Administracinių – teisinių santykių reguliavimas bausmių vykdymo sąlygos
5 (100%) 1 vote

Administracinių – teisinių santykių reguliavimas bausmių vykdymo sąlygos

1121314151617181

ADMINISTRACINIU—TEISINIU SANTYKIU REGULEVIMAS BAUSMIŲ VYKDYMO SĄLYGOMIS

TURINYS.

VADAS 2

DĖSTOMOJI DALIS

BAUSMIŲ SISTEMA IR SAMPRATA. BAUSMIŲ VYKDYMO BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS 3

ADMINISTRACINIU—TEISINIU SANTYKIU REGULEVIMAS BAUSMIŲ VYKDYMO SĄLYGOMIS 5

ADMINISTRACINIU—TEISINIU SANTYKIU ATSIRADIMAS BAUSMIŲ VYKDYMO SĄLYGOMIS 9

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮVADAS

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kaip vykdomas administraciniu—teisiniu santykiu reguliavimas bausmių vykdymo sąlygomis. Kaip reguliuojami administracinei—teisinei santykiai vykdant skirtingos bausmių rūšys. Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reguliuoja kriminalinių bausmių atlikimą ir kaip jie įtakuoja administraciniu—teisiniu santykiu reguliavimą.

Visi žmonės turi teisę gyventi teisingoje, ramioje ir saugioje visuomenėje. Visada buvo ir bus nusikalstamumas, baudžiamosios ir penitencinės sistemų poreikis. Priimto visuomenei nusikalstamumo lygį apibrėžia tos visuomenės vertybių ir kultūros lygis. Visuomenės vertybės taip pat apsprendžia ir jos reagavimą į nusikalstamumą. Aišku, kad bausmių griežtinimas, pažeidėjų įbauginimas nesumažina nusikalstamumo lygio, neįtakoja ilgalaikio visuomenės saugumo. Vienas iš svarbiausių visuomenės uždavinių – sukurti veiksmingą ir patikimą sistemą, kuri skatintų nusikaltusį asmenį keisti savo elgesį, kuris jį atvedė prie nusikaltimo, ir siekti grįžti į visuomenę pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu toje visuomenėje priimtas elgesio normas.

Lietuva, atstačiusi Nepriklausomybę, iškėlė tikslą reformuoti penitencinę sistemą taip, kad savo veiklos efektyvumu bent priartėtų prie tobuliausiai veikiančių ir realiausiai atitinkančių tarptautinius reikalavimus pažangiausių penitencinių sistemų Europos ir Skandinavijos valstybėse.

Kadangi 2004 metais Lietuva tapo ES nare ir šioje sąjungoje priimtų standartų siekimas taps kasdienybe, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų strategija remiasi šia vizija: ,,Sukurti demokratišką, humanišką kriminalinių bausmių vykdymo sistemą, kuri efektyviai ir racionaliai panaudodama mokesčių mokėtojų lėšas, padės nusikaltusiems asmenims, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę‘‘.

– teikti pirmenybę efektyviausioms priemonėms, kurios sudarytų sąlygas humaniškai atlikti bausmę ir padėtų rengti nuteistuosius, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę;

– sukurti aiškų funkcijų ir atsakomybės pasidalijimą centrinės administracijos ir teritorinių padalinių lygmenyse;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios padėtų efektyviai įgyvendinti narkomanijos ir pavojingų užkrečiamų ligų plitimo prevenciją įkalinimo įstaigose;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios užtikrintų saugumą įkalinimo įstaigose;

– modernizuoti kriminalines bausmes vykdančias įstaigas ir jų veiklą.

BAUSMIŲ SISTEMA IR SAMPRATA. BAUSMIŲ VYKDYMO BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS

Kad atskleisti administraciniu—teisiniu santykiu reguliavimą pagrindas, principas metodus, bausmių vykdymo sąlygomis, reikia aptarti kas tai yra bausmė ir kokias bausmes rūšies.

Kovojant su nusikalstamumu naudojamos įvairios ūkinės, organizacinės, auklėjimo ir visuomeninio poveikio priemonės, tačiau kol kas negalima atsisakyti ir kriminalinės bausmės, kuri išsiskiria iš kitų valstybės prievartos priemonių.

Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Kriminalinės bausmės paskirtis: a) sulaikyti asmeninio nusikaltimų padarymo; b) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį; c) atimti ir apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus; d) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus asmenį.

Bausmės tikslais laikomi tie galutiniai faktiniai rezultatai, kurių siekia valstybė, nustatydama baudžiamąją atsakomybę, nuteisdama kaltuosius už nusikaltimų padarymą ir taikydama šią priemonę. Siekdamas užtikrinti minėtus tikslus ir uždavinius, įstatymas nustato teismams privalomą ir išsamų bausmių sąrašą, kiekvienos bausmės rūšies ribas, jų skyrimo sąlygas ir tvarką, – bausmių sistemą. Bausmių sistema garantuoja tik tų bausmių, kurias numato įstatymas, taikymą ir leidžia parinkti bausmės rūšį ir dydį, daro įtaką baudžiamosios teisės efektyvumui.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato šios bausmės :

1. viešųjų teisių atėmimas;

2. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

3. viešieji darbai;

4. bauda;

5. laisvės apribojimas;

6. areštas;

7. terminuotas laisvės atėmimas;

8. laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nuteistųjų teisinė padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Tai pat Bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo institucijos:

1. Baudos bausmę vykdanti institucija:

· Baudą priverstinai išieško antstolis.

2. Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdanti institucija

Juridinio asmens veiklos apribojimo ir
juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis.

3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdanti institucija:

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos inspekcijos.

· Pataisos inspekcijas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.

4. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija:

· Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos.

· Policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

· Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

5. Arešto bausmę vykdanti institucija:

· Arešto bausmę vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios areštinės.

· Areštines Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

6. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija:

· Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos.

· Pataisos įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

ADMINISTRACINIU—TEISINIU SANTYKIU ATSIRADIMAS BAUSMIŲ VYKDYMO SĄLYGOMIS

Teisiniai santykiai — tai teisės normomis sureguliuoti žmonių, tai pat žmonių ir valstybes santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos abipusiu teisių ir pareigu pusiausvyros, kurią gina valstybė.

Reguliuoti socialinius santykius teisės normomis – tai įpareigoti tokių santykių dalyvius įgyvendinti savo interesus remiantis teisių ir pareigų vienove. Todėl teisiniai santykiai – tai visų visuomenės narių gerovės interesais valdomi visuomeninei santykiai

Bausmių vykdymo institucijos administracinė veikla — tai visuomeninei santykiai, atsirandantis valdant instituciją. Šie santykiai gali būti dvejų rūšių:

1. atsirandantis vykdant valstybine valdymą

2. atsirandantis vykdant vidini valdymą

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų plėtros strategijos pagrindinis tikslas – realiai įvertinti padėtį bausmių vykdymo sistemoje, nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip centrinės administracijos, ir jam pavaldžių įstaigų veiklos vystymo prioritetus bei jų įgyvendinimo pagrindines kryptis ir priemones, užtikrinant efektyvų kriminalinių bausmių vykdymą ir pagalbą nusikaltusiems asmenims po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veiklos srityje turi vadovautis demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais bei visuomenės ir asmens teisėtais interesais, tuo pelnydamos visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą.

Plėtros strategija detalizuoja Nacionalinio saugumo strategijos (Žin., 2002, Nr. 56-2233) ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kurias patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, nuostatas viešojo saugumo užtikrinimo srityje laikotarpiui iki 2007 metų.

Vykdant bausmę tikslais laikomi tie galutiniai faktiniai rezultatai, kurių siekia valstybė –užtikrinti bausmių vykdymo principus ir nuteistųjų teisine padėti, tai pat bausmes vykdymo tvarka ir sąlygos, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruoti į visuomenę.

BAUSMIŲ VYKDYMO PRINCIPAI

Teisėtumo principas

1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas).

2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdai ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

4. Bausmių vykdymo institucijų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo
kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas

Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Humanizmo principas

1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

2. Su nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai.

3. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo.

Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas

1. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

2. Nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas

Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS

Nuteistųjų teisinė padėtis

1. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

2. Bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės

1. Nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka:

1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta;

2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas;

3) gauti medicinos pagalbą;

4) gauti teisinę pagalbą.

2. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodeksas.

Nuteistųjų teisė dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje

1. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite).

2. Dalyvavimo rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Bausmes Lietuvos Respublikoje atliekančių užsieniečių dalyvavimo jų valstybėse vykstančiuose rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje (plebiscite) klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

Nuteistųjų pilietybės klausimų sprendimas

1. Bausmes atliekančių nuteistų Lietuvos Respublikos piliečių bei asmenų be pilietybės pilietybės klausimai sprendžiami Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

2. Bausmes Lietuvos Respublikoje atliekančių nuteistų užsieniečių pilietybės klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

Nuteistųjų tikėjimo ir sąžinės laisvė

1. Nuteistiesiems garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė.

2. Tikėjimo ir sąžinės laisvės realizavimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

ADMINISTRACINIU—TEISINIU SANTYKIU REGULIAVIMAS BAUSMĖS VYKDYMO SĄLYGOMIS

Teisinis reguliavimas- tai tokia socialinio reguliavimo rūšis arba forma, kai teisiniu poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis.

. Pataisos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

Pagrindinis
aktas nustatantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus — Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas.

Baudos bausmę ir Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdanti institucija — baudą priverstinai išieško antstolis (BVK 16ST.). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas — tame tarpe baudos išieškojimas. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodeksas. Antstolių veikla reguliuoja — Antstolių įstatymas.

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos inspekcijos

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančių institucijų pareigos Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą privalo:

1) sužinojusi (bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį nuosprendį;

2) ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje jam nustatytų draudimų;

3) ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo nustatytas pareigas.

Administracinių–teisinių santykių sureguliuoti vykdant teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę skirti poįstatyminei aktai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 485 „Asmenų, įrašytų į pataisos inspekcijų įskaitą, priežiūros, kontrolės ir socialinės paramos jiems teikimo, pataisos inspekcijų veiklos ir materialinio aprūpinimo gerinimo 2004–2007 metų programą“, kurio tikslas užtikrinti tinkamą asmenų, įrašytų į pataisos inspekcijų įskaitą, priežiūrą, kontrolę ir reikiamos socialinės paramos jiems teikimą, mažinti nuteistųjų ir kalinamųjų laisvės atėmimo vietose, gerinti pataisos inspekcijų veiklą ir materialinį aprūpinimą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4/07-235 „Pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendravimo su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, bendrąsias taisykles“, bendrųjų taisyklių tikslas – ugdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų ir joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pareigūnų atsakomybę, pagarbą pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims bei stiprinti pataisos inspekcijos pareigūno autoritetą. Pataisos inspekcijos įskaitoje esantis asmuo – asmuo, nuteistas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu (išskyrus turtines teises apribojančia bausme), asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmuo ir asmuo, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos ir policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą

Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija

1. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustatytas pareigas. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką bei kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu nustatytus įpareigojimus gali pakeisti Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 72/1V-7 “ Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarka“, kurio tikslas. pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų bei joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų ir teritorinių policijos įstaigų
bendradarbiavimą vykdant laisvės apribojimo bausmę.

Arešto bausmę vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios areštinės.

Areštinės savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR įstatymais, kitais LR Seimo priimtais teisės aktais, LR tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, LR Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais, Areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Areštinių veikla grindžiama teisėtumo, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais.

Terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Taikant taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių.

Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruoti į visuomenę.

Taisyklės yra privalomos šioms įstaigoms, vykdančioms terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes:

1. pataisos namams;

2. nepilnamečių pataisos namams;

3. kalėjimams;

4. atviroms kolonijoms;

5. laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms: gydymo-pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei.

Šios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje.

Kad užtikrinti bendrasis teisės ir pareigas numatytos Bausmių vykdymo kodekse reguliavimą išleisti papildomi teisės aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiai aktai, tarpšakinių valstybinių valdymo institucijų norminiai aktai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos norminiai aktai. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų norminiai aktai.

Bendrosios nuteistųjų teisės

1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato,– kad rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistųjų teises bei pareigas bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Taisyklės turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose.

2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas;

3) gauti medicinos pagalbą — Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato, nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra apribojamas, priėmimui pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, karceriuose), kitų pataisos įstaigų baudos ir drausmės izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (vadovaudamiesi Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklėmis. Pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius priėmimui pas medicinos specialistą registruoja būrių viršininkai arba kiti pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su
medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas prižiūrėtojas.

Kalėjimų departamento sveikatos priežiūros tarnyba kaupia ir analizuoja informaciją apie pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų sveikatą ir šių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą.

Tai pat nuteistųjų sveikatos priežiūra reguliuoja, kiti teisės aktai:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 117/V-233 Specializuotos būtinosios medicininės pagalbos nuteistiesiems laisvės atėmimu arba areštu suteikimo valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose tvarką.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr.116/V-232 Pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką.

Atliekant bausmė nuteistiesiems turi sudarytos atitinkančios jų biologinei ir fiziologinei poreikiams laikymo sąlygas, tai be Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustato:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Dėl asmenų, atliekančių bausmę pataisos darbų įstaigose, laikomų tardymo izoliatoriuose ir pasiųstų į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, aprūpinimo apranga, patalyne, baldais bei virtuvės inventoriumi.

4) gauti teisinę pagalbą.

Be bendrųjų nuteistųjų teisių ir pareigų, Bausmių vykdymo kodeksas nustato

specialiosios teisės ir pareigas

Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos

1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;

2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;

3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;

4) tausoti pataisos įstaigos turtą.

2. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:

1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti;

2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;

3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;

4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams;

5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;

6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;

7) kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus;

8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

Nuteistiesiems nustatytas draudimo sąrašas skirtas užtikrinti pataisos įstaigų saugumą , užkirsti kelia asocialios subkultūros plitimui tarp nuteistųjų.

Tam kad realizuoti visas nustatytos Bausmių vykdymo kodekse reikalavimus, koordinuoti jos, sekti jų vykdymą ir t.t. įsteigtos įvairios tarnybos, kuriu steigimas, veiklą, darbo specifika reguliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Bausmių vykdymo sistemos,tikslas, uždaviniai realizuojami įstaigų personalo pastangomis žiniomis,gebėjimais, savo misijos suvokimu ir atsakomybe. Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse tvarka, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 39-1088), nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų išsilavinimo cenzą, asmens bylų tvarkymo, pareigūnų prisaikdinimo, atestavimo, pareiginių laipsnių suteikimo, skatinimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo bei atleidimo iš tarnybos tvarką.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4213 žodžiai iš 8279 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.