Baudziamojo proceso teises programos
5 (100%) 1 vote

Baudziamojo proceso teises programos

1121

1. BP samprata funkcijos ir uždaviniai: BP- įstatymo sureguliuota ITT institucijų, prokuratūros ir teismo veikla nukreipta užkirsti kelią ruošiamiems, atskleisti įvykdytus nusikaltimus, nubausti kaltus asm, o t.p. sudaranti sąlygas atsirasti teisiniams santykiams tarp jos dalyvių. Valstybė įpareigoja valstybės institucijas ir pareig kontroliuoti nusikalstamumą, ir todėl jų veikla reglamentuojama BP įstatyme. Be valst. institucijų ir pareig. į BP įtraukiami ir kt. dalyviai: liudytojai, ekspertai, nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji, gynėjai, kviestiniai. Pagr. BP funkcijos – tai veiklos kryptys, susijusios su t. t. proc dalyvių atliekamu vaidmeniu. Ir byloje dalyvaujantys pareig, ir asm siekia tam tikrų tikslų, kurie realizuojami, panaudojant atitinkamas procesines priemones. Yra šios funkc: nusikaltimo tyrimo; kaltinimo; gynimo; bylų išsprendimo iš esmės; kontrolės. Nusik. tyrimo – vykdo kvotos ir parengtinio tardymo organai. Iškelia bylą, renka įrodymus, pateikia kaltinimą, perduoda baudž. bylą į teismą ar priima kitokį procesinį sprendimą: nutraukia bylą, sustabdo tyrimą, perduoda bylą į teismą medicininio poveikio priemonėms taikyti. Kaltinimo – tai veikla, kuria palaikomas kaltinimas teisme. Kaltinimo tikslas – užtikrinti, kad teisme N padariusiems asm būtų paskirta teisinga bausmė. Šią funkciją iš esmės vykdo prok, palaikydamas valstybinį kaltinimą teisme. Gynimo – tai veikla kaltinimui paneigti, kaltinamąjį teisinančiomis ar švelninančiomis aplinkybėmis išaiškinti. Šią funkciją vykdo advokatai, kurių pagrindinis tikslas yra išryškinti kaltinamąjį išteisinančius ar atsakomybę švelninančius įrodymus, taip pat įrodymus kaltinimui paneigti ir teikti pagalbą kaltinamajam arba teisiamajam. Bylų išsprendimo iš esmės – ją vykdo tik teismas. Tai vienintelis organas, turintis teisę pripažinti asmenį kaltu N padarymu ir paskirti jam bausmę. Teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ar išteisinamąjį nuosprendį. BP uždaviniai: (BPK 2 str. ). Pagr. užd: a)Greitai ir pilnutiniai išaiškinti N b) išsiaiškinti ir patraukti BA visus N padariusius asm. c) Tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas N padaręs asm būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asm nebūtų patraukiamas BA. Fakultatyviniai užd: a)BP turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką; b) Užkirsti kelią N; c) Saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus; d) Auklėti piliečius, kad laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles. 2. BP stadijos – savarankiški BP etapai susije tarp savęs bendrais užd., bendrais principais, besiskiriantieji vienas nuo kito proceso dalyviais, atliekamais veiksmais ir sprendimais. 1)ITT pradžios; 2)ITT; 3)Perdavimo teismui; 4)Teisminio nagrinėjimo pirmoje instancijoje; 5)Bylų proceso apeliacinėje instancijoje; 6)Nuosprendžio vykdymo. 3. BP teisės šaltiniai – LRS leidžiami įstatymai, kuriais reguliuojamas baudž.bylų tyrimas ir nagrinėjimas. Priskiriami: konstirucija, LRS priimti atskiri įstatymai, kuriais reguliuojama procesinė veikla. Didelę reikšmę turi aukčiausiojo teismo senato išaiškinimai, gen. prokur. ir gen. polic. komisaro nurodymai procesiniais klausimais. 4. BP principai jų reikšmė – tai yra įtvirtintos LR konstitucijoje, BPK bendro pobūdžio normos, kurios apibūdina BP struktūra, išreiškia jo esmę. Principai yra glaudžiai susiję ir sudaro sistemą. 1)konstituciniai princ. – įtvirtinti konstitucijoje yra šie: asmens neliečiamumas, teisėtumas, teisingumo vykdymas tik teismo keliu, žmonių lygybė prieš įstatymą ir teismo vykdomą teisingumą, teisėjų nepriklausomumas ir klausymas tik įstatymo, teisminio nagrinėjimo viešumas, kaltinamajam teisės į gynybą užtikrinimas, nekaltumo prezumpcija, teismo proceso vykdymas lietuvių kalba. 2)specialieji princ. – numatyti BPK: pareiga išaiškinti nekaltumą; įpareigojimas ITT įstaigom, prokurorui ištirti bylą kuo greičiau; teisminio nagrinėjimo dalyvių lygybė ir rungimosi principo laikymasis; betarpiškumas – teismas pats turi ištirti ir įvertinti įrodymus, nepriklausomai nuo to kokias išvadas buvo padaręs tyrėjas ar prokuroras. ; žodiškumas – teisminio nagrinėjimo metu parodymai duodami žodžiu, byloje esantys dok. ir išvados perskaitomos balsu. 5. Gynėjas BP, jo teisės ir pareigos: Gynėju laikomas asm, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Juo gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas., bet šis negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti. Gynėjas turi teisę: 1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu; 2) dalyvauti įtariamojo apklausose; 3) matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių; 4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju; 6) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asm gynybai reikalingus dok ir daiktus, kalbėtis su asm apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą,
transp priem ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą inform 7) ITT metu susipažinti su proceso veiksmų dok BPK nustatytais atvejais ir tvarka; 8) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; Gynėjas privalo: 1) panaudoti visas įstat. nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; 2) nurodytu laiku atvykti pas ITT pareig, prok ir į teismą; 3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ITT pareig, prok, teisėjo ir teismo reikalavimus; 4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas; 6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių. 6. Atstovavimas, atstovų teisės ir pareigos: Yra atstovai pagal įstatymą – tai nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Atstovas pagal įstat paprastai dalyvauja procese kartu su asm, kuriam atstovauja. Atstovas pagal įst turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asm, ir padėti šiam asm pasinaudoti įst suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asm yra suimtas, atstovas pagal įst gali su juo pasimatyti ITT pareig, prok, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įst gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civ-atsak. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civ-atsak teises bei pareigas. Yra ir įgaliotieji atstovai – laikomas asm, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Juo g.b. advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ITT pareig, prok ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asm. Atstovui leidžiama dalyvauti procese nuo asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, civ-iešk ar įtraukimo civ-atsak, kai ITT pareig ar prok dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Jis gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asm arba vietoj jo. Atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis. Jis dalyvauja nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose, teikia atstovaujamam asm teisinę pagalbą, atstovauja jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ITT pareig, prok, teisėją ir į teismą. 7. Apskundimas ITT metu: ITT proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ITT pareig kontroliuojančiam prok. Jei prok atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ITT teisėjui. Skundas paduodamas prok tiesiogiai arba per ITT pareig, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. ITT pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per 1 d nuo skundo gavimo perduoti prok. ITT atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prok. Jei aukšt. prok atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ITT teisėjui. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Skundai dėl ITT pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ITT išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Prokuroras ir ITT teisėjas per 5 d nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą. 3. Nagrinėdami skundą, prokuroras ir ITT teisėjas turi teisę susipažinti su ITT dokumentais ir pareikalauti ITT pareigūno ar prokuroro paaiškinimų, jeigu jie nebuvo pateikti anksčiau. ITT teisėjo sprendimas, priimtas BPK nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas. 8. Nušalinimo teisė – jį gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. N gali būti pareikštas ITT pareigūnui, prokurorui, ITT teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Šie bičai negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jie toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ITT teisėjo, prokuroro, ITT pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 3) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl šių bičų nešališkumo. Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ITT pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą; 3) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 4) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 5) Vertėjas, ekspertas ir
specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. 9. BP dalyvių samprata ir kalsifik. – proceso dalyvių bendrieji bruožai: visi proceso dalyviai vykdo procesinę veiklą; jie turi įstatymo numatytą teisių ir pareigų kompleksą; savarankiškai ar įstatymo įpareigoti nustato teisinius santykius su kt. proceso dalyviais. Pagal procesinį įstatymą visi proceso dalyviai yra šių kategorijų: valstybės institucijos; pareigūnai; juridiniai ir fiziniai asmenys. Pagal vykdomas funkc: 1) valstybės institucijos ir pareig. vykdantys procesinę veiklą. Tai ITT įstaigos ir jų pareig8nai, prokuroras ir teismas. Šios grupės dalyviai turi valdžios įgaliojimus, kurie suteikti tam, kad galėtų įvykdyti jiems keliamus uždavinius. ITT institucijos numatytos BPK 165 str.: policija, VSD, Karo policija, Kalėjimų depart. PAGD, VSAT, muitinė, tolimojo plaukiojimo jūrų kapitonai. 2) asmenys turintieji savo interesų BP; nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, civ. ieškovas, civ. atsakovas. 3)BP dalyviai ginantys ar atstovaujantys kitus; gynėjai ir atstovai. 4) kt. proceso dalyviai: liudytojai, specialieji ekspertai. 10. Teismas ITT teisėjas. Konstituc. 109 str. nustatyta, kad pripažinti asmenį kaltu ir paskirti bausmę gali tik teismas. Tarp kt. valst. institucijų teismui skirta ypatinga vieta, nes tik jis gali padaryti galutinę išvadą apie asmens kaltumą ar nekaltumą. Teismai yra: LAT, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas. ITT teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą; 5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ITT BPK numatytais atvejais; 6) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ITT pareigūnų ir prokuroro veiksmų. Be to, ITT teisėjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu. Savo iniciatyva ITT teisėjas jokių veiksmų neatlieka. 11. Prokuroras baudž. procese. Sutinkamai su prokuratūros įst. ir BPK įst. vykdymą ITT eigoje kontroliuoja gen. prokur. ir jam pavaldūs pruror., be to prokur. organizuoja asmenų padariusių nusikaltimus baudžamąjį persekiojimą bei patys gali atlikti tyrimą. Prok. yra vienintelis BP dalyvis dalyvaujantis visose BP stadijose. Be to kiekv.stadijoje skiriasi prokur. padėtis. Jei ikiteisminėje stadijoje prokur. vadovauja tyrimui, ir gali duoti privalomus nurodymus, tai teisminio nagrinėjimo stadijoje jis jau neturi šių įgaliojimų. 12. ITT įstaigos: pagr. įstaiga yra policija. ITT įstaigomis taip pat yra VSAT, STT, Karo policija, VSD, FNTT, Muitinės depart. PAGD, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. ITT tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, bei pataisos įstaigų direktoriai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. 13. Įtariamasis jo procesinė padėtis: jis yra ITT dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ITT medžiaga; apskųsti ITT pareigūno, prokuroro ar ITT teisėjo veiksmus bei sprendimus. Jei asmuo slapstosi ar nežinoma jo buvimo vieta, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar teisėjo nutartimi. 14. Kaltinamasis jo procesinė padėtis: jis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Juo laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Jis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. 15. Nukentėjusysis jo proc. padėtis: juo pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala pasireiškia psichologiniu diskomfortu dėl padaryto nusikalt.
žala tai kūno sužalojimų padarymas, smūgių sudavimas. Turtinė žala pasireiškia pagrobiant ar sunaikinant turtą. Asmuo pripažįstamas nukent. ITT pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukent. ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ITT pareigūno, prokuroro, ITT teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukent. privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. 16. Civilinis ieškovas: nukentėjusysis kuriam padaryta turtinė žala, kuris pareiškė reikalavimą kad ta žala būtų atlyginta. Asmuo pripažįstamas civ.iešk. prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Civ. iešk. turi teisę: duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; teikti įrodymus; pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; skųsti ITT pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Civ. iešk. privalo: kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu; laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. 17. Civilinis atsakovas: fizinis ar juridinis asmuo, kuris sutinkamai su įstatymais privalo atlyginti turtinę žalą padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Jais g.b. tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Civ. atsak. turi BPK nustatytas civilinio ieškovo teises. Civ. atsak. privalo: kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

18. Liudytojai, jų teisės ir pareigos: Liud – asm, kuriam žinomos bet kokios turinčios reikšmės bylai žinios. Negali būti įrodymais tokie liud parod pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas. Liud g.b. įvairūs asm nepriklausomai nuo jų amžiaus ir padėties (asm iki 16 m. neatsako už melag parod ir dėl to neįspėjamas. Liud negali būti asm, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplink ir duoti dėl jų parod. Aplink, dėl kurių asm negali būti apklausiami kaip liud: asm, kuris gali duoti parod apie savo paties padarytą nusik veiką; teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį; įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civ-iešk, civ-ats atstovai – dėl aplink, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas; dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Liud privalo atvykti ir duoti parod, neatvykus be svarbių priežasčių, liud g.b. baudžiamas bauda iki 30 MGL, arba areštu iki 1 mėn arba atvesdintas. Svarb asm nedalyvavimo baudž proc priež: laisvės atėmimas dėl adm arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asm netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priež įst nust liga, dėl kurios asm negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų gimin mirtis; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. 19.Procesiniai dokumentai: Jie g.b. suprantami 2 reikšmėm: siaurąja prasme – dok., kuriuos surašyti įst nurodo tiesiogiai (prot, nutar, nutartys); plačiąja prasme – visi dok, kurie surašomi baudž bylų tyrimo eigoje. 3 grupės dok: aktai, fiksuojantys proc veiklos eigą ir rezult (prot); 2)aktai, fiks kompetentingų BP dalyvių nutar; kiti dok. Prot – dok, kuriame BPK nustatyta tvarka patvirtinamas ITT arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezult. Nutarim – nusikalst veiką tiriančio ITT pareig ar prok motyvuotas dok, išskyrus kaltinamąjį aktą. Kt. proc doc skirst: parengtinio tyrimo eigoje surašomi dok (surašo ITT pareig, prok.); teismo surašomi proc dok. (surašo teisėjai ir sekret). 20. Procesiniai terminai ir proceso išlaidos: Baudž proc term skaič val, d ir mėn. Skaič term, neįskaitoma val ir d, kuria prasideda term. D skaič term pasibaigia paskut d 24 val. Mėn skaič term pasib paskut mėn atitinkamą d. Jeigu term pasib ne darbo d, paskutine term d laikoma pirmoji po jos einanti darbo d. Sulaikymo, suėmimo ir priverč medic priem taikymo term skaič nuo faktinio šių priem taikymo momento. Term nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dok iki term pab įteiktas paštui, o sulaikytų arba suimtų asm paduotas skundas ar kitoks dok įteiktas kalinimo vietos administracijai. Kai yra pagrindas, terminai BPK nustatyta tvarka gali būti sustabdyti arba pailginti. Praleistas term įstat numatytais atvejais g.b. ITT pareig, prok nutar arba teismo nutartimi atnaujintas. Proc išlaidas sudaro: liudyt, nukentėj, eksp, spec ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudyt ir nukentėj
išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; gynėjams išmokami pinigai, jeigu jie dalyvavo proc pagal paskyrimą; kt išlaidos, kurias turi proc dalyviai ar teismas. Proc išl liud, nukentėj, eksp, spec, vertėjui, paskirtam gynėjui atlyginamos iš ITT įstaigų, prokur ar teismo lėšų. Proc dalyv, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti proc eksp, spec, gynėją ar atstovą apmoka pats iš savo lėšų. Teismas, priimdamas nuospr, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proc išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proc išl ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Jeigu advokatas proc dalyvavo kaip gynėjas pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuospr ar nutartį, nusprendžia, kokio dydžio atlyginimą kaltinam turi sumokėti už advok paslaugas. Pripažinęs kaltin kaltu, teismas, priimdamas nuospr, turi teisę nuspręsti iš kaltin išieškoti nukent ir civ-iešk turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukent ar civ-iešk atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu proc nutraukiamas ITT metu, už advok paslaugas atlyginama LR teising m-jos nustatyta tvarka. 21. Įrodymų samprata: Įrod baudž proc yra įst nust tvarka gauti duom. Ar šie duom laikytini įrod, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrod g.b tik tokie duom kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplink, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrod g.b tik teisėtais būdais gauti duom, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proc veiksmais. Įrod įvertina teisėjai. ITT ir teisminio nagr metu turi būti įrodinėj: nusik įvykis (laikas, vieta, būdas); kaltininko kaltumas nusik padarymu; aplinkybės; nusik padar žalos pobūdis ir dydis. Įrod tai ne patys objektyvios tikrovės faktai bet žinios apie juos. Faktiniai duom, kad galėtų būti įrodymais teisme turi turėti savybę – liečiamumą. Įrod t.b. gaunami iš patikimų šaltinių, tačiau nepakanka, kad duom būtų gaunami iš įst nurod šaltinių, būtina, kad šie duom būtų gaunami įst nustat tvarka. 22. Įrod klasifikacija: Pagal santykį su kaltinimu: kaltinantieji (teikia prok); teisinantieji (teikia kaltinam ar jo gynėjas). Pagal sant su įrodinėtinomis byloje aplink į tiesiog (kurie tiesiog nušviečia bent vieną įrodinėtiną byloje aplink) ir netiesiog. (iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą o paskui per jį ir įrodinėtiną dalyką) Pagal inform šaltinio pirmumą: pirminiai (gauti iš pirminio šaltinio, kai perdavęs tiriamą faktą asm tiesiog suvokė matyto įvykio aplink); išvestiniai (gauti ne iš pirminio šaltinio(tai gali būti liud parod ką jie girdėjo iš kitų asm, pėdsako atlaja). Esant netiesiog įrod nusikalt faktą galima įrodyti tada, kai: netiesiog įrod yra tikri; visi jie turi liesti įrodinėjamą dalyką; visi turi patvirtinti vienas kitą; visi jie turi sudaryti vieningą įrodymų grandinę. Pagal tai kur yra atspindimas nusik įvykis, įrod skirstomi į asmeninius (kuriuose inform būna išlikusi žmonių sąmonėje ir perduodama raštu ar žodžiu) ir daiktinius (kuriuose infor būna išlikusi materialiuose objektuose). 23.Įrodinėjimo proc: Įrodinėjimas tai pažintinės veiklos rūšis. Ši veikla prasideda gavus inf apie nusik ir baigiasi nuospr įsigaliojimu ar bylos nutraukimu. Įrodymas BP tai tyrimo instit, prok ir teismo dalyvaujant kitiems proc subj, įst reglamentuota veikla renkant, tikrinant ir vertinant įrod siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Įrod proc elementai: rinkimas; tikrinimas; vertinimas yra tarpusavyje susiję, kartu funkcionuoja įvairiuose BP. Įrod rinkimas -tai veikla atliekant įst numatytus proc veiksmus, nukreiptus surasti, išreikalauti ir procesiškai įtvirtinti turinčią įrodomąją reikšmę inf. Įgaliotieji pareig turi teisę: rinkti įrod atlikdami P-nius veiks, kurių atlikimo tvarką reglam BPK.; reikalauti, kad visos organ, pareig, fiz asm pateiktų jų žinioje esančią faktinę medž. Įrod įform surašant atitinkamą prot. Įrod patikrinimas: Įst reikalaujant visi surinkti įrod tikrinami analizuojant jų formą ir turinį, lyginant su kitais įrod, prireikus renkant naujus įrod. Jokie įrod teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrod panaud: Jie panaud priimant P-nius sprend byloje. Draudžiama išgauti įt-ojo ar kitų dalyvių byloje parod smurtu, kankinimais ir kitomis neteisėtomis priem. 24.Liud parodymai: Liud g.b. šaukiamas kiekvienas asm, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusik patikrinimu susijusias aplink. Jeigu liud parod pagrįsti žiniomis, kurio šaltinis nežinomas, tai šios žinios negali būti įrod. Jeigu liud parod pagrįsti kitų asm praneš, tai šie asm irgi turi būti apklausiami kaip liud. Užsien, apklausiami liudytojais bendra tvarka. Liud parod dalyką sudaro baudž byl įrodinėtinos aplink. LR Prez jo sutikimu rezidenc apklausia ITT teisėjas. Į teismo posėdį Prez nešaukiamas. LR Konstit 31 str. įtvirtintas draudimas versti duoti parod prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Kiekv šaukiamas kaip liud asm privalo atvykti pas ITT pareig, prok ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplink. Už melag parod
liud atsako pagal LR BK. Liud neatsako už melag parod davimą, jeigu turėjo teisę atsisakyti duoti parod, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Melag laikomi parod, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liud nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Ši veika pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Liud reikia suteikti galimybę išsamiai papasakoti apie veikos aplink. Pareig gali užduoti papildančius ir patikslinančius klausimus. ITT veiksmą atliekantis pareig neturi teisės užduoti asmeniui menančius atsak klausimus. 25. Nukentėj parod. Nukentėj pripažįstamas fizinis asm, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asm pripažįstamas nukentėj ITT pareig, prok nutar ar teismo nutartimi. Nukentėj ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ITT pareig, prok, ITT teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuospr ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėj privalo duoti parod. Nukentėj šaukiamas ir apklausiamas kaip liud. Jaunesnius kaip 18 m liud ar nukent apklausia ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prok ar gynėjas. Jaunesni kaip 18 m liud ar nukentėj ITT metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip 1 kartą. Proceso dalyvių prašymu arba ITT pareig, prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip 18 m liud arba nukentėj apklausą g.b. kviečiamas valstyb vaiko teisių apsaugos instituc atstovas arba psichologas. 26. Įtariamųjų parod: Juo laikomas asm, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalst veiką, arba asm, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas. Kai asm slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariam jis pripažįstamas prok nutar ar ITT teisėjo nutartimi. Įtariam turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parod; pateikti tyrimui reikšmingus dok ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ITT medž; apskųsti ITT pareig, prok ar ITT teisėjo veiksmus bei sprendimus. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaič gali neduoti parod arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. ITT metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariam turi būti apklaustas. Įtariam visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priem. Įtariam parod protok užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klaus ir jo atsak. Proceso dalyvių prašymu arba ITT pareig prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip 18 m įtariam apklausą g.b. kviečiamas valstyb vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Įtariam prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. 27. Kaltinamųjų parodymai: Kalt-ju laikomas asm, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prok priimtas kaltin aktas arba prok pareišk nubausti asm teismo baudž įsak tvarka, taip pat asm, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kalt-sis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dok išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti praš; pareikšti nušalinimus; teikti įrod ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klaus; duoti paaišk apie teismo tiriamas bylos aplink ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose. Įtariamojo ir kalt-ojo šeimos nariai ar artimieji giminaič gali neduoti parod arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klaus. ITT pareig ar prok nutar įtariamasis, o teismo nutartimi kalt-sis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. 28. Spec-to išvada: Spec-tas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asm, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Sp-tu g.b ITT įstaigos pareig arba šioje įstaigoje nedirbantis asm. Sp-tai, kurie yra ITT įstaigos pareig, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal LR BK už melag išvados ar paaišk pateikimą. Teismo medikai yra sp-tai, atliekantys žm kūno arba lavono tyrimą.Teismo psich, teismo psichol yra sp-tai, atliekantys asm psichinės būklės tyrimą. Sp-to išvada: Atlikęs pavestą objektų tyrimą, sp-tas pateikia išvadą ir po ja paisrašo. Jo išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo prot. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, sp-to išvada surašoma atskiru dok. Sp-to išvad nurod: sp-to asm duom – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti obj; naudoti tyrimo met ir techn priem; sp-to nustatytos aplink, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie sp-o išvados pridedama vaizdinė medž. 29. Eksp-zės aktas: Eksp g.b. skiriamas asm, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR eksp sąrašą. Į LR eksp sąrašą įrašyti eksp yra įspėti dėl atsak už melag išv pateikimą ir proc
metu atskirai neįspėjami. Eksp turi teisę: susipažinti su bylos medž, susijusia su eksp-zės dalyku; prašyti pateikti papildomą medž, reikalingą išvadai pateikti. Eksp privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais. Eksp-zės akto turinys: Atlikęs reikiamus tyrimus, eksp surašo eksp-zės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Eksp akto įžang dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti eksp-zę; eksp-zei pateikta medž ir klaus; eksp asm duom – vardas, pavardė, išsilav, specialybė, kvalif, darbo eksp stažas; tyrimų pradž ir pab datos; atliekant eksp-zę dalyvavę asm. Eksp-zės akto tiriamojoje dalyje nurod: tyrimo obj būklė; jų apžiūros rezult; atlikti tyrimai, naudoti met ir priem; gauti rezult ir jų vertinimas. Išvadose suformuluojami atsak į pateiktus klaus. Eksp-zės aktas pateikiamas prok, kurio prašymu buvo atlikta eksp-zė. Gavęs eksp aktą, prok apie tai raštu praneša įt-jam, jo gynėjui ir kitiems proc dalyv, kurių prašymu buvo skirta eks-zė ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su eks-zės aktu. 30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalst veiklai tirti Jais, laikomi materialūs obj, kurie buvo nusikalst veikos padarymo įrankiais ar priem arba ant kurių išliko nusikalst veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalst veikų obj, taip pat visi kiti daik, kurie g.b. priem nusikalst veikai atskleisti ir kalt nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsak palengvinti. Daiktai, dok ir kitokie obj tiriami jų radimo vietoje. Jei Jiems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti tech priem, gali būti tiriami laborat arba kitoje vietoje, kur yra tam reikal sąlygos. Apžiūrimi daik kiek galima nufotograf arba nufilm. Daik, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi spec išvadoje. Daik, turintys reikšmės nusik veikai tirti ir nagr, laikomi ir perduodami kartu su nusik veikos tyrimo medž. Jei JŲ dėl gremėzdiškumo ar kitų priež negalima laikyti ir perduoti kartu su nusik veikos tyrimo medž, turi būti, nufotog, užantspaud ir laikomi ITT pareig, prok ar teismo nurodytoje vietoje. Daik, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąž savininkui, tuojau parduodami (perduodami) LR CPK nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Įst nust atv savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daik vertė. LR tarpt sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, kai yra užsienio valst įstaigos prašymas, teismas gali nuspręsti, kad po nuospr įsiteisėjimo daik ir vertyb, įgyti nusik būdu, gali būti perduoti užsienio valstybės įstaigai, kad ji grąžintų teisėtiems savinin, jeigu šie yra nustatyti ir jeigu tai nepažeidžia kitų asm teisėtų interesų. Užsienio valstybės įstaigai neperduodami daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta. 31. Dok, jų proc reikšmė: Dok, turinčiais reikšmės nusik veikai tirti ir nagr, yra materialūs obj, kuriuose įmonė, įstaiga, organiz, pareig ar fiz asm tam tikrais ženklais užfiksuoja inf, galinčią padėti atskleisti nusik veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplink. Dok, turintys reikš nusik veikai tirti ir nagrinėti, yra: apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proc veiksmų prot, taip pat teismo teisiamojo posėdžio prot; įstaigų, įmonių, organiz dok; privatūs fiz asm raštai, pareišk, praš, skundai, laiškai; garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektr inf laikmenos. Daiktais, turinčiais reikšmės nusik veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs obj, kurie buvo nusik veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusik veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusik veikų obj, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priem nusik veikai atskleisti ir kaltinin nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėj, civ-ieš, civ-ats, jų atstovai, taip pat bet koks fiz ar jur asm gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dok, turinčius reikšmės nusik veikai tirti ir nagrinėti. 32. Proc prievartos priem samp, jų klasifik: BP-so paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusik veikas ir tinkamai pritaikyti įst, kad nusik veiką padaręs asm būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.Dažnai pasitaiko, kad asm, daugiausia įt-ieji ir kalt-eji, visais įmanomais būdais trukdo greitai ir išsamiai išaiškinti nusik veikas. Todėl BPR teisė numato galimybę taikyti valstybines prievartos priem asm, nevykdantiems įst reikalavimų. Šios prievartos priem, taikomos baudž proc metu, yra vadinamos proc priev priem. Jos gali pasireikšti kaip fizinio, materialinio, psichol pobūdžio poveikis įvairiems asm, dalyvaujantiems baudž proc. Procesinė prievarta susijusi su tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių apribojimais. Būtent šių veiksmų prievartinis pobūdis ir yra pagrindinis kriterijus, atribojantis procesines prievartos priem nuo kitų proc veiksmų. Pagal keliamus uždav ir siekiamus tikslus proc priev priem (PPP) klasif į 5 grupes: 1) PPP, nukreiptos nusik veikos nutraukimui ir nusikalt užkardymui.
Priskiriamas laikinas sulaikymas, suėmimas, namų areštas. 2) PPP, užtikrinančios įrod surinkimą, patikrinimą ir įvertinimą, vienapusišką baudž bylos ištyrimą. krata, poėmis, asmens apžiūra. 3) PPP garantuojančios tyrimo ir teisminio nagrinėjimo proc ir kaltinamojo dalyvavimą juose. 4) PPP padedančios užtikrinti nuosprendžio vykdymą. 5) PPP nukreiptos materialinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo bei galimo turto konfiskavimo užtikrinimui. Žmogaus teisių atžvilgiu priev priem galima klasif pagal tai, kokios žmogaus teisės yra ribojamos, panaudojant vieną ar kitą PPP: 1)PPP, apribojančios žmogaus judėjimo laisvę ir neliečiamumą; 2) PPP, apribojančios asmens teisę į nuosavybės neliečiamumą; 3)PPP, susijusios su žmogaus orumu; 4)PPP, apribojančios kitas žmogaus teises ir laisves. Pagal praktinę reikšmę vieni autoriai PPP klasifikuoja į 3 grupes: 1) laikinasis sulaikymas; 2) kardomosios priemonės; 3) kt PPP. 33. Kard priem samprata ir rūšys: Kard priem gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą proc, netrukdomą ITT, bylos nagr teisme ir nuospro įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusik veikoms. Kard priem: suėmimas, namų areštas, užstatas, dok paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Suėmimas ir namų areštas g.b. paskirti tik ITT teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kard priem – prok nutarimu, ITT teisėjo ar teismo nutartimi. Kard priem g.b. skiriamos tik, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariam padarė nusik veiką. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kard priem. Prok, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kard priem, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įt-ojo nusik veikos sunkumą, įt-ojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyven vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įt-ojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplink. Kard priem taip pat g.b skiriama kaltinamajam ir nuteistajam.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 6096 žodžiai iš 9927 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.