Apskaita
5 (100%) 1 vote

Apskaita

TURINYS:

ĮVADAS…………………………………………………………………………………3

1. Apskaita………………………………………………………………….…4

2. Finansinė ir menedžmento apskaita………………………………………5

2.1. Finansinės ataskaitos……………………………………………………6

3. Finansinė apskaita………………………………………………………….7

4. Balansas……………………………………………………………………..8

5. Pelno ataskaita………………………………………………………………10

5.1. Pajamų ataskaita…………………………………………………………10

5.2. Nepaskirstyto pelno ataskaita………………………………………….12

6. Menedžmento apskaita…………………………………………………….13

IŠVADOS……………………………………………………………………………….15

LITERATŪRA…………………………………………………………………………20

Įvadas

Neįmanoma pervertinti apskaitos reikšmės šiuolaikiniam verslo pasauliui. Be apskaitinės informacijos sunku būtų įsivaizduoti ne tik valstybių, bet ir įmonių valdymą. Kiekvienas investuotojas turėtų suprasti paprasčiausias finansinės atskaitomybės formas – balansą ar pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau dar svarbiau kiekvienam apskaitos darbuotojui tvirtai įsisąmoninti savo darbo reikšmę, didelę visuomeninę jo prasmę. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 3)

Apskaitininkai turi būti susipažinę su apskaitos procesu ir suprasti, kokiu būdu finansinė informacija sukuriama, kad galėtų vadovauti tų žmonių, kurie atsakingi už informaciją fiksavimą bei susumavimą, darbui. Susipažinti su apskaitos metodais taip pat reikia, kad galima būtų argumentuotai paaiškinti perduodamą informaciją finansinės ataskaitose ir tuos koreguojančius įrašus, kurie yra reikalingi. (Dauderis H., 1993, p. 5)

Apskaita dažnai vadinama verslo kalba. Kaip ir kiekviena kita kalba, apskaita yra naudojama perduoti informacijai, šiuo atveju – finansinei informacijai. Apskaita taip pat turi ir savo specialų žodyną. Du labai dažnai vartojami terminai yra turtas ir skolintojų nuosavybė (įsiskolinimai). Turtą sudaro viskas, kas turi vertę ir priklauso savininkui. Skolintojų nuosavybė (įsiskolinimai) yra įsipareigojimai apmokėti už turtą kažkuriuo laiku ateityje arba atlikti paslaugas ar parūpinti prekių vėlesniu laiku. (Dauderis H., 1993, p. 7)

1. Apskaita

Apskaita – tai įmonės (firmos) ar kito kokio nors ekonominio objekto finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo ir kaupimo procesas; tai skaitinių duomenų rinkimas ir tvarkymas.

Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė informaciją apie tam tikrą ekonominį subjektą.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga, reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:

1. užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę atskaitomybę. Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.

2. Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą informacijos kiekį, tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.

3. Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant optimalius informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant.

Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus ir organizuojant darbą, reikėtų vadovautis tam tikrais apskaitos organizavimo principais, kurių svarbiausieji yra šie:

1. Optimalumas – remiantis minimaliais duomenimis, siekimas gauti maksimalų valdymui naudingą informacijos kiekį;

2. Profilaktiškumas – perspektyvių apskaitos modelių kūrimas, esamųjų tobulinimas.

3. Kompleksiškumas – daugkartinis kartą užfiksuotų apskaitos duomenų naudojimas

4. Analitiškumas – apskaitos duomenų pateikimas tokia forma, kad valdymo procese ją reikėtų kuo mažiau keisti ir vartoti galima būtų vos minimaliai perdirbus.

5. Skaidrumas – siekimas, kad apskaitos duomenys būtų pateikiami dialogo, o ne reglamento forma.

6. Patikimumas – siekimas užtikrintai patikimą grįžtamąjį ryšį, o duomenis sudarant vengti triukšmo dėl sakinių sintaksės.

7. Tipiškumas – griežtas finansinių ir kitų rezultatų, pagal kuriuos apskaičiuojami mokesčiai ir vertinama įmonės veikla, apskaitos rezultatų reglamentavimas, todėl šalies buhalterinė apskaita turi būti standartizuota, t.y. Atitikti Jungtinių Tautų patvirtintus buhalterinės apskaitos standartus.

8. Lankstumas – apskaitos sistemos gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintamų sąlygų.

9. Naujumas – apskaitos sistemos tobulinimas reikalauja, kad tobulinant apskaitą būtų galima įvesti naujus, anksčiau nuspręstus uždavinius.

Pagrindiniai apskaitos uždaviniai yra šie:

1) įmonės veiklos dokumentavimas; 2) viešosios atskaitomybės sudarymas; 3) įmonės priimamų sprendimų informacijos tiekimas. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 624)

2. Finansinė ir menedžmento apskaita

Gamta nieko nežino apie mokslinių tyrimų suskirstymą

į
atskiras sritis. Ji vientisa, o tai reiškia, kad nuodugniai

pažinti jos dėsniams reikia daugelio mokslų kolektyvinių

pastangų. Kitaip reiškinius pažinsime vienpusiškai

Akad. N. Semionovas

Negalime griežtai teigti, kad finansinės ir menedžmento apskaitos rūšys išskiriamos vien pagal vartotojams (išoriniams ir vidiniams) teikiamą informaciją. Apskaita yra gana brangi, todėl visiškai suprantama, jog dalį duomenų, skirtų išoriniams vartotojams, naudoja ir įmonės valdymo personalas. Paprasčiausiai būtų labai neracionalu du kartus apskaityti vieną ir tą patį.

Kiekvienos įmonės veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo valdymo personalo darbo. Savo ruožtu valdytojų darbo kokybę nulemia gaunamos informacijos išsamumas. Juk neįmanoma gerai tvarkytis įmonėje nežinant pagrindinių veiklos rodiklių, tarkim, kokiu turtu disponuoja įmonė, kokią naudą gauna iš šio turto bei kas yra jo savininkai. Didžiąją dalį informacijos, reikalingos vidiniam įmonės valdymui, valdytojai gauna iš menedžmento apskaitos, tačiau kai kuriuos duomenis teikia ir finansinė apskaita.

Kiekviena įmonė kaip atskiras ūkinis vienetas palaiko ryšius ir su kitomis įmonėmis, asmenimis bei valstybe. Iš vienų įmonių ji perka žaliavas, kitoms parduoda produkciją, samdydama darbuotojus palaiko ryšius su fiziniais asmenimis, valstybei moka mokesčius.

Norint įsitvirtinti rinkoje ir gaminti bent kiek sudėtingesnę produkciją, reikia nemaža lėšų, kurių vienas asmuo dažniausiai negali sukaupti. Todėl tenka jungtis į grupes ir, sudėjus pinigus, steigti akcinę bendrovę. Suprantama, akcinės bendrovės savininkai – akcininkai – domėsis tolesne jų įmonės veikla, pirmiausia, gaunamu pelnu. Be to, pinigų reikia ne tik besikuriančioms, bet ir jau susikūrusioms bei sėkmingai dirbančioms firmoms. Todėl įmonės nuolat konkuruoja dėl potencialių investuotojų, stengdamosi juos patraukti. Kaip tik dėl šios priežasties būsimiems akcininkams pateikiama informacija, apibūdinanti įmonės veiklą ir perspektyvas.

Įmonėms smarkiai plečiantis arba įgyvendinant ilgalaikes programas, dažnai skubiai prireikia pinigų. Tenka kreiptis į banką paskolų. Kaip šiuo atveju pasielgs bankas? Jam bus reikalingos tam tikros garantijos, kad įmonė sugebės grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas. Todėl bankas domėsis, kokiu turtu disponuoja įmonė, kam tas turtas priklauso, ar efektyviai jis yra naudojamas. Tik išanalizavęs šią informaciją, bankas galės nuspręsti, ar apskritai tikslinga skolinti pinigus. O jeigu ir tikslinga, tai ar nepareikalavus kokių nors papildomų garantijų, pavyzdžiui, užstato ar bankui žinomos firmos laidavimo.

Įmonės finansine būkle domisi ir nuolatiniai jos produkcijos pirkėjai. Jiems rūpi, ar įmonė ir ateityje galės aprūpinti reikalinga produkcija. Be to, įsigijusieji sudėtingesnius gaminius ar net ištisas technologijas tampa priklausomai nuo įmonės, gaminančios atsargines detales savo produkcijai, o kartais pirkėjai įgyja teisę ir į nemokamą prekių remontą garantiniu laikotarpiu. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 30)

2.1. Finansinės ataskaitos

Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulina apskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Dvi plačiausiai naudojamos ataskaitos yra pelno ataskaita ir sąskaitų balansų lentelė.

Pelno ataskaita perduoda žinias apie turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas išlaidomis) įmonės veikloje. Pajamų perviršis, lyginant su išlaidomis, vadinamas grynuoju pelnu. Išlaidų perviršis, lyginant su pajamomis, vadinamas grynuoju nuostoliu.

Sąskaitų balansų lentelė perduoda informaciją apie turtą, kurį ekonominis vienetas valdo (vadinama turtu) ir kiek skolingas (vadinama įsiskolinimu), o skirtumas tarp turto ir įsiskolinimų, vadinamas savininkų nuosavybės suma, – tai tas turto balansas, kuris priklauso įmonės savininkams.

Visa informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose, vadinamuose finansinėmis ataskaitomis. Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus priverstas rinktis įmonę, į kurią investuos savo lėšas, nieko apie ją nežinodamas. Toks pasirinkimas būtų visiškai atsitiktinis ir vargu ar sėkmingas. Tačiau ir turėdamas duomenų apie keletą įmonių, būsimasis akcininkas gali susidurti su problema, kaip tuos duomenis palyginti.

Tiek matematikoje, norint palyginti trupmenas, reikia rasti bendrą vardiklį, tiek finansinėse ataskaitose pateikiamą informaciją būtina „subendravardiklinti“. Tai reiškia, kad visa informacija turi būti parengta ir pateikta remiantis vienodomis taisyklėmis. Šios taisyklės (Bendrieji apskaitos principai), pripažintos didžiosios visuomenės dalies, tampa privalomos. Be to, jeigu kuri nors įmonė ir pateiktų informaciją apie savo veiklą nesilaikydama Bendrųjų apskaitos principų, jos niekas nesuprastų arba klaidingai interpretuotų. Pavyzdžiui, būtų visiškai neįmanoma palyginti parduotų gaminių kiekio, jeigu vienos įmonės ataskaitoje jis būtų išreikštas kilogramais, o kitos – litrais arba analogiškai kelių įmonių produkcija vienu atveju būtų skaičiuojama metrais, o kitu – litais.

Informacijos vartotojai taip pat yra labai skirtingi, pavyzdžiui, namų šeimininkė, studentas, inžinierius bei ekonomistas tą pačią
informaciją supras skirtingai. Todėl išoriniams vartotojams skirta informacija turi būti pateikiama kuo paprasčiau ir visiems (netgi namų šeimininkei) suprantama forma. Juo labiau kad pačiai įmonei nėra jokio skirtumo, kas pirks jos akcijas – studentas ar ekonomistas. Svarbu tiktai, jog yra investuojami pinigai. (Dauderis H., 1993, p. 8)

3. Finansinė apskaita

Finansinė apskaita skirta įmonės veiklos rezultatams nustatyti ir ataskaitoms pateikti. Finansinė apskaita nuo vidinės apskaitos gali skirtis duomenų tikslumu (čia leistini ir apytikriai duomenys, nes svarbiausias vidinės apskaitos tikslas – operatyvumas). Finansinei apskaitai taikomi tarptautiniai apskaitos standartai, reglamentuojantys finansinių ataskaitų rengimą. Šiuos apskaitos standartus skelbia ir imasi atsakomybės, susijusios su jų parengimu ir išleidimu, apskaitos standartų komitetas (AcSC). AcSC nariai yra įvairių rinkos šalių apskaitos organizacijų atstovai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1464 žodžiai iš 4655 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.