1. Chemija – mokslas apie medžiagas ir vienų medžiagų virtimą kitomis.
2. Tyrinėjant medžiagas ieškoma panašių arba skirtingų savybių.
3. Molekulės – tai daugelio medžiagų mažiausios dalelės, turinčios visas tos medžiagos chemines savybes.
4. Atomai – tai mažiausios chemiškai nedalomos medžiagos dalelės.
5. Jonai – tai teigiamąjį ar neigiamąjį elektros krūvį turinčios dalelės, kuriomis virsta atomai, prisijungę ar praradę elektronus.
6. Jutimo organai padeda susipažinti tik su nedaugeliu medžiagų savybių – agregatine būsena, blizgesiu, spalva, kvapu, skoniu.
7. Agregatinė būsena, spalva, blizgesys, kvapas, skonis, kietumas, elektrinis ir šilumos laidumas, lydymosi ir virimo temperatūra, tankis – tai fizikinės medžiagų savybės.
8. Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga.
Tirpinys (ištirpusi medžiaga) – ta medžiaga, kurią beriame, pilame ar pučiame (dujas) į tirpiklį.
Tirpiklis + tirpinys = tirpalas
9. Toks tirpalas, kuriame yra didžiausia ištirpusios medžiagos masė atitinkamoje temperatūroje, vadinamas sočiuoju.
10. Nesočiuoju tirpalu vadiname tokį, kuriame nepakeitus temperatūros dar gali tirpti tirpinama medžiaga.
11. Tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra didesnė negu tos pačios temperatūros sočiajame tirpale, vadinamas persotintuoju.
12. Medžiagos masės dalis mišinyje yra lygi tos medžiagos ir mišinio masių santykiui.
13. Mišinio sudėtis procentais rodo, kiek atskiros medžiagos masės dalių yra 100 masės dalių mišinio.
14. Kitimai, kuriems vykstant vienos medžiagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reiškiniais.
15. Kitimai, kuriems vykstant iš vienų medžiagų susidaro kitos medžiagos, vadinami cheminiais reiškiniais, arba cheminėmis reakcijomis.
16. Spalvos, kvapo pakitimas, nuosėdų susidarymas, dujų, šilumos išsiskirstyma sarba jos sugėrimas yra svarbiausi cheminių reakcijų požymiai.
17. Protonas – branduolio dalelė, kurios krūvis +1; jo masė lygi vienam atominiam masės vienetui.
18. Kiek protonų yra branduolyje, toks ir branduolio krūvis.
19. Neutronas – branduolio dalelė, neturinti elektros krūvio; jo masė lygi taip pat vienam atominiam masės vienetui.
20. Elektronas – neigiamą krūvį, kuris lygus –1, turinti dalelė; jo masė tokia maža, kad į ją nekreipiama dėmesio.
21. Erdvė, kurioje elektrono buvimo tikimybė yra didžiausia, vadinama orbitale.
22. Atomas, atidavęs arba prisijungęs elektroną, virsta krūvį turinčia (elektringąja) dalele, kuri vadinama jonu.
23. Cheminis elementas – atomų rūšis, turinti vienodą branduolio krūvį.
24. Protonų skaičius branduojyje nusako, koks yra elementas. Atomas, kurio branduolyje yra 6 protonai, yra anglis. Jos atominis skaičius 6.
25. To paties elemento atomai, branduolyje turintys po lygiai protonų, bet skirtingą neutronų skaičių, vadinami izotopais.
26. Elementai, savaime išspinduliuojantys energiją, vadinami radioaktyviaisias.
27. Radioaktyvumas – tai savaiminis atomų branduolių skilimas.
28. Medžiagos, sudarytos iš vieno elemento atomų, vadinamos vieninėmis medžiagomis.
Medžiagos, sudarytos iš skirtingų elementų atomų, vadinamos cheminiais junginiais.
Tai sudėtinės medžiagos.
29. Cheminė formulė – tai cheminio elemento, junginio sudėties išraiška simboliais ir indeksais.
30. Skaičius rodantis, kiek elemento atomų yra formulėje, vadinamas indeksu.
31. Vienos medžiagos virtimas kita vadinamas chemine reakcija, arba cheminiu virsmu.
32. Cheminio elemento santykinė atominė masė (atominė masė) – vidutinės elemento atimų masės ir 1/12 (viena dvyliktoji) anglies-12 izotopo masės santykis. Tai bedidmenis dydis.
33. Santykinė molekulinė masė (molekulinė masė) – molekulę sudarančių atomų santykinių atominių masių suma.
34. Medžiagos kiekio vienetas. Tai medžiagos kiekis, kuriame yra tiek atomų, molekulų, jonų, kiek atomų yra 0.012 kg (12 g) anglies 12C izotopo.
35. Medžiagos kiekis moliais žymimas raide n. Tai vienas iš septinių pagrindinių tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetų.
36. Avogardo skaičius lygus 6.02*1023. Jis žymimas raide NA.