Astronomija

Salininkų vidurinės mokyklos 10b klasės mokinės Junetos Baranauskiatės Referatas “Žvaigždės ir žvaigždynai”2004, Vilnius Astronomijos medžio šešėlyje. Nerasi žmogaus, kuris giedrą vakarą nebūtų grožėjęsis žvaigždėtu dangaus skliautu: vienas, pavargęs nuo dienos darbų, ieško jame nusiraminimo, kitas – įkvėpimo, trečias – savosios žvaigždės… Bežiūrint į žvaigždes, visiems kyla aibė klausimų. Žvaigždynai – … Daugiau…

Mėnulis – Žemės palydovasMėnulis – vienintelis natūralus Žemės palydovas ir kol kas vienintelis dangaus kūnas, kurį aplankė žmogus. Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus nužengė Nylas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas. Tai įvyko 1969 m. liepos 21 d. Mėnulis skrieja aplink Žemę gana ekscentriška orbita, o jo vidutinis nuotolis lygus 384 400 km. … Daugiau…

Saulės kalendoriusKalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po dviejų … Daugiau…

Nptūnas Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų- gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta Galilėjo kometa.Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai ten … Daugiau…

JupiterisToli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad “Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės”. Jupiterio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln. km, skriejimo aplink Saulę periodas 11,86 m., sinodinis periodas (vidutinis laiko tarpas … Daugiau…

Saulės atmosfera ir spinduliavimasPro įprastą teleskopą galima pamatyti tiktai ryškų Saulės paviršių, arba fotosferą, ir tokius darinius kaip dėmės, granulės bei žiburiai(šviesūs šviesos dariniai virš fotosferos). Saulės atmosferą plika akimi arba pro teleskopą galima pamatyti tik visiško užtemimo metu, kai Mėnulis užstoja Saulės skritulį. Saulės atmosferai tirti ne užtemimo metu … Daugiau…

Kaip pasiekti kosminius greičiu, kokie varikliai gali suteikti kosminiams aparatams tokius milžiniškus greičius? Esame pastebėję, kad dušo rankenėlė, paleidus vandenį, juda priešinga vandens srovei kryptimi; pripūstas vaikiškas balionas paleistas neužrištas skrajoja, blaškosi, lyg turėtų motorėlį; stovint ant riedučių ir metus sviedinį, nuriedama į priešingą pusę; šūvio metu parako dujos kulką … Daugiau…

Garliavos J. Lukšos gimnazija Marsas Liudvikas Kiškis Andrius Ropolas Andrius Gruzinskas Įžanga Ketvirtoji nuo Saulės planeta Marsas žinoma nuo senų senovės. Dėl rausvos Marso spalvos senovės romėnai ir graikai susiejo šią planetą su kruvinuoju karo dievu (graikų karo dievas – Arėjas, romėnų – Marsas). Aukštaičiai Marsą vadino Saulės dukra Žiezdre. … Daugiau…

PlutonasTai tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir mažiausiai išstudijuota. Ji buvo atrasta 1930 metų kovą. Tai padarė amerikietis astronomas K. Tombo. Vėliau Plutonas buvo rastas ir ankstesnėse dangaus nuotraukose, pradedant nuo 1914 metų. Nuostabi Neptūno ir Urano atradimo istorija iš tikrųjų prasideda nuo Urano atradimo, nes jei nebūtų Urano stebėjimų, du … Daugiau…

Saulė ir viskas, kas juda aplink ją, sudaro SAULĖS SISTEMĄ. Didžiausi kūnai, judantys aplink saulę, yra PLANETOS. Planetos skrieja aplink saulę, veikiamos jos traukos. Lyginant su žvaigždėmis, planetos labai mažos. Jos nepalyginamai arčiau Žemės. Todėl penkios iš jų – Venera, Jupiteris, Saturnas, Marsas ir Merkurijus – matomos plika akimi. Visos … Daugiau…

Žvaigždės yra didelės masės (10’28 – 10’32 kg) ir skersmens (3•10’5 – 10’9 km) įkaitusios plazmos rutuliai, spinduliuojantis elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (žvaigždinį vėją – daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Žvaigždės yra sudarytos iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. žvaigždžių gelmėse vyksta … Daugiau…

Saulė ir jos spektrasSaulė yra viena iš maždaug 200 milijardų mūsų Galaktikos žvaigždžių. Visatos mastu Saulės vaidmuo nereikšmingas – ji viso labo tik geltona G spektrinės klasės nykštukė; mūsų planetų šeimoje – Saulės sistemoje – Saulė yra pagrindinis, viską lemiantis kūnas. Saulė daug didesnė už Žeme. Ji susideda iš vandenilio … Daugiau…

Žmogaus gyvenimas nuo fizinio kūno mirties iki naujo užgimimo Sakoma: ,,miegas panašus į mirtį“, ,,miegas yra mažoji mirtis“, po kurios prisikeliama, t.y. pabundama. Užmigdamas, žmogus išeina iš kūno laikinai, kelioms valandoms, o mirdamas palieka jį negrįžtamai. Apleisdamas kūną, žmogus tuo pačiu išeina ir iš šio pasaulio, kuris nustoja jam egzistavęs. … Daugiau…

Merkurijus – planeta, skriejanti arčiausiai Saulės. Nuo jos nutolusi per 57,9 mln. km. Ši planeta taip pat yra viena iš mažiausių visos Saulės sistemos planetų. Merkurijus aplink savo ašį apsisuka per 58 d. ir 13 h. , o aplink Saulę apskrieja per 87 d ir 23 h. Tačiau aplink Saulę … Daugiau…

Reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškieji ir daliniai. Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas … Daugiau…

Baltų Pasaulio modelisBaltų pasaulio modelis rekonstruojamas kompleksiškai nagrinėjant dvasinės ir materialinės kultūrų paveldą: etnografinę ir archeologinę medžiagą, folklorą, papročius. Pradinė pozicija čia gali būti antropocentrizmo principas. Pasak jo, aplinkinį pasaulį žmogus suvokia kaip visumą, o save, savo gentį, gyvenamąją vietą laiko pasaulio centru. Indoeuropiečių kilmės tautų pasaulėžiūroje susiformavusio pasaulio modelio … Daugiau…

Prie didžiųjų planetų priskiriami: 1. Jupiteris 2. Saturnas 3. Uranas 4. Neptūnas Jupiteris Jupiteris (sen. lietuvių pavadinimas Indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą. Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės … Daugiau…

Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384 400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis : jo skersmuo 3476 km, masė apie 81 kartą mažesnė už Žemės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą.Mėnulio charakteristika … Daugiau…

Kosminė Stotis MIR Parenge:J.VAITKUAITE Daugelis iš mūsų matė televizijos laidas ar skaitė įspūdingas knygas, kurios nupasakoja Sovietų ir JAV kosminių programų kovą 1950 – 1960-siais. Kas gali pamiršti visų amerikiečių nuostabą, kai jie sužinojo, kad sovietų Sąjunga paleido palydovą Sputnik 1958-siais? Po jo sekė 1961-ųjų Sovietų paleidimas Jurijaus Gagarino į … Daugiau…

Pranašaujame pasaulio pabaigą Žmoniją kankinančių nelaimių skaičius pastaruoju metu taip padidėjo, kad derėtų pripažinti, kad mus nuolat persekioja pasaulio pabaigos grėsmė. Mums gresia: 1) Didysis suspaudimas, 2) Saulės užgesimas, 3) Galaktikų susidūrimas, 4) Smūgis iš kosmoso, 5) Šiluminė garrota, 6) Jūros srovių kaprizai, 7) Kataklizmų lavina, 8) DP, 9) Branduolinis … Daugiau…

Paukščių Tako tyrinėtojai Saulės sistema, kurios centre spindi Saulė, yra nedidelė dalelė maždaug 200 mlrd. žvaigždžių jungiančios sistemos, vadinamos Galaktika. Tai paplokščia sistema, ir žiūrint išilgai jos pagrindinės plokštumos, viena kryptimi matome daug žvaigždžių. Dėl to žvaigždės Paukščių Take atrodo išsidėsčiusios labai tankiai ir vietomis net susilieja. Paukščių Takas ryškiausias … Daugiau…

PAUKŠČIŲ TAKAS Žvaigždėtas dangus nuo senų senovės traukė žmonių dėmesį. Stebėdami Saulę, Mėnulį, planetas ir žvaigždes žmonės ilgainiui išmoko skaičiuoti laiką, orientuotis sausumoje ir jūroje. Žvaigždžių konfigūracijos danguje senovės žmonėms atrodė labai paslaptingai ir skatino vaizduotę. Šviesesnių žvaigždžių konfigūracijose, kurias dabar vadiname žvaigždynais, buvo įžvelgtos įvairios alegorinės figūros ir joms … Daugiau…

MERKURIJUS ATLIKO: TIKRINO TURINYS Trumpai apie Merkurijų 3 Bendra Merkurijaus charakteristika 4 Planetos tyrimai 5 Kosminis aparatas “Marineris-10” 7 Planetos matomumas 8 Merkurijus astrologijoje 9 Tai įdomu 11 Literatūra 12 Merkurijus Mercury Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 47.9 km/s … Daugiau…

Martynas Odlianickis PočobutasMartynas Odlianickis Počobutas Kazio Odlianickio ir Elenos Globavičiūtės sūnus gimęs 1728 m. Gardino apskrityje, Šiaudinių kaime. Būdamas septyniolikos M. Počobutas baigė mokyklą Gardine ir prieš tėvo norą įstojo į Jėzuitų ordiną Vilniuje, kur 1751 m. baigė kolegijos kursą. Būdamas neturtingas jis ilgai dirbo Jėzuitams priklausančioje žvakių gamykloje, tačiau … Daugiau…

Senovės lietuvių astronomija Įžanga Mūsų tautinės kultūros šaknys siekia tolimą praeitį. Per daugelį metų sėslūs žemdirbiai baltai labai susigyveno su tėviškės gamta, sukaupė žinių apie dangaus skliauto šviesulių judėjimo dėsningumus bei jų ryši su gamta. Pagal dangų senovėje žmonės orientavosi laike ir erdvėje. Taip pat iš žvaigždėto dangaus žmonės būrė … Daugiau…

Įvadas Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas – plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.Be didžiųjų planetų, aplink Saulę skrieja apie 5000 (1-1000km) mažųjų planetų, arba asteroidų. … Daugiau…

Dangaus kūnų stebėjimas Žinių apie dangaus kūnus svarbiausias šaltinis yra jų skleidžiami šviesos spinduliai ir radijo bangos. Astronomijos sritis, tirianti kosminius objektus 300 – 900 nanometrų elektromagnetinių bangų ruože yra optinė astronomija. Jos pradžia buvo 1610 metais, kai Galilėjo Galilėjus sukonstarvo pirmąjį teleskopą ir pradėjo stebėti dangų. Astronomijos šaka, nagrinėjanti … Daugiau…