Bendrinė kultūra ir kalbos kultūra
5 (100%) 1 vote

Bendrinė kultūra ir kalbos kultūra

Bendrinė kultūra ir kalbos kultūra



Vaikeli, nebijok

Ir žodžio nenumesk…

Kur kas baisiau be jo.

Be jo ir mes – ne mes.

J. Marcinkevičius

Apie švariai, skoningai, dailiai apsirengusį žmogų susidarome palankią nuomonę. Bet nuomonė greitai pasikeičia, jei iš elegantiško žmogaus lūpų sklinda nevalyva, nešvanki ar netaisyklinga kalba. Jei tikrai esame kultūringi, tai esame ir paslaugūs, ir mandagūs, ir kalbame taisyklingai, nes kalba tiksliausia parodo žmogaus vidinį pasaulį, jo išsilavinimą, bendrą kultūros lygį.

Bendrinė kalba- tai pavyzdinė, sunorminta lietuvių tautos kalba. Ji skiriasi nuo tarmių tiek tartimi ir kirčiavimu, žodynu, tiek morfologija ir sintakse. Bendrinės kalbos tenka mokytis visiems, nes daug kur šnekama tarmiškai, o miestuose pilna žargonų.

Nuo amžių tautos bendrauja, tarp jų vyksta prekių ir kultūriniai meinai, o su daiktais ateina ir nauji žodžiai. Taip senovėje į mūsų kalbą atkeliavo laivas, cukrus, stiklas, turgus, mulas, smuikas bei daugybė kitų žodžių, kuriems tada niekas nesukūrė pakaitų, ir tuos senuosius skolinius esame įteisinę.

Kalbos kultūra nagrinėja, kas kalboje taisyklinga ir kas netaisyklinga, tai yra ar taisyklingai ištariami ir kirčiuojami žodžiai, ar pats žodis arba jo forma tinka vartoti, ar gerai sudaromi žodžių junginiai ir sakiniai.

Tai, kas netaisyklinga, ir yra kalbos klaida. Jų yra įvairių:

tarties klaidos, žodžių darybos klaidos,

kirčiavimo klaidos, morfologijos klaidos,

žodyno klaidos, sintaksės klaidos.Tarties klaidos:

Tartiesa klaidų darai, jei ilgini trumpuosius kirčiuotus balsius ( pvz., būvo, šytas), o trupini ilguosius nekrčiuotus ( pvz., asotis, givybė), netaisyklingai tari minkštuosius ir kietuosius priebalsius, pvz.: pal`tas (= paltas), fil`mas ( = filmas) ir taip toliau.

Kirčiavimo klaidos:

Kirčiavimo klaidų turbūt daro visi, tik vieni mažiau, kiti daugiau. Todėl vieni važiuoja autobusu o kiti – autobusu, vieni kalba telefonu, o kiti telefonu.

Žodyno klaidos:

Žodyno klaida laikome tokį žodį ar jo reikšmę, kuri netinka mūsų kalbai. Ar žodis vartotinas, pasitikrinti gali „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, o pakaitų ieškiti „Kalbos praktikos patarimuose“.

Žodyno klaidos yra:

7 nevartotinos svetimybės, arba barbarizmai: bulka (= banda, bandelė), kaldra, adejalas (= antklodė), akuratnas (= tvarkingas), aparat (= išskyrus ), akurat (= lygiai taip), bankuchenas (= šakotis), benzokolonkė (= degalinė), biškis (= truputis), blatnas (= apsukrus), bliuska (= palaidinė), banka (= butelis), britva (= skustuvas), čemodanas (= lagaminas), daboti (= saugoti), dekis (= užtiesalas), durnas (= kavailas), fainas (= gražus), fara (= žibintas), fortka (= orlaidė), kolioti (= keikti), liosas (= laisvas), maikė (= marškinėliai), mandras (= išpuikęs), nachalas (= akiplieša), planėris (=sklandituvas), plėmas (= dėmė), pletkas (= apkalba), plintusas (= grindjuostė), biznesmenas (= verslininkas), čipsai (= traškučiai), e-mailas (= elektroninis paštas), hamburgeris (= mėsainis), imidžas (= įvaizdis), kileris (= žudikas), ofisas (= įstaiga), organaizeris (= užrašinė), pampersai (= sauskelnės), pūrlė (= mįslė, galvosukis), skinhedas (= skustagalvis), sponsorius (= rėmėjas), taimautas (= pertrauka), tynaidžeris (= paauglis), proba (= mėginys), rižas (= rusvas), sklepas (= rūsys), šlanga (= žarna), šniuras (= virvė), švogėris (= svainis), tašė (= rankinė), ženytis (= tuoktis), žiurstas (= prijuostė).

8 mūsū raštų, ypač vertimų, kalboje pasitaiko vadinamųjų kalkių arba vertinių, t.y. žodžių arba posakių, sudarytų, kopijuojant kitos kalbos atitinkamą žodį ar posakį. Pavyzdžiui, rusų kalbos большое спасибо verčiamas didelis ačiū, nors lietuvių kalboje tam reikalui yra gyvų atitikmenu, plg.: labai ačiū, širdingai ačiū, labai dėkui, širdingai dėkui. Rusų kalbos высокий урожай verčiamas aukštas derlius, kurio vietoje geriau tiktų geras derlius, gausus derlius.

Pažodinis vertimas, kopijavimas, neieškant vienos kalbos žodžiams ar posakiams atitikmenų kitoje kalboje, kartais daro patį vetrimo tekstą nesuprantamą, pvz.:

Buvo sučiuptas, realizuojant „kairiąsias“prekias (plg. rus. Продавать товары налево „prekiauti neteisėtai, savanaudiškais tikslais“) – aliejų ir grietinę.

Pasakymai kairiosios prekės ir kairioji prekyba yra vertiniai, kurie lietuviui, nemokančiam rusų kalbos, nesumprantami.

Ypač prastai kartais verčiami fraziologiniai žodžių junginiai, arba fraziologizmai. Frazeologizmų reikšmė dažnai visai nepareina nuo juos sudarančių žodžių leksinių reikšmių. Todėl fraziologizmų pažodžiui išversti į kitą kalbą iš viso negalima, nes tokie vertiniai netektų savo reikšmės, būtų nesuprantami, plg.: точить балясы „niekus taukšti“ (pažodžiui: tekinti stulpelius), спустя рукава „bet kaip“ (pažodžiui: rankovės nuleidus). Tačiau tokių pažodinių vertinių pasitaiko šių laikų verstiniuose raštuose ir periodinėje spaudoje, pvz.:

Žemė ne gaublys, gyvenimas ne pasaka, niekas neateina lydekai įsakius (plg. rus. по щучьему велению „savaime“)

Direktorius iškeltas kaltinimas baltais siūlais siūtas (plg. rus. шить белыми нитками „nevikusiai, aiškiai, pastebimai gudrati“).

atidaryti – nevart. r.:

atidaryti akis (=atsimerkti, atmerkti akis)

atidaryti burną (=išsižioti)

atidaryti butelį (=atkimšti butelį)

atidaryti čiaupą (=atsukti čiaupą)

atidaryti skėtį (=išskleisti skėtį)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 760 žodžiai iš 1508 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.