Bendrojo raštingumo tikrinimo baigiant pagrindinio ugdymo programą programa
5 (100%) 1 vote

Bendrojo raštingumo tikrinimo baigiant pagrindinio ugdymo programą programa

BENDROJO RAŠTINGUMO TIKRINIMO BAIGIANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

KALBINIO RAŠTINGUMO

PROGRAMA

BENDROJO KALBINIO RAŠTINGUMO TIKRINIMAS, BAIGAINT

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

1. Įvadas

Pagrindinio ugdymo tikslai bendrojo lavinimo mokykloje susiję su bendrųjų asmeninių, socialinių, pažinimo ir kultūrinės kompetencijos ugdymu. Kompetenciją sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, lemianti asmens galimybes tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, patirti sėkmę. Kultūrinės kompetencijos dalis yra komunikacinė kompetencija, susijusi su kalbiniu ir informaciniu raštingumu.

Kalbinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą, padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei brandai, plėtoja kūrybines galias, formuoja kritinį mąstymą.

Kalbinis raštingumas yra esminė komunikacinės kompetencijos grandis, todėl pagrindinio ugdymo programoje jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Kalbinis raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas suprasti skaitomą ar klausomą tekstą ir kurti tekstą raštu bei žodžiu.

Bendrojo kalbinio raštingumo patikrinimo programa atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose suformuotas pagrindines nuostatas ir remiasi bendrojo kalbinio raštingumo suvokimu.

Skirtini trys vienas kitą papildantys raštingumo lygmenys:

· bazinis kalbinis raštingumas – gebėjimas skaityti ir suprasti tekstą, taisyklingai kalbėti ir rašyti;

· funkcinis kalbinis raštingumas – gebėjimas tinkamai vartoti sakytinę bei rašytinę kalbą, atsižvelgiant į situaciją (adresatą, paskirtį, intencijas ir kt.);

· kritinis kalbinis raštingumas – gebėjimas analizuoti, vertinti bei kurti įvairius rašytinius bei sakytinius tekstus.

Bendrojo kalbinio raštingumo tikrinimas baigiant pagrindinio ugdymo programą visose mokyklose vykdomas lietuvių kalba,

2. Tikrinimo tikslai

Kalbinio raštingumo tikrinimu siekiama:

· įvertinti mokinių kalbinį raštingumą;

· sudaryti sąlygas mokykloms analizuoti kalbinio raštingumo ugdymo efektyvumą ir pasiekimus;

· pateikti suinteresuotoms pusėms informaciją apie kalbinio raštingumo rezultatus.

3. Tikrinimo uždaviniai

Kalbinio raštingumo uždaviniai tiesiogiai susiję su tikslais ir yra šie:

· nustatyti ir fiksuoti mokinių gebėjimus taikyti kalbinio ugdymo procese įgytas žinias;

· apdoroti ir interpretuoti kalbinio raštingumo tikrinimo rezultatus, jais remiantis koreguoti ugdymo turinį ir procesą;

· padėti mokiniams, įvertinus savo pasiekimus, apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar profesijos pasirinkimo.

4. Tikrinimo struktūra

4.1. Kalbinio raštingumo tikrinimo, baigiant pagrindinio ugdymo programą, užduotys rengiamos centralizuotai. Tikrinimą sudaro dvi dalys: dalis žodžiu ir dalis raštu. Tikrinimo dalis žodžiu organizuojama kaip kalbėjimo įskaita (toliau tekste – įskaita), o dalis raštu organizuojama kaip testas (toliau tekste – testas).

4.2. Įskaitos trukmė vienam mokiniui – 30 minučių; iš jų 20 minučių – pasiruošti, 10 minučių – atsakinėti: iki 5 minučių kalbėti (monologas) ir iki 5 minučių atsakyti į pašnekovo klausimus (dialogas).4.3. Testą sudaro dvi dalys:

· skaitomų verbalinių ir neverbalinių tekstų suvokimo užduotys;

· rašymo / teksto kūrimo užduotys.

4.3.1. Testo trukmė – 2 val. (120 min.).

5. Tikrinami gebėjimai

5.1. Įskaita tikrinami ir vertinami mokinio gebėjimai:

· žodžiu kurti tinkamos apimties tekstą aktualia socialine kultūrine tema, atsižvelgiant į kalbėjimo tikslą ir adresatą;

· laisvai, sklandžiai, taisyklinga kalba reikšti mintis, bendrauti su pašnekovu;

· atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, pasirinkti ir vartoti tinkamą žodyną, kitas kalbinės raiškos priemones;

· tikslingai naudotis prieinama informacija ir asmenine patirtimi, įvairiomis viešojo kalbėjimo ir kompensavimo strategijomis.

5.2. Testu tikrinami ir vertinami mokinio skaitymo ir rašymo gebėjimai.

5.2.1. Skaitymo gebėjimai:

· suprasti skaitomų tekstų temą, pagrindinę mintį, keliamas problemas;

· suvokti bei vertinti skaitomų tekstų turinį, raišką, kontekstą, naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi;

· rasti tekste reikiamą informaciją, ją nagrinėti, atrinkti, vertinti, sieti, apibendrinti;

· daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti;

· perfrazuoti teksto mintis savais žodžiais;

· tikslingai naudotis įvairiomis skaitymo ir kompensavimo strategijomis.

5.2.2. Rašymo gebėjimai:

· kurti nurodytos apimties ir tinkamos struktūros tekstą, atsižvelgiant į rašymo tikslą, situaciją, adresatą;

· aiškiai, nuosekliai, tikslingai reikšti mintis, nuomonę raštu;

· kurti aprašymo, pasakojimo, samprotavimo tipo tekstus; rašyti būtiniausius reikalų raštus, pildyti anketas, blankus ir pan.;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 638 žodžiai iš 2096 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.