1.Kuri pasaulio kalba seniausia?
Egiptiečiai manė, kad jie atsirado pirmieji ir jų kalba yra seniausia. Tačiau ši jų nuomonė yra neteisinga. Nors kalbos mokslas pasiekė didelių laimėjimų, tačiau kuri pasaulio kalba yra seniausia, mes ir šiandien negalime atsakyti.
2.Ar galima sužinoti, kaip kirčiavo lietuviai prieš 3000 metų?
Taip, galima. 1963m. SSRS Mokslų akademija išleido jauno kalbininko Vladislavo Ilič – Svityčiaus monografiją „Vardažodžių akcentuacija baltų ir slavų kalbose“. Vladislavas, detaliai išstudijavęs baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų kirčiavimo sistemas, atkūrė gana įtikinamą mūsų protėvių kalbos kirčiavimo vaizdą. Būtų labai sudėtinga perpasakoti Ilič – Svityčiaus tyrinėjimų išvadas. Pakaks vien to, kad net ir tokio senumo kirčiavimą yra įmanoma atkurti .
3.Ar rašomos gramatikos eilėmis?
Taip, gramatikos rašomos eilėmis. Ir kas nuostabiausia, jog turbūt pati garsiausia pasaulio gramatika, kurios autorius indas Paninis, parašyta eilėmis. Paninis visą senovės indų kalbos, sanskrito, gramatiką „apdainavo“ 3976 eiliuotomis taisyklėmis, kurias suskirstė į aštuonias knygas.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Marijampolės gimnazijoje dirbo įžymus nacionalinio judėjimo veikėjas Petras Kriaučiūnas, kuris mokė lotynų kalbos linksniuotes savo sukurtomis eiliuotomis taisyklėmis.
4.Kokio veikalo pratarmėje yra sakinys „…mana darba už gier prymkiet?“
Lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, pamatęs šį sakinį, visada pasakys, jog jis paimtas iš pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, kuris išleistas 1547m.
5.Kaip žodžiai keičia savo reikšmę?
Žodžiai sugeba puikiai prisitaikyti prie gyvenimo, prie naujų žmogaus poreikių. Keičiasi gyvenimas, keičiasi ir žodžių reikšmės. Vis kiti nutinkantys įvykiai priverčia žodžius pakeisti arba įgyti kitą reikšmę. Labai pamokanti yra žodžio biuras istorija.Pirmiausia šis žodis reiškė storą vilnonį audinį, vėliau jis pradėjęs reikšti baldą, uždengtą tokia medžiaga. Dar vėliau šiuo žodžiu imta vadinti kiekvieną baldą, ant kurio kas nors rašoma; paskui juo pradėta vadinti patalpą, kur stovi tokie baldai, o vėliau – ir darbą, kuris tose patalpose atliekamas.Taigi žodžio reikšmė kito labai laipsniškai.
6.Ar yra lietuviškų žodžių kitose pasaulio kalbose?
Taip, lietuviškų žodžių yra kitose pasaulio kalbose..Nemažai mūsų žodžių „apsigyveno“ rusų kalboje, pvz.: gintaras ( янтарь), degutas (дёготь), venteris (вентерь) ir t.t. Žodis gintaras taip pat aptinkamas ukrainiečių, čekų, serbų, slovėnų ir kroatų kalbose. Daug lietuviškų žodžių nukeliavo ir į latvių kalbą: daina, gimtinė, giedras, kareivis, veikalas, gelbėti, gymis ir kiti.Tačiau daugiausia mūsų žodžių nukeliavo į suomių ir estų kraštus. Suomių mokslininkas Lauris Hakulinenas suskaičiavo, kad dabartinėje suomių kalboje 1,1% žodžių yra lietuviškos (baltiškos) kilmės.
7.Koks lietuvių kalbos žodis apkeliavo daugiausia pasaulio kraštų?
Ypač didelis keliauninkas yra žodis kaušas , kuris yra nuklydęs į rusų, ukrainiečių, gudų, lenkų, švedų, danų, vokiečių ir kitas kalbas.
Panašiai apkeliavęs ir dar vienas lietuviškas žodis – elnias, kurį galima išgirsti Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir net Pietų Afrikos Respublikoje.
8.Koks yra ilgiausias lietuviškas žodis?
Ilgiausias lietuviškas žodis yra nebeprisikiškiakopūstaudavome, kurį lietuvių kalbos pamokoje paminėjo mokytojas Jonas Kvederaitis.
Tačiau profesoriaus Viktoro Ruokio knygoje buvo surastas žodis keturiasdešimtaštuoniašonis, kurio daugiskaitos vietininko forma pralenkia ir mūsų „rekordininką“.
9.Kiek žmonėms kainuoja viena nereikalinga raidė?
Viena nereikalinga raidė valstybei kainuoja milijonus. Šią problemą labai vaizdžiai vienoje savo knygoje paaiškino rusų kalbininkas ir rašytojas Levas Uspenskis. Jis paėmė 1897m. išleistą Levo Tolstojaus knygą “Karas ir taika“ ir suskaičiavo, kad keturiuose šio veikalo tomuose yra 115 tūkstančių nereikalingų raidžių ъ. Iš šių nereikalingų raidžių galima sudaryti daugiau kaip 70 puslapių teksto. Dabar šį niekam nereikalingą tekstą padaunginkime iš viso knygos tiražo. Gausime kalnus veltui sugadinto popieriaus, tonas veltui išlydyto metalo ir ilgus metus veltui eikvojamo žmogaus darbo.
10.Kaip arklys tapo kavalierium, o avinas pavirto jubiliejum?