Bendrinė kalba norma ir kodifikavimas
5 (100%) 1 vote

Bendrinė kalba norma ir kodifikavimas

TURINYS

1. Bendrinė kalba………………………………………………………………………………..

2. Bendrinės kalbos kultūra………………………………………………………………….

3. Kalbos kultūra ir struktūrinė kalbotyra……………………………………………….

4. Bendrinės kalbos normos ir norminimo kriterijai…………………………………

5. Bendrinės kalbos normų kodifikavimas………………………………………………

6. Kodifikavimo pobūdis, uždaviniai ir šaltiniai………………………………………

7. Kodifikavimo principai ir kriterijai…………………………………………………….

ĮVADAS

Bendrinė kalba – viešojo bendravimo kalba. Kalbos norma. Pagrindiniai kalbos norminimo ir kodifikavimo kriterijai. Kalbos normų diegimo praktika. Normos pažeidimai, jų vertinimas. Kalbos norma visuomenėje pripažįstama kalbos faktų ir jų vartojimo būdų visuma

Bendrinė kalba

Kalbos kultūros specialistus domina ne kiekvieno kalbos kolektyvo kalba. Socialingvistikai rūpi ir individo, ir tarmės ar žargono bei standartinių kalbų faktai,o kalbos kultūra nagrinėja tik bendrinės kalbos funkcionavimą ir jos santykius su kitais kalbos kolektyvais bei individualiais bendrinės kalbos vartotojais.

Bendrinės kalbos terminas čia vartojamas ta pačia reikšme, kaip literatūrinė kalba.

Bendrinė kalba nuo kitų kalbos atmainų (tarmių, žargonų, sociolektų) pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji yra sunorminta, daugiau ar mažiau apdorota sistema. Šis, skiriamas, bruožas reiškiasi kodifikacija, tai yra fiksuotų taisyklių buvimu. Kitos bendrinės kalbos ypatybės, nurodomos įvairių autorių, gali būti ne absoliučios,

Svarbiausia bendrinės kalbos funkcija – garantuoti komunikaciją tarp visų bendrinės kalbos narių. Tai gali atlikti vadinamoji civilizacijos kalba- vartojama ir įvairiuose gamybos sferose, gana tolimose nuo kultūros gyvenimo.

Nė vienas iš mūsų vartotų ar vartojamų bendrinės kalbos terminų nėra be priekaištų. Nei rašomoji, nei literatūrinė kalba nerodo esminio tos kalbos požymio. Bendrumas taip pat nėra pagrindinė kalbos ypatybė. Rašomoji ir literatūrinė kalba, be to, turi dar trūkumą, kad ignorojama sakytinė bendrinės kalbos forma, kurios reikšmė su kalbos branda vis didėja. Antra, literatūrinė kalba, be sakytinės formos, ignoruoja ir nespausdintų raštų, ne literatūros, kalbą.

Bendrinė kalba dažniausiai atsiranda vienos kurios nors tarmės pagrindu. Paprastai tuo pagrindu tampa sostinės ir jos apylinkių tarmė arba sostinės inteligentų dialektas (rusų, anglų, prancūzų ir kt.). Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu tapo ne Vilniaus tarmė, XVII a. buvusi viena iš trijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijos hercoginystėje funkcionavusių bendrinės kalbos atmainų pagrindas, o Užnemunės aukštaičių tarmė. Lemiamą vaidmenį čia turėjo istorinė ekonominė XIX a. pabaigos Lietuvos sankloda. Dėl sostinės gyventojų sulenkėjimo Vilnius tuo metu nebuvo lietuvių kultūros centras. Daugiausia to meto inteligentų buvo kilusių iš ekonomiškai stipriausios srities Užnemunės.

Sinchroninei dabartinės lietuvių kalbos kultūrai rūpi nustatyti savo chronologijos ribas. Remiantis kitų tautų bendrinės kalbos tyrėjų nuomone ir turint galvoje pačios lietuvių bendrinės kalbos poslinkius, tokią ribą galima datuoti Tarybų valdžios atkūrimo metais. Taigi dabartinė bendrinės lietuvių kalbos vartosena apimtų laiko tarpą nuo 1940 metų iki šių dienų. Žinoma, tie keturi dešimtmečiai nėra lygia linija tobulėjančios bendrinės kalbos metai, bet tai kalbos istorijos objektas. Sinchroninei kalbos kultūrai rūpi tik bendroji dabartinio periodo charakteristika, jo svarbiausi bruožai ir skiriamieji požymiai nuo kitų epochų.

Atsiradusi vienos tarmės pagrindu, bendrinė kalba greitai ima nuo jos tolti ir pradeda funkcionuoti kaip savita savarankiška sistema. Bet ne visi bendrinės kalbos sluoksniai savo raidoje vienodai santykiauja su savo pagrindu – tarme. Ilguokai išlieka tiesioginis santykis fonetikoje. Dar ir šiandien sakoma, kad aukštaičių kauniškių tarimas esantis kone bendrinės tarties norma, nors suprantame, kad „suvalkietiškasis‘‘ tarimas jau kai kur nebesutampa su bendriniu tarimu. Bendrinės tarties žodžio galo ilgieji balsiai jau tariami gerokai trumpesni negu juos taria Užnemunėje ir skiriasi nuo trumpųjų ne tiek kiekybiškai, kiek kokybiškai. Bendrinė kalba susiformavo savitą intonacijų sistemą, nesutampančią nė su viena tarme. Kas kita yra leksika. Jau pačiu pirmuoju bendrinės kalbos formavimosi etapu ji skiriasi nuo tarmės – pagrindo, ir galima net sakyti, jog bendrinė kalba ir kuriama tam, kad visuomenės ima nebepatenkinti vienos tarmės leksika. Pirmiausia iš tarminės leksikos imamos šalinti įvairios svetimybės ir vietoj jų kuriamasi arba naujų žodžių, arba imama savų, lietuviškų, iš kitų tarmių. Antra vertus, gerokai keičiasi kai kurių įprastynių žodžių reikšmės – jos siaurėja arba platėja, į kalbą ateina daug tarptautinių žodžių. Būdama atviriausia ir judriausia kalbos pakopa
(lygis, lygmuo), leksika nuolat keičiasi ir jau seniai yra nutuolusi nuo savo pirminio šaltinio. Ilgokai palaiko santykius tarmės ir bendrinės kalbos žodžių daryba ir morfologija, nors didelė dalis formų ir darybos tipų yra bendratautės, pažįstamos daugeliui tarmių. Bet ir šios sistemos dabar jau funkcionuoja savarankiškai, turi tik sau būdingų žodžių darybos tipų ir kaitybos dalykų. Savotišką vietą visoje kalbos pakopų hierarchijoje užima sintaksė. Panašiai kaip leksika, ji turėjo tenkinti intelektinius visuomenės poreikius ir negalėjo verstis vienos tarmės resursais, einančiais daugiausia iš dialogų kalbos. Dėl to monologų kalbai reikėjo daug sudetingesnių sintaksės struktūrų, negu jų esama vienoje tarmėje, todėl galima tik pritarti prof. Jono Kazlausko nuomonei, kad mūsų sintaksė yra intelektualizacijos proceso rezultatas.

Taigi visos bendrinės kalbos pakopos šiandien jau daugiau ar mažiau yra nutolusios nuo savo tarminio pagrindo ir funkcionuoja kaip sudėtinės savitõs ir savarankiškos sistemos dalys. Pasikeitė ir opozicija bendrinė kalba – tarmės; šiandien jau būtų galima kalbėti apie kitokią opoziciją, būtent: bendrinė kalba – nenorminė kalba (t. y. Tarmių liekanos inteligentų kalboje, ypač fonetinės ir akcentinės, įvairaus pobūdžio archaizmai, profesionalizmai, naujadarai, žargonizmai). Tačiau tai nereiškia, kad tarmės jau prarado reikšmę bendrinei kalbai. Anaiptol – tarmių faktai tebėra tas gyvas šaltinis, kuris tebeturtina ir dar ilgai turtins bendrinės kalbos raiškos proemones. Iš tarmių drąsiai galima semtis ne tik vaizdinės leksikos, bet ir jų įvairių sričių terminų, mokytis gyvai reikšti savo mintis. Kategoriškas bendrinės kalbos ir tarmių atribojimas būtų net pražūtingas lietuvių bendrinei kalbai: pavyzdžiui, menkiau susiformavę funkciniai stiliai turėtų savo raiškos priemonių skolintis iš kitų kalbų arba bent jau iš kitų stilių, o tai niveliuotų stilistinę kalbos diferenciaciją.

Bendinės kalbos kultūra

Būdama tam tikra prasme savo prigimtimi dirbtinė, bet funkcionuojanti kaip savarankiška sistema, bendrinė kalba turi būti nuolat prižiūrima ir tvarkoma. Tos priežiūros reikalauja ne tik svarbiausia bendrinės kalbos funkcija – aptarnauti palyginti didelį žmonių kolektyvą, bet ir svarbus tos kalbos požymis – nuolatinis kitimas ir raiškos priemonių gausėjimas. Bendrinės kalbos tvarkymu ir ugdymu rūpinasi kalbos kultūra.

Kalbos mokslo literatūroje kalbos kultūra apibūdinama labai nevienodai. Vieniems – tai kalbos norminiškumas ir turtingumas, lingvistinio mąstymo tikslumas (I. Belodedas), kitiems – kalbos normų tyrimas (O. Achmanova, V. Beliajevas, V. Veselitskis), tretiems – motyvuotas kalbos faktų vartojimas (V. Ickovičius, B. Švarckopfas) ir pan. Bohuslavas Havranekas, vienas iš žymiausių bendrinės kalbos teoretikų, kalbos kultūra laikė aktyvią veiklą, lemiančią, lemiančią bendrinės kalbos raidą. Panašiai manė ir Viktoras Vinogradovas: kalbos kultūra apibendrinanti kitų kalbos mokslo šakų teiginius ir išvadas, kad būtų galima operatyviai ir tiesiogiai veikti bendrinės kalbos raidą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1214 žodžiai iš 3796 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.