Daiktinė teisė dokumentas
5 (100%) 1 vote

Daiktinė teisė dokumentas

11

Daiktinė teisė

Romėnų teisininkai nesuformulavo bendros daiktų sąvokos. Daiktai – iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialūs dalykai. Rom. teisėje daikt. buvo bet koks. turtas, priklausantis gyvajai ir ne gamtai, fiziniu bei vidiniu požiūriu izoliuotas arba neatskirtas nuo kitų gamtos dalių. Tai gamtos materialioji dalis, turinti savarankišką būtį ir kuriantis tam tikrą gėrį. Rom. daikt. laikė teisinius santykius bei teises. Rom. t. skyrė daikt. ir asmeninius ieškinius. Vėliau šiuo pagrindu imta klasifikuoti civ. objektines t. į daikt. ir asmenines. Šis skirstymas sudarė civ. t. sistemos pagrindą. Šios klasifikacijos pagrindas yra subjektinės t. objektas. Jei tai yra dakt. turėsime daiktinę t., jei asmens veiksmai – asmeninę t. Reikia pažymėti šiuos daikt. t. objektų bruožus: 1. Tai galėjo būti tik materialūs daikt.

2. Neišimti iš komercinės apyvartos daikt.

3. Tik tie daikt., kurie turėjo individualius požymius.

Daikt. t. nuo prievolinės skiria tai, kad daikt. – absoliuti, o prievolinė – sąlyginė. Absoliučios t. savybė ta, kad ji liečia visus aplinkinius, t.y. vieno ar kelių t. prieš visus. O prievolinė t. atsiranda tarp konkrečių asmenų. Kad t. būtų pripažinta daikt., ji turėjo turėti šiuos požymius, nusakančius jos absoliutų pobūdį: siekimo t. ir pranašumo t. Pirmu atveju t. seka paskui daikt., t.y. perduodant daikt. iš vienų rankų į kitas trečiajam asmeniui, išlieka su šiuo daiktu susijusi daiktinė t. Pranašumo t. esmė ta, kad ji yra labiau privilegijuota itų prievolinių t. susijusių su tuo pačiu daiktu atžvilgiu. Daikt. t. pobūdį turėjo pirmiausia nuosav. t. Tai buvo vienintelė pilna daikt. t. Egzistavo ribotos daikt. t., Šioms t. priklausė servitutai, įst. t.

Daikt. rūšys. Rom. teisininkai daikt. skirstė daikt. į yvairias rūšis. Klasifikavo vadovaudamiesi daugeliu kriterijų:

1. Materialūs ir ne daikt. Rom. t. daikt. pripažino tiek materialius tiek ne objektus. Materialus buvo toks objektas, kurį galėjo suvokti žm. sąmonė ir kurį buvo galima paliesti. Nematerialiais gaikt. laikyti abstraktūs objektai, kurių egzistavimą lėmė galiojanti t. Tai buvo tam tikros turtinės t. Materialius ir ne skirė galimybė liesti.

2. Daikt. esantys komercinėje apyvartoje ir išimti iš komercinės apyvartos. Daikt. esantys apyvartoje tai daikt. kurie galėjo būti privačios t. objektai ir dalyvauti civ. apyvartoje. T.y. buvo galima pirkti, parduoti, dovanoti. Daikt. išimti iš apyvartos, kurie negalėjo būti privačios t. objektai ir dalyvauti civ. apyvartoje. Jie Jie vad. daikt. nesančiais kieno nors nuosav. Į kai kuriuos iš šių daikt. buvo galima įgyti dalinės nuosav. t. Kitų daikt. dalyvavimas civ. apyvartoje buvo labai ribotas, pvz.: šventyklų, gatvių, jūrų… Rom. t. buvo tokie daikt. Išėmimo iš civ. apyvartos pagrindai: a) Dievo t., t.y. šventyklos, kapai, kultoriai. b) žm. sukurta t., t.y. kas priklausė viešam naudojimuisi (keliai, aikštės…).

Šiuo metu Jūs matote 64% šio straipsnio.
Matomi 489 žodžiai iš 767 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.