VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Lietuvių kalbos katedra
Kalbos kultūros referatas
SEMANTIZMAI
atliko: priėmė:
2004
Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai
geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų
poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio
platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema
skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas
nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš
kurios nors tarmės.
Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo
sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo
keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jie
stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino.
Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau
dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati
ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi.
daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti)
duris, langus, skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Netinka: atidaryti
atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti,
uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas,
vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį).
Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti
butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau
pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti;
dėti(s), už(si)dėti – vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama,
užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima uždėti puodą ant
ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėti
drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis,
apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis,
užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus- autis.
dėvėti – dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškai
sudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”: Įmonė prekiauja dėvėtais
(=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminio
cilindro guoliai.
gautis – tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo
atsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti,
išeiti“. Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiški
atspaudai. Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos
nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokį
atspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotą
vaizdą).
nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis.
Sakytina: Tirpalas pašalina (ne nuima) fotosluoksnį nuo fotoformos. Knygoms
ir žurnalams panaikintas (ne nuimtas) 5 procentų pridėtinės vertės
mokestis. Meistras sumažino (ne nuėmė) spausdinimo greitį. Darbuotojams
nebeskyrė (ne nuėmė) priedų.
paduoti- netinkama reikšmėmis “tiekti”: Dažai iš konteinerio
paduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kad
lapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, ir
taip kinta spausdinimo greitis.
rastis – tinka tik atsiradimo reikšme: Šiuo metu randasi vis
daugiau nedidelių spaustuvių. Netinka buvimo reikšme: Kreidinis popierius
randasi(=yra) sandėlyje. Knygrišykla randasi(=yra) šalia spausdinimo cecho.
skaityti – neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį,
knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti,
laikyti“: Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka.
Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas).
Skaityti ne savo reikšme – labai didelė ir dažna klaida.
sutikti – sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą,
giminę…, ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja:
sutikome Naujuosius metus… ir t.t.
Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą,
sutikti geriau nevartoti: Spalvų nesutapimas- dažniausiai
sutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėse
sutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų.
talpinti – daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant:
Kartono atraižas talpino į konteinerius.). Pirmiausia nevartotina reikšme
„spausdinti, dėti“: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo)
laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime).
tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje
ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,
mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus
(=veiks) mažiausiai 10
metų.
tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje
ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius,
mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10
metų.
žinoti – norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos“. Sakome: