Archyvai ir dokumentų saugojimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Archyvai ir dokumentų saugojimas Lietuvoje

11

ARCHYVAI IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

LIETUVOJE

Valstybinė archyvų sistema

Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro: Lietuvos Archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jam pavaldūs valstybiniai archyvai bei kitos įstaigos: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Lietuvos centrinis metrikų archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos vaizdo ir garso archyvas, Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus apskričių archyvai, Lietuvos archyvų biblioteka.

Valstybinės archyvų sistemos įstaigos

1. Lietuvos archyvų departamentas formuoja ir įgyvendina valstybės politiką raštvedybos ir archyvų srityje, valdo Lietuvos archyvų fondą, pavaldžius archyvus ir įstaigas, prižiūri visą Lietuvos archyvų fondą, tvarko šio fondo sąvadą, rengia, tvirtina ir derina norminius dokumentus, reglamentuojančius Lietuvos archyvų fondo saugojimą, tvarkymą, naudojimą, taip pat atstovauja Lietuvos respublikos tautinėse organizacijose. Departamento nustatyti reikalavimai dokumentų rengimui, tvarkymui, apskaitai bei saugojimui yra privalomi viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms, o dokumentų terminai – visiems ūkio subjektams.

2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas – seniausias archyvas. 1921 m. spalio 19 d. laikoma oficialia archyvo įkūrimo data. Archyve saugomi valstybinių, vietos savivaldos, visuomeninių organizacijų, nevalstybinių institucijų, asmenų dokumentai nuo 1918 m. iki 1990 m. Nuo 1993 m. pagrindinė archyvo darbo kryptis – dokumentų išsaugojimas. Dokumentai ruošiami mikrofilmavimui, tobulinami bylų apyrašai.

3. Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo institucijų dokumentus nuo XVI a. iki 1918 m. Archyvas yra baigęs dokumentų komplektavimą, kadangi institucijų, kurių dokumentus komplektavo archyvas, jau seniai nebėra. Todėl svarbiausios archyvo darbo sritys: dokumentų išsaugojimas, atsarginio fondo kaupimas, skaitytojų aptarnavimas, informacinių sistemų tobulinimas. Siekiant išsaugoti dokumentų originalus, dokumentai kopijuojami, mikrofuojami.

4. Lietuvos valstybės naujasis archyvas. Tai pats naujausias archyvas valstybinių archyvų sistemoje. 1993-01-01 įsteigtas dokumentų komplektavimo ir raštvedybos skyrius prie Lietuvos archyvų generalinės direkcijos kaip būsimo valstybės naujausių dokumentų archyvo struktūrinis padalinys, o nuo 1993-10-19 anksčiau minėtas skyrius reorganizuotas į Lietuvos valstybės naująjį archyvą. Lietuvos valstybės naujasis archyvas kontroliuoja valstybės, valdymo ir kitų institucijų einamosios raštvedybos organizavimą, dokumentų minėtose institucijose įforminimą, apskaitą.

5. Lietuvoje veikia penki specializuoti archyvai:

5.1. Lietuvos centrinis metrikų archyvas saugo, kaupia, tvarko ir naudoja metrikinius dokumentus nuo 1918 metų. Pagrindinė archyvo veikla – socialinių-teisinių paklausimų vykdymas. Piliečiai kreipiasi dėl metrikinių dokumentų Lietuvos pilietybės įrodymui, nuosavybės teisių atstatymui.

5.2. Lietuvos ypatingasis archyvas kaupia ir saugo SSRS, KG, LTSR padalinio 1940 – 1941 metų, LTSR Vidaus reikalų ministerijos 1994 – 1990 metų dokumentus. Šie dokumentai atspindi sovietinio represinio aparato veikimo tikslus, struktūrą, metodus.

5.3. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Įsteigtas 1998 m. liepos 12 d. kaip LTSR centrinis valstybinis literatūros ir meno archyvas. 1990-07-25 – 1993-05-28 – Lietuvos valstybės meno archyvas, vėliau – Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas renka, kaupia ir tvarko Lietuvos literatų ir menininkų dokumentus. Didžioji dalis dokumentų yra XX a. Lietuvoje gyvenančių, bet yra gaunama dokumentų ir ankstesniųjų laikotarpių. Gaunami dokumentai ir užsienyje gyvenusių ar gyvenančių Lietuvoje menininkų. Archyve saugomi XX a. meno ir kultūros įstaigų, veikusių iki II pasaulinio karo ir po jo, nuolat papildomas naujais, dabar veikiančių meno ir literatūros įstaigų dokumentais.

5.4. Lietuvos vaizdo ir garso archyvas kaupia ir saugo vaizdo ir garso dokumentus (kino filmus, fotodokumentus-negatyvus ir pozityvus, garso įrašus magnetinėse juostose, video juostas), mikrofilmuoja ir restauruoja archyvinius dokumentus. 1998 m. įkurtas Archyvų restauravimo centras.

5.5 Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas kaupia ir saugo visuomeninių organizacijų dokumentus nuo XIX a. iki 1991 m.

1995 metais dokumentai buvo atiduoti Seimo archyvui, išsaugoti neblogai. Fondo dokumentai sutvarkyti pagal galiojančias archyvinio darbo taisykles. Dokumentams surašytas nuolatinio saugojimo bylų apyrašas, jame 1991-1993 metų dokumentai, viso 50 bylų.

Archyvinių dokumentų saugojimo sąlygos

Lietuvos Respublikos Seimo archyviniai dokumentai saugomi atsižvelgiant į Lietuvos archyvų departamento patvirtintus reikalavimus, t.y. saugykloje nėra vandentiekio ir dujų linijų, įrengta gaisro ir apsaugos signalizacija, gaisro gesinimo sistema, dokumentai apsaugoti nuo kenksmingos natūralios šviesos poveikio, įrengti stacionarūs stelažai. Fondo dokumentai sudėti į specialiai pagamintus vokus ir dėžutes iš popieriaus, kurio rūgštingumas ištirtas ir jis
nekenksmingas fotodokumentams. Saugykloje palaikomas beveik optimalus režimas – temperatūra 16 C, drėgnumas 40 procentų.

Lietuvos Respublikos Seime artimųjų metų dokumentų saugojimui skirtos 74 kvadratinių metrų patalpos III rūmų pusrūsyje. Dokumentų saugyklos iš dalies atitinka archyvinių dokumentų saugojimo reikalavimus (nedegios lentynos, hermetiški šviestuvai).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 728 žodžiai iš 1425 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.