Antropologijos samprata
5 (100%) 1 vote

Antropologijos samprata

Turinys

1. Įvadas ………………………………………………………………………………………… 3

2. Antropologijos samprata istorijos raidoje ……………………………………….. 4

3. Antropologijos šakos …………………………………………………………………… 5

a) Antropologijos idėjų etapai ………………………………….. 5

b) Dabartinės bendrosios antropologijos svarbiausių

subdisciplinų suskirstymas …………………………………… 5

c) Šiuolaikinės antropologijos mokslo sritys ………………. 6

d) Socialinės ir kultūrinės antropologijos objektas ir jų

metodologiniai pagrindai ……………………………………… 7

e) filosofinė antropologija ……………………………………….. 8

4. Apibendrinimas …………………………………………………………………………. 10

5. Literatūra ………………………………………………………………………………….. 11

Įvadas

Kaip visuminis mokslas apie žmogų, antropologija atsirado vėliau nei kitos humanistinės disciplinos, todėl jos šalininkai kaip galima greičiau siekė nubrėžti šio mokslo kompetencijos ribas, dalykinę sritį. „ Antropologija aprėpė tai, kas anksčiau nebuvo užimta, ir skverbėsi į kitų humanitarinių bei socialinių mokslų valdas, jie perėmė daugelį uždavinių, kiriuos tikėjosi spręsti įvairiais metodologiniais variantais besiformuojantis kultūrologijos mokslas. Jau antropologinių mokslų kilmė lėmė, kad juose vyravo keletas bendrų metodologinių prieigų bei principų, iš kurių savo svarba išsiskiria „ holistinis “, pagrįstas daugiaaspekčiu tyrinėjamų kultūros objektų, reiškinių ar simbolių pažinimu. “

Išvertus pačią sąvoką antropologija iš graikų kalbos, tai reikštų mokslą apie žmogų (anthropos – žmogus + logos – mokslas). Antropologija yra žmonijos, tai ir senovės, ir dabartinių tautų gyvensenos tyrinėjimas. „ Jos penkios pagrindinės šakos yra kultūrinė ar socialinė antropologija, antropologinė lingvistika, fizinė ( ar biologinė ) antropologija ir taikomoji antropologija. Jos skiriamasis bruožas yra jos globalinis, lyginamasis ir daugiamatis aspektai. Kombinuotas visų penkių sričių požiūris yra vadinamas bendrąja antropologija “.

Antropologijos samprata istorijos raidoje

Antropologijos ir su ja artimai susijusios etnologijos užuomazgų aptinkama dar gilioje senovėje Herodoto skitų, egiptiečių, persų, Indijos tautų, berberų tautų aprašymuose.

„ Filosofijos istorijoje mokslas apie žmogų ilgai buvo ontologijos ir teologijos horizonte kaip metafizinė psichologija ( Aristotelis teigė, kad žmogaus „ siela tam tikra prasme yra viskas “ dėl to, kad turi protą kaip dieviškumo pradą žmoguje ). XVI a. antropologija imama vadinti dažniausiai su moralės filosofija susiję empiriniai ir psichologiniai tyrimai ( J. G. Walschas, J. F. Blumenbachas ir kt.). Kantas „ fiziologinei antropologijai “ ( „ ką gamta iš žmogaus daro “) priešpriešina savo „ pragramatinę antropologiją “, kuri, remdamasi empiriniu pasaulio ir žmogaus pažinimu, klausia, „ ką jis, kaip laisvai veikianti būtybė, daro iš savęs paties arba gali ir turi daryti “. Šiuos klausimus, tiesą sakant, Kantas aptarė ne antropologijoje, o savo apriorinėje bei filosofinėje etikoje. Pagrindinis apibendrinamasis Kanto klausimas „ kas yra žmogus? “ neformuluojamas antropologiškai, kaip kad ir vokiečių idealizme, kur žmogaus esmė mėginama apibrėžti dvasios metafizikos ir absoliučios sąmonės aspektu. Nuo to laiko, kai Feuerbachas metafizikos kritiką nukreipė kūniškumo linkme, kur dvasia ( protas, sąmonė ) aiškinama kaip esminis kitiems žmonėms ir gamtai atviro juslumo požymis, ir ypač nuo Nietzsche‘s valios filosofijos, dvasią laikančios kūno protu, buvo mėginama filosofijai suteikti antropologijos pamatą “.

Antropologinių studijų svarbos pripažinimo lūžis įvyko antroje XIX amžiaus pusėje. 1850 m. buvo įkurtas etnologijos muziejus Hamburge, o 1866 m. analogiškas atsirado ir Harvarde. 1873 m. įsteigtas Karališkasis antropologijos institutas Anglijoje, o 1879 m. – Amerikos etnologijos biuras. „ Antropologijos ir etnologijos raidą veikė J. G. Frasseris ir kiti klasikinės antropologijos kūrėjai, kurie ėmėsi nagrinėti daug vadinamųjų primityviųjų tautų kultūros faktų. Jie suvokė, kad kiekvienos tautos, genties, etninės grupės kultūros istorija yra sudedamoji žmonijos kultūros istorijos dalis ir jautė būtinybę aprėpti kuo daugiau kultūros elementų. Svarbiausia buvo fiksuoti įvairių nykstančių primityviųjų tautų kultūros istorijos faktus, kol dar nevėlu. “

Antrame XX a. dešimtmetyje M. Schelerio darbai formaliai jau davė pradžia filosofinės antropologijos plėtotei. Kalba apie žmogaus padėtį kosmose ir aiškina, kad su dvasia žmogui duotas „ atvirumas pasauliui “, ir būtent tai ir išskiria žmogų iš gyvūnų tarpo. H. Plessneris tą žmogaus padėtį laiko „ ekscentriška pozicija “ gamtoje, nes žmogus pats sąmoningai atsitolina nuo savo gyvenimo aplinkos, kartu supriešindamas save su gamta, ir skirtingai nuo kitų gyvų būtybių ir jų centriškos pozicijos, susikuria savo
specifinę žmogišką aplinką – kultūros pasaulį. „ A. Portmannas žmogų supranta kaip „ antrinį užsitupėjusį lizde “ ir, tuo įvaizdžiu remdamasis, aiškina jo sociokultūrinį susaistymą ir plėtotę, kurioje visi jo veiksmai, išskyrus savęs ir rūšies išlaikymą, turi saviraiškos prasmę. A. Gehlenas, turėdamas galvoje, kad žmogaus instinktai silpni ir nespecializuoti, žiūri į jį kaip į organinę „ stokojančią būtybę “, kuri, norėdama išlikti, yra priversta ir sugeba kurti dirbtinius organus ( technikos įrankius bei visuomenės institucijas, kurie pakeičia ir kompensuoja reikiamas funkcijas ). Kita kryptimi pasuko Dilthey‘aus ir istorinio bei hermeniautinio mąstymo veikiama kultūros antropologija “.

Antropologijos šakos

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 773 žodžiai iš 2475 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.