Civilinis veiksnumas
5 (100%) 1 vote

Civilinis veiksnumas

1121

CIVILINIS VEIKSNUMAS

I. Nepilnamečių civilinis veiksnumas

Emancipacija

II. Fizinių asmenų veiksnumo apribojimas

Civilinis veiksnumas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis civilinį veiksnumą apibrėžia kaip galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis veiksnumas yra bendra teisinė prielaida savo veiksmais įsigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti už savo veiksmus. Civilinis veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5str.1d.). Kaip ir civilinį teisnumą, civilinį veiksnumą sąlygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai, ir jis remiasi teisinėmis normomis.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas turi daug bendrų bruožų, tačiau tai yra dvi skirtingos teisinės kategorijos. Žinome, jog teisnumo sąvoka apibrėžia tai, ką gali turėti teisės subjektas. O jis gali turėti-civilines teises ir pareigas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (CK 2.1str.).

Civilinio veiksnumo, kaip aktyvios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudžiai siejasi su civiliniu teisnumu. Galima sakyti, kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu į civilinio teisnumo turinį neįeina galimybė įgyti vieną ar kitą subjektinę teisę, tai nepaisant jokių asmens pastangų, jis netaps tos subjektinės teisės turėtoju.Kita vertus, veiksnumas neturi tiesioginės įtakos teisnumui.Civilinis veiksnumas ar teisnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6str.1d.).

Civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. (CK 2.2str. 1d.) Teisnumą turi visi, ir nepriklausomai nuo sąlygų, o civilinį veiksnumą gali turėti ne visi asmenys.Asmuo gali būti veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir sąmoningai suprasti savo poelgius bei jų pasekmes.Todėl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio išsivystymo, intelekto ir valios brandos laipsnio, gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Be to, įstatymas veiksnumą sieja su tam tikru amžiumi.Jei asmuo veiksnus, tai reiškia, kad jis fiziškai ir protiškai yra subrendęs, gali savarankiškai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai atlikti įvairius juridinius veiksmus ir be abejo, atsakyti už savo poelgius. Jei amžius ir psichinė būklė teisnumui neturi jokios įtakos, tai veiksnumui šie faktoriai turi lemiamą įtaką.Būtent laikantis amžiaus ir medicininio kriterijaus, įstatymų leidėjas ir diferencijuoja fizinių asmenų civilinio veiksnumo apimtį. Teisnus asmuo gali būti ir veiksnus, o veiksnus asmuo visada yra teisnus.

I. Nepilnamečių civilinis veiksnumas

EmancipacijaĮstatymas numato, kad visiškas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės, tai yra suėjus aštuoniolikai metų. (CK 2.5str.1d.). Toks asmuo visiškai supranta savo poelgių reikšmę. Jis yra visiškai veiksnus. Visiškai veiksnūs asmenys gali savarankiškai atlikti visus veiksmus įgyjant ir realizuojant teises, vykdyti įsipareigojimus, taip pat atsakyti už savo veiksmus.

Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar įvykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtu pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. (CK 2.9str.1d.)

Jeigu nepilnametis savarankiškai įgyvendindamas savo teisę ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas gali nepilnmečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą. (CK 2.9 str., 2d.)

Tačiau kartais visiškas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus aštuoniolikos metų. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja. (CK 2.5str. 2d.)

Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip trejais metais (CK 3.14str.2d.). Tačiau yra ir išimtis, kada gali teismas leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos metų –tai nėštumas. (CK 3.14str. 3d.) Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių (CK 314str. 4d.). Nepilnamečiai veiksnūs tėvai turi visas asmenines teises ir pareigas savo vaikams, o nepilnamečiai neveiksnūs arba ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant
(CK 3.158str. 1d- 2d.). Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu ( emancipuotu ) paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 462str. 2d.).

Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu gali paduoti pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos ( rūpybos ) institucija.(CPK 463str. 5d.) Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);

2) motyvai, kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;

3) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas ( charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnamečio šeimyninę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);

4) nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats pilnametis; (CPK 475str.)

Vėliau vyksta pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu renkama įvairi informacija apie nepilnametį, tikslinami duomenys ar jis nėra teistas, ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų.Esant reikalui yra nustatomas nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygis, bei atlieka kitus būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus. (CPK 476str. 3d.)

Vėliau įvyksta bylos nagrinėjimas, kurios metu apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos institucijai. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. (CPK 477str. 3d.) Byla dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu nagrinėjama žodinio proceso tvarka. (CPK 477str. 1d.) Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Taip pat nepilnametis savo duotą sutikimą pripažinti jį veiksniu gali atšaukti tik iki teismo sprendimo priėmimo. (CPK 477str. 4d.-5d.)

Po išsamaus bylos išnagrinėjimo, teismas priima bylos sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmesti. Dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę apskųsti sprendimą.

Teismo sprendimo panaikinimas yra tada, jeigu nustatomos aplinkybės, kad pripažintas veiksniu nepilnametis savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas savo pareigas daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas pagal šio nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimą gali sprendimą nepilnametį pripažinti veiksniu panaikinti. (CPK 479str. 1d.)

I. 1. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas

Kalbant apie mažamečių asmenų iki keturiolikos metų civilinį subjektiškumą, literatūroje ilgą laiką buvo teigiama, kad jie yra visiškai neveiksnūs, o įstatymas tik leidžia kai kurias išimtis iš šios bendros taisyklės, suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tačiau ar būtu teisinga nepilnamečius iki keturiolikos metų civilinio veiksnumo požiūriu prilyginti asmenims, teismine tvarka pripažintiems neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi, nors ir labai mažos apimties, civilinį veiksnumą, kurį galima būtų vadinti – daliniu.

Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. (CK 2.7str. 1d.) Sandoriai, sudaryti nepilnamečio iki keturiolikos metų, laikomi negaliojantys. Jie turi teisę savarankiškai sudaryti tik smulkius buitinius sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarine ar kita speciali forma. (CK 2.7 str. 3d.) Jeigu nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris nepripažintas negaliojančiu, tai, šiam asmeniui tapus visiškai veiksniam, kita sandorio šalis gali raštu kreiptis į tapusią veiksnią sandorio šalį ir prašyti per kreipimesi nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo, patvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina, laikoma, kad jis sandorį patvirtino (CK 2.7str. 5d.).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1484 žodžiai iš 2826 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.