Dokumentinis procesas pagal naująjį cpk
5 (100%) 1 vote

Dokumentinis procesas pagal naująjį cpk

DOKUMENTINIS PROCESAS PAGAL 2002 m. CPK

1. SUPAPRASTINTO (SUMARINIO) TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO IŠTAKOS

Ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamos labai įvairios bylos, todėl netikslinga visoms byloms nustatyti vienodą nagrinėjimo tvarką. Ieškojimas tam tikrų kategorijų byloms paprastesnių procedūrų prasidėjo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1988 metais ypatingojoje teisenoje atsirado nauja bylų kategorija – “bylos dėl alimentų išieškojimo, kai tarp šalių nėra ginčo”(1964 m. CPK 3121 straipsnis). Pareiškėjas ir alimentus privalantis mokėti asmuo į teismą buvo nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas, teisėjo nutarimas vykdomas skubiai. Jei asmuo, privalantis alimentus mokėti, nesutinka su nutarimu, jis turėjo teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui. Gavęs tokį pareiškimą, teisėjas turėjo panaikinti nutarimą ir reikalavimą dėl alimentų nagrinėti ieškininės teisenos tvarka.

Tačiau be alimentų (išlaikymo) priteisimo bylų galiojantys įstatymai iki 1999 01 01 taip vadinamojo sumarinio proceso, pagal kurį nesudėtinga civilinė byla išnagrinėjama labai greitai ir dažniausiai tik pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nerengiant teismo posėdžio, iš viso nenumatė.

Supaprastintos procedūros reikalingos siekiant šių tikslų :

– sumažinti teismuose darbo krūvį (nesudėtingomis bylomis neapkrauti teismų, kad jie galėtų susikoncentruoti ir daugiau dėmesio skirti sudėtingų bylų sprendimui);

– pagreitinti bylų nagrinėjimo procesą (EŽTPLA Konvencijos 6 straipsnis);

– atpiginti procesą;

– tam tikrais atvejais automatizuoti procedūras nagrinėjant teisme tam tikras bylas.

Prieš detaliau aptariant 2002 m. CPK įtvirtinto dokumentinio proceso esmę ir ypatumus, būtų vertinga prisiminti ketverius metus galiojusiam taip vadinamam teismo įsakymo institutui būdingus bruožus – jo privalumus ir trūkumus, kadangi šio instituto tam tikri elementai buvo perkelti į naująjį teismo įsakymo institutą bei į dokumentinį procesą 2002 m. CPK. Kita vertus, teismuose dar užbaigtos ne visos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, kurios pradėtos pagal 1964 m. CPK, todėl anksčiau galiojusio CPK atitinkamų normų taikymas teismų praktikai vis dar aktualus ir šiandien.

1964 m. CPK priimtas naujas 201 skirsnis “Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai” įsigaliojo tik nuo 1999 01 01. Šiame skirsnyje buvo nustatyta supaprastinta tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo procedūra. Šio skirsnio atsiradimas yra vienas iš reikšmingiausių pirmosios instancijos teismo proceso pakeitimų. Įtvirtinus bylų dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastintą procedūrą, buvo atsisakyta bendrosios ginčo teisenos tvarkos taikymo visų be išimties kategorijų byloms. Tai leido sutrumpinti kai kurių bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises, sumažinti teismų darbo krūvį.

Pagal CPK 2561 straipsnį šis institutas buvo taikomas tik bylose dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių. Pareiškėjo reikalavimas, paduotas šio skirsnio tvarka, turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 104 straipsnio 2 dalį pareiškimai 201 skirsnio tvarka buvo apmokestinami 50 procentų dydžio žyminiu mokesčiu, nustatytu už turtinius ginčus.

CPK 2561 straipsnio 1 dalyje buvo numatyti trys kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bylos, nagrinėjamos šiame skirsnyje numatyta tvarka :

1) ginčas turėjo būti kilęs iš sutartinių santykių. Tai reiškia, kad piniginiai reikalavimai, kilę kitais pagrindais, pvz., iš daiktinių santykių, delikto darbo santykių ir pan. šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami.

2) Pareikštas reikalavimas turėjo būti piniginis, t.y. priteisti konkrečią pinigų sumą. Taigi, šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami reikalavimai dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo, kaip kad yra daugelyje kitų valstybių;

3) Iš sutartinių santykių kilusio piniginio reikalavimo egzistavimas turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vadinasi, pagal šio skirsnio normas galėjo būti nagrinėjami tik tie piniginiai reikalavimai, kurie kilę iš notaro patvirtintų ar paprasta rašytine forma sudarytų sutarčių.

Be nurodytų sąlygų, 2561 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos papildomos sąlygos, kai reikalavimas, nors ir atitinkantis paminėtus tris kriterijus, negalėjo būti nagrinėjamas supaprastinta tvarka, jeigu :

1) pats pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti. Pvz., sutarčiai esant dvišalei, šalys savo prievoles turi vykdyti tuo pačiu metu, jei pagal įstatymą, sutartį ar prievolės esmę nereikia vykdyti kitaip. Tokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, kol savo prievolę įvykdys kreditorius. Taigi, tokiais atvejais minimas skirsnis negalėjo būti taikomas;

2) nežinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos, organizacijos buveinė. Taigi, net ir esant žinomam skolininko turtui (tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam), taikyti šią tvarką nebuvo galima.

3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

Bylos CPK 201 skirsnio tvarka buvo

nagrinėjamos skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos apylinkės teisme. Jei pareiškimas buvo dėl didesnių kaip 100000 litų piniginių reikalavimų, bylą pirmąja instancija nagrinėjo apygardų teismai.

Buvo nustatyta tokia šių bylų nagrinėjimo supaprastinta procedūra:

– teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jis neatitinka CPK 2563 straipsnyje numatytų reikalavimų jo formai ir turiniui ir jei nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti – neskundžiama ir galutinė. Tačiau tai netrukdė paduoti pareiškimą iš naujo, ištaisius trūkumus, arba pareikšti ieškinį teisme bendra tvarka. Teismas taip pat galėjo nepriimti pareiškimo, jei yra neįmanomas prievolės įvykdymas dalimis, o pareiškėjas reikalauja dalies prievolės vykdymo. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo pateikimo teismui dienos (CPK 3564 straipsnis).

– priėmęs pareiškimą, teismas ne vėliau kaip per tris dienas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame nurodomas siūlymas sumokėti pareiškėjo reikalaujamas sumas per 14 dienų nuo pareiškimo skolininkui įteikimo dienos ir apie tai informuoti teismą; pranešimas, kad to neįvykdžius – bus išduotas teismo įsakymas; informacija, kad teismui bus perduotas pareiškimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks raštu motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus (CPK 2565 straipsnis).

– pareiškimo nuorašas ir pranešimas skolininkui siunčiami registruotu laišku ar įteikiamas per kurjerį ar dokumentus gali pareiškėjo sutikimu įteikti pats pareiškėjas skolininkui (CPK 2566 straipsnis). Pagal CPK 2567 straipsnį teisėjas pateiktų skolininko prieštaravimų klausimą išsprendžia nutartimi ir atsisako priimti prieštaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrįsti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

– jei teismas skolininko prieštaravimus priima, jis ne vėliau kaip per tris dienas informuoja kreditorių, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį bendra tvarka, primokant žyminį mokestį ir išaiškina CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pasekmes. Jei pareiškėjas, gavęs teismo pranešimą, ieškinio nepareiškia ir neprimoka trūkstamos dalies žyminio mokesčio, teismas nutartimi grąžina pareiškėjui ir laikomas nepaduotu. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjui jo sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą tokiu atveju negrąžinamas ir tai galima suprasti kaip procesinę sankciją už kitos šalies ir teismo laiko gaišinimą.

– jei skolininkas nepateikia nustatytu terminu ir nustatyta tvarka prieštaravimų, teismas ne vėliau kaip per tris dienas, pasibaigus terminui prieštaravimams pateikti, priima teismo įsakymą. Nors įstatyme nebuvo nurodyta, teismo įsakymas išduodamas ir tada, jei teismas skolininko prieštaravimų nepriima.

– teismo įsakymas – tai vykdomasis dokumentas ir jį teismo antstoliai turi vykdyti bendra tvarka. Teismo įsakymo nuorašai išsiunčiami šalims Teismo įsakymas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu bendra tvarka (CPK 25610 straipsnis).

Abejonių dėl 1964 m. CPK naujojo skirsnio veiksmingumo kilo dėl įvairių priežasčių. Palyginti su užsienio valstybių praktika ir ikikarinės Lietuvos praktika, buvo nustatytas labai siauras priverstine tvarka teismo įsakymo pagrindu vykdomų reikalavimų ratas. Nebuvo numatyti reikalavimai pagal protestuotus vekselius, reikalavimai išreikalauti kilnojamąjį daiktą, piniginiai reikalavimai, kylantys ir ne iš sutartinių santykių, pvz., atlyginti žalą, išieškoti mokesčius.

Įstatymų leidėjas nebuvo iki galo nuoseklus, nes supaprastinto proceso klausimą sprendė nesilaikant sistemos:

pirma, papildžius CPK 201 skirsniu, neteko prasmės CPK 331 skirsnis dėl alimentų išieškojimo supaprastinta tvarka, nes tai irgi piniginiai reikalavimai ir taip pat gali būti nagrinėjami pagal 201 skirsnį;

antra, teismo įsakymo išdavimas nepagrįstai buvo daromas priklausomu nuo skolininko valios – jei skolininkas pareiškia motyvuotą prieštaravimą, teismas įsakymo išduoti negalėjo. Kreditoriui palankesnė tvarka – teismo įsakymo išdavimas nepranešus skolininkui, suteikiant galimybę skolininkui pareikšti prieštaravimus po to, kai jis gaus teismo įsakymą;

trečia, liko tinkamai neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ieškinio užtikrinimo) instituto taikymo klausimas, nagrinėjant reikalavimus CPK 201 skirsnio tvarka. Todėl kilo daug diskusijų, ar supaprastintame procese gali būti taikomas CPK 12 skirsnis dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat klausimas dėl taikymo pagal analogiją CPK 223 straipsnio, numatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo institutą. Tuo tarpu per skolininkui įstatymu suteiktą 14 dienų terminą prieštaravimams pateikti, skolininkas galėjo turtą paslėpti, perleisti, sunaikinti;

ketvirta, buvo neišspręsta ginčo teisenos ir CPK 201 skirsnio konkurencijos problema. Nebuvo tiksliai sureguliuota, ar gali kreditorius pasirinkti, kaip jam pareikšti reikalavimą – bendrąja ginčo ar supaprastinta tvarka.

Buvo ir daug kitų aptariamo skirsnio trūkumų ir neaiškumų, į kuriuos bandė atsakyti teismų praktika. Visiškai nebuvo aptarta, kaip teismas turi elgtis su pareiškimu, jei skolininkas sumoka skolą per jam skirtas 14 dienų – ar
pareiškimą, ar jį palieka nenagrinėtą, ar nutraukia bylą, kaip turi informuoti teismą apie skolos sumokėjimą, kas atsitinka su pareiškėjo sumokėtu žyminiu mokesčiu ir t.t.

2. SUPAPRASTINTAS PROCESAS 2002 m. CPK

Sumarinis procesas pagal Lietuvos 2002 m. CPK apima:

1. Dokumentinį procesą (CPK XXII skyrius),

2. Teismo įsakymą (CPK XXIII skyrius),

3. Bylas dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnis).

Trečioji iš sumarinių procedūrų – bylų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimas, šiame pranešime analizuojama nebus.

Kartais sutinkama nuomonė, jog sumariniam procesui priskirtinas ir teismo sprendimas už akių, taip pat ypatingosios teisenos bylos. Tačiau toks priskyrimas galimas tik labai sąlygiškai. Teismo sprendimas už akių nėra ir negali būti civilinio proceso supaprastinimo tikslas. Priešingai, teismo sprendimas už akių ir supaprastintas procesas, susijęs su jo priėmimu bei peržiūrėjimu, yra procesinė pasekmė, kai šalys ar viena iš jų neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų (atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar tripliko, ieškovas – dubliko, šalis neatvyksta be svarbių priežasčių į parengiamąjį ar teismo posėdį, nors jai tinkamai pranešta). Kai kuriose bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, procesas yra žymiai paprastesnis, nei kitose ypatingosios teisenos ar ginčo teisenos bylose (pavyzdžiui, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, nerašomas teismo posėdžio protokolas, ypatingosios teisenos bylose visa apimtimi neveikia pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančios CPK normos ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad šios bylos priskirtinos sumariniam procesui. Kitokias procedūras (dažnai – paprastesnes), aktyvų teismo vaidmenį ypatingojoje teisenoje lemia pačios ypatingosios teisenos ir atskirų šios teisenos tvarka nagrinėjamų civilinių bylų specifika. Sumarinis procesas paprastai siejamas su tam tikrų supaprastintų procedūrų nustatymu nagrinėjant būtent ginčo bylas, priskiriant šioms byloms ir atvejus, kai skolininkas kreditoriaus reikalavimo byloje iš esmės neginčija, tačiau prievolės nevykdo.

2002 m. CPK galiojusią bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procedūrą pakeitė dvi naujos procedūros, kurios kiekviena turi panašumų su 1964 m. CPK 201 skirsnyje nustatyta procedūra, turi panašumų tarpusavyje ir turi esminių skirtumų. Tai dokumentinis procesas (CPK 424-430 straipsniai) ir bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai (CPK 431-440 straipsniai).

Kadangi dar ir šiandien nebaigtos nagrinėti visos bylos, kurios buvo pradėtos pagal 1964 m. CPK 201 skirsnio nuostatas, todėl būtų vertinga palyginti tarpusavyje tris supaprastintas procedūras.

Taigi, trijų sumarinių procedūrų (dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK ir 2002 m. CPK bei 2002 m. CPK numatyto dokumentinio proceso) bendro pobūdžio panašumai ir skirtumai yra tokie :

Skirtumai:

1. 2002 m. CPK išplečiamas ratas reikalavimų, kurių atžvilgiu teismas gali išduoti teismo įsakymą.

2. 2002 m. CPK tiesiogiai įtvirtinama nuostata, jog procedūra dėl teismo įsakymo išdavimo bei dokumentinis procesas yra alternatyvios procedūros tiek tarpusavyje, tiek ir alternatyvi ginčų sprendimo forma bendrajai ginčo teisenai (CPK 431 straipsnio 4 dalis).

3. 1964 m. CPK įtvirtintoje procedūroje reikalavimų nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teismas skolininkui išsiunčia pareiškėjo (kreditoriaus) reikalavimą; antra, teismas išduoda teismo įsakymą, negavęs per nustatytą terminą skolininko prieštaravimų ar nemotyvuotus ir nepagrįstus prieštaravimus atsisakęs priimti. 2002 m. CPK numatytame dokumentiniame ir “teismo įsakymo” procese pirmosios pakopos atsisakoma – preliminarus teismo sprendimas ar teismo įsakymas išduodamas neinformuojant atsakovo (skolininko) apie teisme gautą ieškovo (kreditoriaus) reikalavimą, atsakovui (skolininkui) išsiunčiamas iš karto ir ieškovo reikalavimo, ir teismo sprendimo (įsakymo) nuorašas ir tik tada atsakovas (skolininkas) gali pareikšti prieštaravimus.

4. Pagal 1964 m. CPK nustatytą procedūrą skolininkas gali apeliacine tvarka skųsti tiek teismo atsisakymą priimti jo prieštaravimus, tiek teismo įsakymą. Pagal 2002 m. CPK apeliacine tvarka negali būti skundžiamas nei teismo preliminarus sprendimas dokumentiniame procese, nei teismo įsakymas (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 436 straipsnio 7 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus dokumentiniame procese, procesas byloje tęsiasi be atskiro ieškovo pareiškimo ir skiriasi tiek nuo bendrosios ginčo bylų sprendimo tvarkos, tiek nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros. Gavus skolininko prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę per nustatytą terminą pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai, 431 straipsnio 4 dalis).

5. Pagal 1964 m. CPK teismo įsakymas įsiteisėja, jei jis per nustatytą terminą neapskundžiamas apeliacine tvarka arba apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, jei teismo įsakymas nėra panaikinamas. Pagal 2002 m. CPK teismo preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų arba jeigu
teismas prieštaravimus priimti atsisako (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1, 5 dalys). Jeigu atsakovo prieštaravimus teismas priima, išnagrinėjęs teismo posėdyje bylą teismas priima galutinį sprendimą, kuris įsiteisėja bendra tvarka (CPK 279 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

6. 2002 m. CPK nustatyti žymiai trumpesni terminai, per kuriuos teismas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (išspręsti kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, priimti teismo įsakymą, išsiųsti jį skolininkui – 435, 436, 437 straipsniai).

7. 2002 m. CPK detaliai reglamentuojami klausimai, kurie 1964 m. CPK 201 skirsnyje nebuvo sureguliuoti – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, draudimo teismo sprendimą (įsakymą) vykdyti skubiai, teismo įsakymo ir iškeltos bylos teisinio likimo, kai skolininkas prievolę įvykdo ar įvykdo tik iš dalies ar pripažįsta visiškai ar iš dalies, dėl galimybės šalims sudaryti taikos sutartį ir pan. 2002 m. CPK, be to, nurodoma, kad tais atvejais, kai sumarines procedūras nustatančios normos tam tikrų klausimų iš viso nereglamentuoja, yra taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Panašumai:

1. Iš dalies sutampa reikalavimai, kuriems nagrinėti gali būti pasinaudota visomis trimis procedūromis (piniginiai reikalavimai, kilę iš sutarties).

2. Pasinaudoti visomis nurodytomis sumarinėmis procedūromis taikoma žyminio mokesčio nuolaida (1964 m. CPK procedūroje dėl teismo įsakymo išdavimo ir dokumentiniame procese – 50 procentų nuolaida, 2002 m. CPK bylose dėl teismo įsakymo išdavimo – 75 procentų nuolaida).

3. Panašios kai kurios aplinkybės, kurioms esant negalima pasinaudoti teismo įsakymo išdavimo procedūra (kai kreditorius nėra įvykdęs prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta, kai atsakovas (skolininkas) gyvena užsienyje ar užsienyje yra jo buveinė ir pan. – 1964 m. CPK 2561 straipsnis, 2002 m. CPK 424, 431 straipsniai).

4. Tiek reikalavimai dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK, tiek reikalavimai dokumentiniame procese turi būti pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Analogiškai, šiose procedūrose pateikiami skolininko (atsakovo) prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (1964 m. CPK 2561, 2567 straipsniai, 2002 m. CPK 424, 430 straipsniai).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2688 žodžiai iš 8800 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.