, audito ir analizės grupėje atlieka statistinių duomenų analizę ir pateikia apibendrintas išvadas Policijos Generaliniam Komisarui. Tokiu būdu PD analizės tarnybos funkcijos atiteko vyriausiems policijos komisariatams .

Reformos etapas teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas palietė nevienodai, tačiau atlikti vienus ar kitus pertvarkos procesus valdymo, personalo atrankos, etatų mažinimo, naujų institucijų sukūrimo srityse privalėjo beveik visos institucijos.

Nuo 1999 iki 2002 vykusios reformos vienaip ar kitaip buvo orientuotos į Europos Sąjungos teisėsaugos sistemą. To pasėkoje policija iš sukarintos organizacijos pamažu virto civiline institucija ginančia žmonių
teises ir teisėtus interesus bei tarnaujančia visuomenei. Tai įvardija tokie pokyčiai PD kaip daugelio tarnybų pavertimas civilinėmis: Personalo, Finansų, Teisės, Kanceliarijos, Plėtros ir investicijų, materialinio aprūpinimo tarnybų buvę pareigūnai tačiau nevykdę, policijos funkcijų tapo pagalbinių ūkinių tarnybų tarnautojais.

2000 10 17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymą , kuris numatė, kad Policijos Generalinį Komisarą skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Toks žingsnis Lietuvos Respublikos policijos valdyme, buvo gana svarbus. Policija tapo mažiau priklausoma nuo VRM ir kartu apsaugota nuo politinių permainų (Vidaus reikalų ministras, visų pirma yra politikas, atstovaujantis partiniams interesams).

Prieduose Nr. 2 ir Nr.3 pateikiamos Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos Departamento struktūrinės schemos.

Kitose darbo dalyse plačiau panagrinėsiu Panevėžio m. VPK ir Panevėžio apskrities teritorinių PK ir RPK valdymo permainas.

2.2.Panevėžio miesto Vyriausiasis Policijos komisariatas

1991 01 30 Panevėžio m. Vidaus reikalų skyrius buvo pervadintas į Panevėžio miesto policijos komisariatą. Komisariatui buvo paskirtas vadovauti vyresnysis komisaras Eugenijus Venskevičius. Kadangi Panevėžio m. yra penktasis pagal dydį iš Lietuvos Respublikos miestų ir jo gyventojų skaičius tuo metu (1991 – 1997) buvo apie 132 000, todėl siekiant efektyviau koordinuoti ir operatyviau valdyti mieste vykstančius įvykius prie Panevėžio miesto policijos komisariato buvo įkurtos ir teritoriniu principu veikė penkios policijos nuovados, kurioms vadovavo komisarai inspektoriai. Nuovadose veikė budėtojų dalies, savivaldybių ir kriminalinės policijos padaliniai. Tačiau, visus pagrindinius procesinius ir valdymo sprendimus priimdavo policijos komisariato, kaip aukštesnės institucijos pareigūnai, turintys platesnius įgaliojimus.

Policijos komisariate veikė kvotos, tardymo, ekonominės, kriminalinės ir viešosios policijos padaliniai. Valdymo funkcija buvo patikėta štabo darbuotojams. Glaudaus ir efektyvaus tarp Panevėžio m. policijos komisariato ir penkių policijos nuovadų nebuvo, dėl tam tikrų susidariusių valdymo problemų, kurios savo ruožtu kilo nepraktiškai ir netobulai paruoštų teisės aktų, instrukcijų, reglamentuojančių policijos valdymą ir jos darbo tvarką. Pvz. nusikaltimo įvykį galėjo dokumentuoti tik Panevėžio m. policijos komisariato budėtojų dalies operatyvinėje tardymo grupėje dirbantys pareigūnai. Toks ekipažas visame mieste buvo suformuotas tik vienas. Todėl operatyviai aptarnauti viso miesto nepajėgė. Nuovadose dirbantys kvalifikuoti policijos pareigūnai dėl minėto policijos valdininkų biurokratinio vadybos nelankstumo, galėjo tik apsaugoti įvykio vietą, tačiau negalėjo atlikti procesinių veiksmų bei persekioti nusikaltėlių karštomis pėdomis.

Surinktos medžiagos apie įvykdytą nusikaltimą, tyrimas užtrukdavo taip pat ganėtinai ilgą laiko tarpą, nes surinkta medžiaga buvo perleidžiama per daugelio aukštų policijos valdininkų rankas, kol pasiekdavo tyrėją ir būdavo iškelta baudžiamoji byla. Pvz. automobilį apvogę jaunuoliai buvo sulaikyti, surinkta medžiaga pagal budėtojų dalies veiklą reglamentuojančią instrukciją buvo perduota į Panevėžio m. policijos komisariato budėtojų dalį. Baigę budėjimą, kitos paros ryte, budėtojų vyresnieji pagal minėtą instrukciją perduodavo medžiagas vizuoti vyresniajam komisarui. Viza dažniausiai uždedama kvotos ar kriminalinės policijos padalinių vadovams, kurie surinktą medžiagą gavę kitą dieną pervizuodavo konkretiems pareigūnams – tyrėjams. Per tokį biurokratinį darbą buvo sugaištama beveik dvi paros laiko ir baigdavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – 137 str. numatyti, įtariamojo nusikaltimą padariusio asmens, sulaikymo terminai (48 val.). Kvotos ar kriminalinės policijos pareigūnai turėjo skubos tvarka gerai nesusipažinus su įvykdyto nusikaltimo medžiagos ypatumais, apklausti beveik dvi paras areštinėje praleidusius ir tvirtai savo gynybos versijas sugalvojusius jaunuolius.

Kitaip, nei vienas iš minėtų pareigūnų negalėjo pasielgti, nes tokią jų veiklos tvarką griežtai reglamentuoja budėtojų dalies instrukcija, kurios laikymasis yra privalomas, nes tai reglamentuoja Generalinio Policijos Komisaro įsakymas 1992 liepos 16 d. Nr. 418, “Lietuvos Respublikos policijos įstaigų budėtojų dalies laikinoji darbo instrukcija ” .

Tokio policijos valdymo ir nusikaltimų tyrimo pasėkoje nepaprastai išaugo nusikalstamumas, krito gyventojų pasitikėjimas policijos pareigūnais. Visa tai leido beveik nevaržomai plėstis ir stiprėti nusikalstamoms grupuotėms. Panevėžys spaudos puslapiuose tapo Lietuvos Čikaga.

Anksčiau minėtas kūrimosi – plėtros etapas paveikė ne vien tik vidaus reikalų ministerijos ir policijos departamento valdymo problemas, bet ir visų policijos įstaigų valdymą, reformavo ir pakeitė nusistovėjusią biurokratinę valdymo tvarką. Šiame etape, 1997 05 20 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 221, Panevėžio m. policijos komisariatas buvo reorganizuotas į Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau Panevėžio m. VPK), kuriam vadovauti buvo
paskirtas vyriausiasis Vladimiras Kudijanovas.

Panevėžio m. VPK tapo komisariatu, kuruojančiu ir koordinuojančių visų teritorinių komisariatų veiklą. Anksčiau minėtos penkios policijos nuovados buvo reorganizuotos į pirmąjį ir antrąjį miesto teritorinius policijos komisariatus, kurie savo ruožtu buvo tiesiogiai pavaldūs Panevėžio m. VPK.

Plėtros etape nuo 1997 – 1999 m. išaugo aukštų policijos valdininkų skaičius. Panevėžio m. vyresnysis komisaras turėjo penkis pavaduotojus: 1. VPK vyriausiojo komisaro pirmasis pavaduotojas vyresnysis komisaras 2. ONTT vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 3. VPK kriminalinės policijos komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 4. Viešosios policijos vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas 5. Savivaldybių policijos vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas . Be minėtų pavaduotojų grupės, Panevėžio m. VPK veikė ir štabas, kurio vyriausiasis komisaras organizavo komisariato valdymą bei tiesiogiai kontroliavo štabo padalinių – operatyvaus valdymo skyriaus (budėtojų dalies) ir valdymo organizavimo skyriaus (kanceliarija, analizės, teisės grupė) darbą. Personalo ir kadrų klausimus sprendė Panevėžio m. VPK personalo skyriaus komisaras, kuris tiesiogiai vadovavo šioms komisijoms: 1. socialinių reikalų, 2. kvalifikacinių kategorijų suteikimo, 3. stažo perskaičiavimo ir tvirtinimo, 4. pensininkų socialinio ir materialinio aprūpinimo .

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 3039 žodžiai iš 5875 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.