Dabartinėje bendrinėje kalboje pasitaikančios linksnių vartojimo klaidos
5 (100%) 1 vote

Dabartinėje bendrinėje kalboje pasitaikančios linksnių vartojimo klaidos

1 Įvadas

Šiame referate nagrinėjamos linksnių vartojimas. Kada ir kaip mes jos galim vartot ir kaip negalim kokias klaidas darom ir pavyzdžiai. Šia tema pasirinkau dėlto kad apie tai radau labai daug informacijos Internete. Taigi jus dabar pagalvosit kad aš viską nukopijavau iš kokio nors saito ir viskas, bet jus klystat aš tikrai nemažai jėgų įdėjau į šį darbą. Daug laiko užtrūko kol sudėjau visa informaciją į viena failą.

2 Linksnių vartojimas

Linksnių vartojimas yra linksnių sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės. Vadinasi, linksnių vartojimas yra ne tiek morfologijos, kiek sintaksės dalykas. Pavyzdžiui, sakome galininką Rašyk nulį, bet po neigiamojo galininkinio veiksmažodžio – kilmininką Nerašyk nulio, o Nerašyk nulį būtų klaida. Morfologijai čia rūpi tik linksnio forma, pavyzdžiui, kad būtų nulis, nulio, nulį, o ne nulius, nuliaus, nulių, nes tai nevartotinos tarminės galūnės. Sintaksė tiria, ar, pavyzdžiui, sakinyje Stiklainiai sudėti sandėliuke vietininkas pavartotas sava reikšme, o morfologijai svarbu pati vietininko forma: sandėliuke, o ne tarmybė sandėliuky.

3 Lietuvių kalbos linksnių svarbesniųjų reikšmių lentelė

++ — būdinga vyraujanti reikšmė

+ — nereta reikšmė

• — reta reikšmė arba ne visiems kalbos stiliams būdinga

1 Čia įtraukti ir neiginio bei kiekio kilmininkai, kurie iš esmės yra objekto kilmininkai.

2 Čia pažymėta galininko kiekio reikšmė, kuri yra būdo reikšmės atmaina.

3 Čia įtraukta ir vien įnagininkui labai būdinga priemonės reikšmė, kuri artima objekto reikšmei.

Iš lentelės matyti, kad lietuvių kalbos linksniai pagal reikšmes nėra vienodi. Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga tai, kad jais dažniausiai reiškiamas objektas, t.y. asmuo ar daiktas, į kurį krypsta veiksmas. Tie keturi linksniai tartum sudaro atskirą grupę, tačiau iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia ir būdingiausia. Vardininkas – tai įprastas veikėjo žymėtojas. Be to, dažnai jis žymi būvį, nors mūsų dienomis tą reikšmę iš jo kiek galėdamas stengiasi paveržti įnagininkas. Nuošaliau nuo visų linksnių stovi vietininkas. Tai linksnis, pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes paprastai reiškia tik aplinkybes, dažniausiai vietos. Ir visiškai atskirai nuo kitų linksnių stovi šauksmininkas. Reikšmių jis neturi. Juo tik įvardijame tai, į ką kreipiamės.

Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami lietuvių kalbos kilmininkas ir įnagininkas. O daugiausia klaidų daroma be reikalo vartojant vietininką, iš dalies — ir įnagininką.

4 Vardininkas

Vartojame

1. Vardininko linksniu reiškiamas veikėjas (veiksnys), būvis (vardinė sudurtinio tarinio dalis), daikto vardas (priedėlis), atstumas ir laikas.

Žemai pakalnėje tyvuliavo skaidrus Udruvės ežeras…

Tai buvo viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina.

Patiko B. Pūkelevičiūtės romanas ,,Aštuoni lapai“.

D. Urnevičiūtės drama „ Tyluva-2 km“ (kilometrai).

Jau metai čia gyvenu.2. Kai sudurtinio tarinio vardine dalimi – daiktavardžiu pasakoma nuolatinė daikto būsena, o ne jos pasikeitimas, vartojame vardininko linksnį.

Vilkas yra žvėris.

Pastebėjau, kad tu esi pesimistė.

0, jūs esate tikri gudruoliai! 3. Vardininku pasakome žinomų daiktų visumą. Jeigu ji nežinoma, vartojame dalies kilmininką.

Atvyko svečiai (laukti ir visi).

Atvyko svečių (nelauktai, netikėtai, arba tik dalis kviestųjų, lauktųjų).4. Sudurtinio tarinio vardinė dalis, išreikšta būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu ar dalyviu, derinama su vardininko linksniu reiškiamu veiksniu. Jeigu veiksnys išreikštas vardininku, tai ir tarinio vardinė dalis turi būti vardininkas. Tai vadinamasis dvejybinis vardininkas.

Gatvėje tu, sūnau, būk atidesnis.

Konkurse mes likome tretieji.

Sūnus pasidarė kitoks.

,,Žalgįrio“ vidurio puolėjas tapo nesulaikomas. Nevartojame

1. Nevartokime vardininko neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti, ypač tada, kai toks vardininkas eina su veiksmažodžiais būti, pasitaikyti, atrasti, susidaryti, atsitikti, įvykti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti.

Panašūs netikslumai (= Panašių netikslumų) yra ir kituose pavyzdžiuose.

Ar yra sąsiuviniai (= sąsiuvinių) viena linija?

Šiame darbe pasitaiko trūkumai (= trūkumų).

Atsirado trukdymai (= trukdymų).

Dėl to susidaro trukdymai (= trukdymų).

Jam atsitiko visokiausios bėdos (= visokiausių bėdų).

Gamyboje įvyko žymūs pakitimai (= žymių pakitimų).

Čia pasiekiami geri rezultatai (= pasiekiama gerų rezultatų).

Šios ligos (= Šių ligų) padaugėjo.

Jie rūpinasi, kad mažėtų nelaimingi atsitikimai (= nelaimingų atsitikimų).

Kasinėjant rasti turtingi kapai (= rasta turtingų kapų). Plg.: šie kapai pagaliau buvo surasti. 2.Nevartotinas vardininkas kreipiniui reikšti.

Mokytojas (= Mokytojau), ar galima paklausti?

Ponas vedėjas (= Pone vedėjau), noriu kreiptis į Jus.

5 Kilmininkas

Vartojame

1. Lietuvių kalboje vartojame objekto, dalies, neiginio, veikėjo, tikslo kilmininką.

Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo ypatingai užeinant.

Jūrai sekant, beklausysiu / Pasakų ilgų.

Ar nematėt kur dvylikos brolių, juodvarniais
lakstančių?

Žiedų nei auskarų brangių, / Nei šilko rūbų neturi…

Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų…

Daug žemės puikių ir gražių dukterų /Jo širdį pavergti norėjo…

Seneliai pasiprašė dievo priimti juos naktigulto. 2. Kilmininkas vartojamas, reiškiant priklausymą kam nors, vardą, kilmės arba nuolatinio gyvenimo vietą, medžiagą, iš kurios daiktas padarytas, daikto paskirtį.

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poeta!

Už dviejų kilometrų nuo Užuožerių kaimo, palei Kavarsko vieškelį, buvo didelis dvaras.

Po pietų susirinko visi Ramūnų kaimo vyrai.

Vai, jus nukalkit aukso žiedelį.

Bus geras bulvių maišas.3. Kilmininko linksniu reiškiame daikto požymį, kiekį, visumą, iš kurios kas išskiriama, atžvilgį, stiprinimą.

Jis buvo geros širdies žmogus.

Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių!

Atsirasdavo ir tokių, kurie savo tarpe pasimušti norėjo.

Gerumo jis geras, bet nejudrus.

Aš padainuosiu dainų dainelę… 4. Neigiamas veiksmažodis reikalauja neiginio kilmininko papildinio, o prie jo tuo pačiu linksniu priderinamas pažyminys. Tai vadinamasis dvejybinis kilmininkas.

Seniai nemačiau tavęs nusiminusio.

Vien malonumai nedaro žmogaus laimingo.Vartojame dvejopai

1. Veiksmažodžiai klausti, maldauti, prašyti vartojami ir su kilmininku, ir su galininku.

Paklausk tėvo (ir tėvą).

Maldauju tavęs (ir tave).

Prašiau sesers (ir seserį). 2. Žodžių atgarsis, įtaka, pagrindas, prasmė, proga… su veiksmažodžiais daryti, rasti, turėti… sinonimiškai gali būti vartojamas kilmininkas ir galininkas.

Darė įtakos (ir įtakų).

Rasti progos (ir progą).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1052 žodžiai iš 3504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.