Darbo sutarčių sudarymas ir turinys
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarčių sudarymas ir turinys

11213141

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………….3

2. Darbo sutarties sąvoka……………………………………………………………………4

3. Darbo sutarties forma……………………………………………………………………5

4. Darbo sutarties rūšys ir jų sudarymo tvarka……………………………………………..6

5. Darbo sąlygų pakeitimas…………………………………………………………………9

6. Darbo sutarties turinys…………………………………………………………………..10

Išvados……………………………………………………………………………………..14

Literatūra…………………………………………………………………………………..15

Priedai……………………………………………………………………………………..16

1. ĮVADAS

Tikslas: Išsiaiškinti kaip sudaromos darbo sutartys ir jų turinys.

Metodai: Mokslinės literatūros nagrinėjimas.

Uždaviniai: 1. Aprašyti darbo sutarties sudarymą.

2. Išanalizuoti darbo sutarties turinį.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui.

Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe, ir kad nebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų.

Darbo sutartis – tai susitarimas, kurio darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui atlyginimą ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, šaliu susitarimu(7).

2. Darbo sutarties sąvoka

Kaip skelbia darbo sutarties įstatymas, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu ( 9, DK 93 str., 1dalis).

Analizuojant darbo sutarties sąvoką, galima pasakyti, kad:

1. tai dvišalis susitarimas, numatantis tarpusavio teises ir pareigas;

2. darbuotojas įsipareigoja personaliai atlikti tam tikrą darbinę funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, nepavedant jos kitam asmeniui;

3. darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams;

4. tai atlygintina sutartis, pagal kurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui už darbą sulygtą atlyginimą;

5. darbo sąlygas šalys gali nustatyti savo susitarimu, jeigu jos neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinei sutarčiai ir jei jos yra geresnės už numatytas nurodytuose dokumentuose. (2, 165 psl.)

Visais atvejais būtina susitarti dėl darbo sutarties įstatymo numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kitaip sutartis laikoma nesudaryta.



3. Darbo sutarties forma

Darbo sutarties formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 17 straipsnis. Pagal jį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Ji sudaroma raštu, pagal tipinę formą (žr. priedą), kuri nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio28 D. nutarimu Nr. 115 (1, 366).



4. Darbo sutarties rūšys ir jų sudarymo tvarka.

DSĮ numato dvi pagrindines darbo sutarties rūšis: terminuotą ir neterminuotą.

Neterminuotoje darbo sutartyje nėra numatyta jos nutraukimo datos, t.y. ji yra sudaroma pastoviam darbui. Sudarydamos sutarį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą. Terminuotą darbo sutartį neleidžiama sudaryti, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus tuos atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba kai tai numato specialūs įstatymai. Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto apsaugos tarnybą, turinčios
vaikų iki 3 metų amžiaus ir išėjusios atostogų jiems prižiūrėti, ir pan.

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tik esant šioms trims sąlygoms:

1. kai pats darbuotojas pageidauja;

2. kai darbas yra neabejotinai nenuolatinio (laiko ar sezoninio) pobūdžio;

3. kai tokia sutarties forma yra tiesiogiai nustatyta įstatymo. (2, 168 psl.)

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip penkerių metų laikui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitko. Darbo sutarties terminui pasibaigus, šalys turi teisę nutraukti sutartį dėl termino pasibaigimo. Nė vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota. Jeigu darbo sutertyje jos terminas nenustatytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota sutartis(3, 298 psl).

Darbuotojas gali nutraukti tokią darbo sutartį savo noru tik dėl svarbių priežasčių, be to, darbdavys sutarties pasibaigimo momentu visada gali ją nutraukti nesilaikydamas jokių garantijų(2, 168 psl.).

Terminuotos darbo sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis. Ji sudaroma atlikti darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne ištisus darbo metus, o tam tikrais periodais, ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą (5, 153 psl). Sezoninio darbo surarties nuostatos ir sezoninių darbų sąrašas yra patvirtinti Lietuvos respublikos Vyriausybės 1994m. kovo 7d. nutarimu Nr.:154 su vėlesniais papildymais. Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog darbuotojas yra priimamas dirbti susitartą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sutarties terminas. DSĮ 17str. Numato tam tikrą priėmimo į darbą, darbo sutarties sudarymo ir jos įforminimo procedūra. Ji turi būti sudaroma pagal tipinę šios sutarties formą, kurią pasirašo darbdavys ir darbuotojas dviem egzemplioriais. Darbo sutartis yra tą pačia dieną įregistruojama Darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio forma ir taisyklės yra patvirtinusi Vyriausybė. Toks žurnalas neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti darbą kitą dieną nuo sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu įmonės vidaus taisyklėse nurodytoje vietoje (2, 169 psl.).

Už darbo sutarties sudarymą, jos įregistravimą, darbuotojo identifikuojančio dokumento išdavimą ir kt. yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys pažeidžia šiuos reikalavimus, Valstybės darbo inspekcijos pareigūnai surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą ir gali nubausti kaltuosius asmenis pagal ATPK 41 str. Bauda nuo 500 iki 5000 litų, kaip už darbo įstatymų pažeidimą.

Prieš sudarant darbo sutartį reikia patikrinti, ar darbuotojas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Darbdavys turi pareikalauti tam tikrų dokumentų. Pagal DSĮ kiekvienas stojantysis į darbą privalo pateikti tokius dokumentus(2, 169 psl.).:

o Asmenį paliudijantį dokumentą (pasą, o jei jo neturi gimimo liudijimą). Jis reikalingas, kad būtų nustatyta asmenybė, teisinis statutas, amžius.

o Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Tai yra pagrindinis asmens dokumentas, liudijantis, per visą darbinę veiklą jo įgytą darbo stažą bei socialinio dardimo įmokų mokėjimą.

o Visi karo prievolininkai privalo pateikti atitinkamą teritorinės karinės įskaitos pažymą.

Šių trijų dokumentų privalo reikalauti darbdaviai iš visų darbuotojų. Jei jie to nepadaro, tai gali būti baudžiami administracine bauda. Kartais yra būtini ir kitokie dokumentai. Pavyzdžiui, jei darbas yra susijęs su tam tikru išsilavinimu, tai darbdavys turi pareikalauti tai paliudijančių dokumentų – diplomo arba pažymėjimo apie atitinkamą mokslo įstaigos ar kursų baigimą.

Darbo kodeksas numato labai daug darbo sutarčių rūšių (9, DK 108str). Šiose sutartyse turi atsispindėti ypatumai, nulemiantys numatomus darbus. Todėl yra galimybė sudaryti terminuotas, laikinas, sezonines, patarnavimo darbų su namudininkais, papildomo darbo ir antraeilių pareigų bei kitas sutartis. (4, 45-46psl) Baigtinių darbo sutarčių sąrašo kodeksas nenumato. Remiantis DK, Vyriausybė parengė atskirų darbo sutarčių, tokių kaip: laikinojo darbo, patarnavimo, papildomo darbo ir antra eilių pareigų, su namudininkais, ypatumus (6). Kad darbuotojas galėtų sudaryti darbo sutartį, visų pirma jis turi pateikti dokumentus, (plačiau apie juos darbo sutarties turinio sudaryme).

Be dviejų pagrindinių sutarčių rūšių yra išskiriamos ir kitos rūšys.

Laikinoji darbo sutartis. Tai yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui ji gali būti sudaroma skubiems arba laikiniems darbams atlikti, laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti. Ši sutartis gali būti sudaryta ir su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis (DK 277str). ir kitų teisės akto nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygu sudarymo iki 18 metų. Jeigu laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos darbo
terminui, nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis priažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui (4, 46 psl.). Laikinųjų darbų forminimas palankiai vertinamas tų darbdavių, kuriems laikinai darbo jėgos pamainai nereikia atitinkamų žinių ar kvalifikacijos turinčių darbuotojų.

Antraeilės pareigos (darbas) – tai pareigos arba atliekamas darbas, dirbamas laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris jį priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbuovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. (4, 48 psl.) Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145str. 1 dalis), eiti antraeilių pareigų neleidžiama.

Namudinis darbas – darbas, kurį asmuo atlieka namuose. Prieš sudarydamas toki tipo darbo sutartį su namudininku, darbdavys, susitaręs su darbuotoju, teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams kelemi reikalavimai dėl darbų, susijusių su kenksmingais veiksniais kiek jiems patiems, tiek namų aplinkai. Darbo laikas negali viršyti 40 valandų per savaitę(4, 48 psl.)

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kurią darbuotojas įsipareigija teikti asmenines namų ūkio paslaugas, o darbdavys – fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR civilinis kodeksas. Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygų(4, 49 psl.).



5. Darbo sąlygų pakeitimas

Kadangi darbo ir gamybos procesas nėra statiškas, nuolatos tobulėja technologijos, todėl laikytis kategoriško principo ir drausti darbdaviui daryti reikiamus pertvarkymus gamybos ir darbo sąlygų sferoje reikštų technikos pažangos stabdymą(2, 174).

DSĮ 22str. numatyta, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. Darbdavys gali pakeisti darbuotojo darbo sąlygas ne bet kada, o tik esant šioms priežastims:

1. keičiama gamyba arba jos technologija;

2. pertvarkomas darbo organizavimas.

Darbo sąlygos gali būti keičiamos nustatytos tvarkos ir taikant darbuotojui tam tikras garantijas. Apie numatytą darbo sąlygų pakeitim darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti, pasikeitus gamybos technologijai.

Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DSĮ 26str. 9p. darbuotojo nesutikimas dirbti pasikeitus darbo s1lygoms negali būti laikomas drausmės pažeidimu.



6. Darbo sutarties turinys

Sutarčių teorija sutarčių turinį aiškina dviejopai. Tie aiškinimai iš esmės nelabai skiriasi, nes jų skirtumas glūdi tik teisinėja logikoje. Vieni mokslininkai sako, kad turinį sudaro sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Mokslininkai, atstovaujantys kitai koncepcijai, mano, kad darbo sutarties turinys yra šalių aptartos, sutartos sąlygos arba susitartimai, kurias tos teiės ir pareigos apibrėžtos. Pagal šią koncepciją, teisės ir pareigos yra ne sutarties, o jo pagrindu atsirandančio teisinio santykio turinys. Šalių teisės ir pareigos yra ne sutarties turinys, o jos išvada(8).

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Turinys – tai sąlygos arba susitarimai, kuriais tos teisės ir įsipareigojimai yra apibrėžti (5, 354 psl).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, jei šalys susitarė dėl būtinų darbo sąlygų.

1. Darbdavys privalo (DK 23 str):

a) gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukiama darbdavio valia (DK 23 str). Darbuotojų teises gina ir saugo profesinės sąjungos, jeigu daruotojų susirinkimas neperdavė tokių įgaliojimų prfsąjungai, tai jų teises gina slaptu balsavimu išrinkta darbo taryba.

b) priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. Darbuotojų atstovai turi visišką įstatiminę galią skųsti darbdavio sprendimus teismui, tikrinti ar neprieštarauja darbdavio sprendimai sąžiningiems santykiams tarp šalių. Jeigu darbuotojų atstovų kompetencija nėra apibrėžta įstatymuose, tai jų kompetencijos ribas nustato darbuotojų kolektyvas kolektyvinėje sutartyje (DK 22 str.).

c) nevilkinti kolektyvinių derybų; Derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms. Derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš derybų (DK 48 str, 7 d.).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2118 žodžiai iš 4139 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.