Bausmių vykdymo teisės samprata dalykas sistema uždaviniai
5 (100%) 1 vote

Bausmių vykdymo teisės samprata dalykas sistema uždaviniai

1121

1. Bausmių vykdymo teisės samprata, dalykas, sistema, uždaviniai.

2. Bausmių vykdymo teisės uždaviniai.

3. Bausmių vykdymo teisės metodai.

4. Bausmių vykdymo teisės sistema.

5. Bausmių vykdymo teisės principai.

6. Bausmių vykdymo teisės sąveika su kitomis teisės šakomis.

1. Bausmių vykdymo teisės dalykas.

Kovoje su nusikalstamumu naudojama daug įvairių priemonių, kurios, vieta vertus, numato platų ratą įvairių socialinių, ekonominių ir kitų priemonių, o antra vertus – specialių teisinių priemonių – tarp jų kriminalinių bausmių asmenims, padariusiems nusikaltimus, taikymą.

Už nusikaltimą paskirta bausmė įstatymu nustatytąja tvarka turi būti įvykdyta. Bausmės vykdymas organizuojamas taip, kad nuteistasis turėtų realią galimybę pasitaisyti. Visas klausimų kompleksas, susietas su kriminalinės bausmės vykdymu, nuteistųjų pataisymu ir perauklėjimu, sudaro atskiros teisės šakos – bausmių vykdymo teisės – teisinio reguliavimo dalyką.

Dabartiniame visuomenės ir valstybės vystymosi etape kovoje su nusikalstamumu vis dažniau taikomos kriminalinės bausmės, nesusietos su laisvės atėmimu. Visa tai atsispindi pastarųjų metų kovos su nusikalstamumu ruošiamoje koncepcijoje bei baudžiamųjų ir bausmių vykdymo normų pakeitimuose bei papildymuose. Tai leidžia ne tik diferencijuotai skirti kriminalines bausmes, praplėsti bausmių, susietų su nuteistojo izoliacijos nuo visuomenės, taikymo praktika, bet kartu taikyti pavojingiems visuomenei sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims griežtas kriminalinės bausmės rūšis.

Kriminalinės bausmės įvykdymas – tai ne tik nuobauda už padarytą nusikaltimą. Ji turėtų padėti pataisyti bei perauklėti nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, kad tai užkirstų kelią naujiems tiek nuteistųjų, tiek ir kitų asmenų nusikaltimams.

Priemonės, kurios taikomos nuteistiesiems juos pataisant ir perauklėjant, sudaro atskirą, savitą socialinę-teisinę sistemą. Į pastarąją įtraukiamos įvairios, tarpusavyje susietos ir suderintos valstybinės priemonės bei jų atskiri elementai. Visa tai yra teisinio reguliavimo ir socialinio valdymo objektai, mokslinio tyrinėjimo ir teorinės analizės dalykai.

Iš esmės kovos su nusikalstamumu valstybinių priemonių sistema išreiškia ir baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas. Pagrindinė jų – bausmės įvykdymas. Kriminalinė bausmė gali būti paskirta atlikti realiai, ar atidedant jos vykdymą. Valstybinės prievartos priemonių rūšys priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio. Už civilinį deliktą gali būti taikomos civilinės-teisinės sankcijos, už drausminį nusižengimą – drausminė nuobauda, už administracinį – administracinė; už nusikaltimą – baudžiamoji atsakomybė.

Civilinė atsakomybė numato civilinės teisės ir civilinio proceso normų realizavimą; administracinė atsakomybė – administracinės teisės normų realizavimą, baudžiamoji atsakomybė – baudžiamosios, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normų realizavimą.

Bausmių vykdymo teisės normų pagalba realizuojama viena iš atsakomybės rūšių – baudžiamoji, įvykdant teismo nuosprendžiu paskirtą kriminalinę bausmę.

Bausmių vykdymo teisė – tai visuma (sistema) teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius kriminalinių bausmių vykdymo ir atlikimo procese (eigoje).

Bausmių vykdymo teisė yra valstybės pataisos darbu (bausmių vykdymo) politikos įgyvendinimo priemonė. Bausmių vykdymo normos reguliuoja visų kriminalinių bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką bei sąlygas.

Bausmių vykdymo teisė yra atskira teisės šaka. Jos savarankiškumą nulemia trys požymiai:

· savarankiškas jos teisinio reguliavimo dalykas;

· metodas;

· norminių aktų sistema.

Teisinio reguliavimo dalykas – tai teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. Tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo eigoje (procese). Tai teisiniai santykiai, kurie atsiranda tarp nuteistojo ir kalėjimo departamento įstaigų administracijos per visą bausmės vykdymo ir atlikimo laiką. Šiuos santykius reguliuoja bausmių vykdymo teisės normų sistema.

Tokiu būdu bausmių vykdymo teisės dalykas yra bausmių vykdymo normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant ir atliekant visas kriminalines bausmes.

2. Bausmių vykdymo teisės uždaviniai.

LR bausmių vykdymo teisės uždaviniai: užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad užkirstų kelią naujiems, nuteistųjų ir kitų asmenų nusikaltimams.

Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių, arba žeminti žmogaus orumo. Pagrindas, kuriuo atliekama kriminalinė bausmė, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

3. Teisinio reguliavimo metodas

Teisinio reguliavimo metodas – tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Jeigu teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius teisė reguliuoja, tai teisinio reguliavimo metodas – kaip, kokiu būdu tai daro.

Vienas pagrindinių bausmių
vykdymo teisės teisinių santykių reguliavimo metodu yra imperatyvinis arba įpareigojančio įsakymo metodas.

Kadangi Kalėjimų departamento administracija valstybės vardu įpareigota reikalauti iš nuteistųjų per visą jų bausmės atlikimo laiką paklusti nustatytai bausmės atlikimo tvarkai – vykdyti vidaus tvarkos, elgesio taisykles, tam tikrus reikalavimus, tai pagrindiniu pataisos darbų teisės teisinio reguliavimo metodu yra laikomas įpareigojantis įsakymas arba imperatyvinis metodas. Tai pagrindinis metodas, kuriuo bausmės vykdymo organų administracija siekia bausmės tikslų ir uždavinių.

Be imperatyvinio metodo, gali būti naudojami ir kiti metodai. Vienas iš jų – dispozityviais. Juo naudojamasi tada, kai įstatymo nustatyta tvarka nuteistasis gali atlikti tam tikrus veiksmus, arba atitinkamai elgtis, o bausmės vykdymo organų administracija privalo sudaryti sąlygas bei galimybes šių nuteistųjų veiksmų bei poelgių realizavimui. Be to, administracija turi teisę rekomenduoti nuteistajam susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, arba pasiūlyti jam elgtis kitokiu, bet tik įstatymų numatytu būdu. Taigi, bausmių vykdymo teisės teisinių santykių vienam iš dalyvių suteikiama teisė, o kitam tą teisę atitinkanti pareiga.

4. Bausmių vykdymo teisės sistema.

Trečiasis požymis, apibūdinantis bausmių vykdymo teisės savarankiškumą, yra bausmių vykdymo teisės įstatymų sistema, kuri sudaro teisės normos, specialiai reguliuojančios bausmių vykdymo teisinius santykius, tai:

a) LR Konstitucija

19 str. – žmogaus teisė į gyvybę;

20 str. – niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas;

21 str. – žmogaus asmuo neliečiamas.

b) Pataisos darbų kodeksas.

c) Baudžiamasis kodeksas: 211 str. – bausmė; 22 str. – bausmių rūšys; 25 str. – laisvės atėmimas; atleidimo nuo bausmės sąlygos ir t.t.; 59 str. – priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės.

d) Baudžiamojo proceso kodeksas:

106 str. – kardomojo kalinimo trukmė;

398 str. – nuosprendžio vykdymas – VI skyrius

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;

Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurią, nežmonišką ar žeminančią baudą.

Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimai bei taikymo principai.

Kodeksas leidžia priimti ir kitus įstatymus, tarp jų ir žinybinius aktus, kurie paprastai reguliuoja organizacinius-techninius klausimus, nuteistųjų darbo tvarką, sąlygas ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1064 žodžiai iš 2099 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.