Baltų pasaulio modelis

Baltų Pasaulio modelisBaltų pasaulio modelis rekonstruojamas kompleksiškai nagrinėjant dvasinės ir materialinės kultūrų paveldą: etnografinę ir archeologinę medžiagą, folklorą, papročius. Pradinė pozicija čia gali būti antropocentrizmo principas. Pasak jo, aplinkinį pasaulį žmogus suvokia kaip visumą, o save, savo gentį, gyvenamąją vietą laiko pasaulio centru. Indoeuropiečių kilmės tautų pasaulėžiūroje susiformavusio pasaulio modelio … Daugiau…

Didziosios planetos ir plutonas

Prie didžiųjų planetų priskiriami: 1. Jupiteris 2. Saturnas 3. Uranas 4. Neptūnas Jupiteris Jupiteris (sen. lietuvių pavadinimas Indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą. Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės … Daugiau…

Astronomija

8. ASTRONOMIJA 8.1 Kosminiai atstumai 8.2 Saulės sistema 8.3 Artimiausios žvaigždės 8.4 Zodiako ženklai 8.5 Svarbiausi kosmonautikos įvykiai8.1. KOSMINIAI ATSTUMAI • Minimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 147 117 000 km (sausio 2 – 5 dienomis). • Maksimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 152 083 000 km (liepos … Daugiau…

Kosminių skrydžių istorija

Kosmoso tyrinėjimaiNuo senų laikų žmonės svajojo palikti savo namus ir tyrinėti pasaulį. XX a. tai tapo realybe. Kosmoso tyrinėjimai prasidėjo nuo pirmųjų palydovų paleidimų 1957m. Žmogus pirmą kartą pakilo į kosmosą 1961 m. Nuo tada žmonės keliavo kosmosu didesnius atstumus ir išbūdavo jame ilgesnį laiką, net gi gyvena kosmose specialiai … Daugiau…

Kitos galaktikos

Kas yra GALAKTIKA?Žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistema, kuriai priklauso ir Saulė.Tipo spiralinė galaktika, susidedanti iš bendracentrių posistemių: disko (spindulys _60 000 рm), centrinio telkinio (spindulys _10 000 рm), sferoido (spindulys _80 000 рm) ir vainiko (spindulys ne mažiau kaip 300 000 рm). Saulė yra diske netoli nuo jo centrinės. plokštumos … Daugiau…

Uranas

URANO DUOMENYS Nuotolis nuo saulės: Skersmuo: didžiausias 3003,6mln.km pusiaujo 51118km mažiausias 2741,3mln.km ašigalinis 49946km vidutinis 2872,5mln.km Masė 86,83*1024 Apskriejimo periodas 80,01m. Tankis 1,27g/cm3 Apsisukimo periodas 17,24h Laisvojo kritimo pagreitis…….8,69m/s2 Orbitos posvyris i ekliptiką 0,77° Pabėgimo(II kosminis)greitis..21,3km/s Pusiaujo posvyris į orbita 97,77° Gauna Saulės energijos 3,7W/m2 Didžiausio spindesio ryškis 5,5 Turi palydovų 21 ARTĖJANT PRIE URANO (“Voyager 2” nuotrauka) URANO PALYDOVŲ DUOMENYS Nuotolis nuo Apskriejimo … Daugiau…

Meteorai ir meteoritai

METEORAI IR METEORITAIMeteorus, arba krintančiąsias žvaigždes, šiaurės pusrutulyje geriausia stebėti rugpjūčio mėnesį. Tai greitai judantys šviesūs taškeliai, dažnai su švytinčiomis uodegomis, kurios atsiranda kažkokiems objektams judant dangaus skliautu. Krintančiosios žvaigždės žinomos nuo senų senovės, bet jų prigimtis paaiškėjo tik XIX a. pradžioje. Meteoritų ne tiek daug kaip meteorų. Tai skirtingi … Daugiau…

Paukščių takas1

Danguje nusidriekusią balzganą juostą, ypač gerai matomą tamsiomis nemėnesėtomis naktimis, žino turdūt kiekvienas. Ją, žinoma, pastebėjo dar mūsų tolimi protėviai, kuriems dangus ir jo reiškiniai atrodė nesuprantami ir paslaptingi. Tačiau žmogui būdingas siekimas ieškoti bet kokio reiškinio priežasčių, stengtis viską paaiškinti. Taip atsirado pasakos ir mitai, kuriuose puikiai atsispindi mūsų … Daugiau…