Dokumentinis procesas pagal naująjį cpk
5 (100%) 1 vote

Dokumentinis procesas pagal naująjį cpk

1121314151617181

DOKUMENTINIS PROCESAS PAGAL 2002 m. CPK

1. SUPAPRASTINTO (SUMARINIO) TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO IŠTAKOS

Ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamos labai įvairios bylos, todėl netikslinga visoms byloms nustatyti vienodą nagrinėjimo tvarką. Ieškojimas tam tikrų kategorijų byloms paprastesnių procedūrų prasidėjo dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

1988 metais ypatingojoje teisenoje atsirado nauja bylų kategorija – “bylos dėl alimentų išieškojimo, kai tarp šalių nėra ginčo”(1964 m. CPK 3121 straipsnis). Pareiškėjas ir alimentus privalantis mokėti asmuo į teismą buvo nekviečiami, teismo posėdžio protokolas nerašomas, teisėjo nutarimas vykdomas skubiai. Jei asmuo, privalantis alimentus mokėti, nesutinka su nutarimu, jis turėjo teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui. Gavęs tokį pareiškimą, teisėjas turėjo panaikinti nutarimą ir reikalavimą dėl alimentų nagrinėti ieškininės teisenos tvarka.

Tačiau be alimentų (išlaikymo) priteisimo bylų galiojantys įstatymai iki 1999 01 01 taip vadinamojo sumarinio proceso, pagal kurį nesudėtinga civilinė byla išnagrinėjama labai greitai ir dažniausiai tik pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nerengiant teismo posėdžio, iš viso nenumatė.

Supaprastintos procedūros reikalingos siekiant šių tikslų :

– sumažinti teismuose darbo krūvį (nesudėtingomis bylomis neapkrauti teismų, kad jie galėtų susikoncentruoti ir daugiau dėmesio skirti sudėtingų bylų sprendimui);

– pagreitinti bylų nagrinėjimo procesą (EŽTPLA Konvencijos 6 straipsnis);

– atpiginti procesą;

– tam tikrais atvejais automatizuoti procedūras nagrinėjant teisme tam tikras bylas.

Prieš detaliau aptariant 2002 m. CPK įtvirtinto dokumentinio proceso esmę ir ypatumus, būtų vertinga prisiminti ketverius metus galiojusiam taip vadinamam teismo įsakymo institutui būdingus bruožus – jo privalumus ir trūkumus, kadangi šio instituto tam tikri elementai buvo perkelti į naująjį teismo įsakymo institutą bei į dokumentinį procesą 2002 m. CPK. Kita vertus, teismuose dar užbaigtos ne visos bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, kurios pradėtos pagal 1964 m. CPK, todėl anksčiau galiojusio CPK atitinkamų normų taikymas teismų praktikai vis dar aktualus ir šiandien.

1964 m. CPK priimtas naujas 201 skirsnis “Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai” įsigaliojo tik nuo 1999 01 01. Šiame skirsnyje buvo nustatyta supaprastinta tam tikrų kategorijų bylų nagrinėjimo procedūra. Šio skirsnio atsiradimas yra vienas iš reikšmingiausių pirmosios instancijos teismo proceso pakeitimų. Įtvirtinus bylų dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastintą procedūrą, buvo atsisakyta bendrosios ginčo teisenos tvarkos taikymo visų be išimties kategorijų byloms. Tai leido sutrumpinti kai kurių bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises, sumažinti teismų darbo krūvį.

Pagal CPK 2561 straipsnį šis institutas buvo taikomas tik bylose dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių. Pareiškėjo reikalavimas, paduotas šio skirsnio tvarka, turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 104 straipsnio 2 dalį pareiškimai 201 skirsnio tvarka buvo apmokestinami 50 procentų dydžio žyminiu mokesčiu, nustatytu už turtinius ginčus.

CPK 2561 straipsnio 1 dalyje buvo numatyti trys kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bylos, nagrinėjamos šiame skirsnyje numatyta tvarka :

1) ginčas turėjo būti kilęs iš sutartinių santykių. Tai reiškia, kad piniginiai reikalavimai, kilę kitais pagrindais, pvz., iš daiktinių santykių, delikto darbo santykių ir pan. šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami.

2) Pareikštas reikalavimas turėjo būti piniginis, t.y. priteisti konkrečią pinigų sumą. Taigi, šio skirsnio tvarka negalėjo būti nagrinėjami reikalavimai dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo, kaip kad yra daugelyje kitų valstybių;

3) Iš sutartinių santykių kilusio piniginio reikalavimo egzistavimas turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vadinasi, pagal šio skirsnio normas galėjo būti nagrinėjami tik tie piniginiai reikalavimai, kurie kilę iš notaro patvirtintų ar paprasta rašytine forma sudarytų sutarčių.

Be nurodytų sąlygų, 2561 straipsnio 2 dalyje buvo nustatytos papildomos sąlygos, kai reikalavimas, nors ir atitinkantis paminėtus tris kriterijus, negalėjo būti nagrinėjamas supaprastinta tvarka, jeigu :

1) pats pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti. Pvz., sutarčiai esant dvišalei, šalys savo prievoles turi vykdyti tuo pačiu metu, jei pagal įstatymą, sutartį ar prievolės esmę nereikia vykdyti kitaip. Tokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, kol savo prievolę įvykdys kreditorius. Taigi, tokiais atvejais minimas skirsnis negalėjo būti taikomas;

2) nežinoma skolininko gyvenamoji ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos, organizacijos buveinė. Taigi, net ir esant žinomam skolininko turtui (tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam), taikyti šią tvarką nebuvo galima.

3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

Bylos CPK 201 skirsnio tvarka buvo

nagrinėjamos skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos apylinkės teisme. Jei pareiškimas buvo dėl didesnių kaip 100000 litų piniginių reikalavimų, bylą pirmąja instancija nagrinėjo apygardų teismai.

Buvo nustatyta tokia šių bylų nagrinėjimo supaprastinta procedūra:

– teismas atsisako priimti pareiškimą, jei jis neatitinka CPK 2563 straipsnyje numatytų reikalavimų jo formai ir turiniui ir jei nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti – neskundžiama ir galutinė. Tačiau tai netrukdė paduoti pareiškimą iš naujo, ištaisius trūkumus, arba pareikšti ieškinį teisme bendra tvarka. Teismas taip pat galėjo nepriimti pareiškimo, jei yra neįmanomas prievolės įvykdymas dalimis, o pareiškėjas reikalauja dalies prievolės vykdymo. Pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo pateikimo teismui dienos (CPK 3564 straipsnis).

– priėmęs pareiškimą, teismas ne vėliau kaip per tris dienas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame nurodomas siūlymas sumokėti pareiškėjo reikalaujamas sumas per 14 dienų nuo pareiškimo skolininkui įteikimo dienos ir apie tai informuoti teismą; pranešimas, kad to neįvykdžius – bus išduotas teismo įsakymas; informacija, kad teismui bus perduotas pareiškimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks raštu motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus (CPK 2565 straipsnis).

– pareiškimo nuorašas ir pranešimas skolininkui siunčiami registruotu laišku ar įteikiamas per kurjerį ar dokumentus gali pareiškėjo sutikimu įteikti pats pareiškėjas skolininkui (CPK 2566 straipsnis). Pagal CPK 2567 straipsnį teisėjas pateiktų skolininko prieštaravimų klausimą išsprendžia nutartimi ir atsisako priimti prieštaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrįsti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

– jei teismas skolininko prieštaravimus priima, jis ne vėliau kaip per tris dienas informuoja kreditorių, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį bendra tvarka, primokant žyminį mokestį ir išaiškina CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas pasekmes. Jei pareiškėjas, gavęs teismo pranešimą, ieškinio nepareiškia ir neprimoka trūkstamos dalies žyminio mokesčio, teismas nutartimi grąžina pareiškėjui ir laikomas nepaduotu. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjui jo sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą tokiu atveju negrąžinamas ir tai galima suprasti kaip procesinę sankciją už kitos šalies ir teismo laiko gaišinimą.

– jei skolininkas nepateikia nustatytu terminu ir nustatyta tvarka prieštaravimų, teismas ne vėliau kaip per tris dienas, pasibaigus terminui prieštaravimams pateikti, priima teismo įsakymą. Nors įstatyme nebuvo nurodyta, teismo įsakymas išduodamas ir tada, jei teismas skolininko prieštaravimų nepriima.

– teismo įsakymas – tai vykdomasis dokumentas ir jį teismo antstoliai turi vykdyti bendra tvarka. Teismo įsakymo nuorašai išsiunčiami šalims Teismo įsakymas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu bendra tvarka (CPK 25610 straipsnis).

Abejonių dėl 1964 m. CPK naujojo skirsnio veiksmingumo kilo dėl įvairių priežasčių. Palyginti su užsienio valstybių praktika ir ikikarinės Lietuvos praktika, buvo nustatytas labai siauras priverstine tvarka teismo įsakymo pagrindu vykdomų reikalavimų ratas. Nebuvo numatyti reikalavimai pagal protestuotus vekselius, reikalavimai išreikalauti kilnojamąjį daiktą, piniginiai reikalavimai, kylantys ir ne iš sutartinių santykių, pvz., atlyginti žalą, išieškoti mokesčius.

Įstatymų leidėjas nebuvo iki galo nuoseklus, nes supaprastinto proceso klausimą sprendė nesilaikant sistemos:

pirma, papildžius CPK 201 skirsniu, neteko prasmės CPK 331 skirsnis dėl alimentų išieškojimo supaprastinta tvarka, nes tai irgi piniginiai reikalavimai ir taip pat gali būti nagrinėjami pagal 201 skirsnį;

antra, teismo įsakymo išdavimas nepagrįstai buvo daromas priklausomu nuo skolininko valios – jei skolininkas pareiškia motyvuotą prieštaravimą, teismas įsakymo išduoti negalėjo. Kreditoriui palankesnė tvarka – teismo įsakymo išdavimas nepranešus skolininkui, suteikiant galimybę skolininkui pareikšti prieštaravimus po to, kai jis gaus teismo įsakymą;

trečia, liko tinkamai neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių (ieškinio užtikrinimo) instituto taikymo klausimas, nagrinėjant reikalavimus CPK 201 skirsnio tvarka. Todėl kilo daug diskusijų, ar supaprastintame procese gali būti taikomas CPK 12 skirsnis dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat klausimas dėl taikymo pagal analogiją CPK 223 straipsnio, numatančio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo institutą. Tuo tarpu per skolininkui įstatymu suteiktą 14 dienų terminą prieštaravimams pateikti, skolininkas galėjo turtą paslėpti, perleisti, sunaikinti;

ketvirta, buvo neišspręsta ginčo teisenos ir CPK 201 skirsnio konkurencijos problema. Nebuvo tiksliai sureguliuota, ar gali kreditorius pasirinkti, kaip jam pareikšti reikalavimą – bendrąja ginčo ar supaprastinta tvarka.

Buvo ir daug kitų aptariamo skirsnio trūkumų ir neaiškumų, į kuriuos bandė atsakyti teismų praktika. Visiškai nebuvo aptarta, kaip teismas turi elgtis su pareiškimu, jei skolininkas sumoka skolą per jam skirtas 14 dienų – ar
pareiškimą, ar jį palieka nenagrinėtą, ar nutraukia bylą, kaip turi informuoti teismą apie skolos sumokėjimą, kas atsitinka su pareiškėjo sumokėtu žyminiu mokesčiu ir t.t.

2. SUPAPRASTINTAS PROCESAS 2002 m. CPK

Sumarinis procesas pagal Lietuvos 2002 m. CPK apima:

1. Dokumentinį procesą (CPK XXII skyrius),

2. Teismo įsakymą (CPK XXIII skyrius),

3. Bylas dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnis).

Trečioji iš sumarinių procedūrų – bylų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimas, šiame pranešime analizuojama nebus.

Kartais sutinkama nuomonė, jog sumariniam procesui priskirtinas ir teismo sprendimas už akių, taip pat ypatingosios teisenos bylos. Tačiau toks priskyrimas galimas tik labai sąlygiškai. Teismo sprendimas už akių nėra ir negali būti civilinio proceso supaprastinimo tikslas. Priešingai, teismo sprendimas už akių ir supaprastintas procesas, susijęs su jo priėmimu bei peržiūrėjimu, yra procesinė pasekmė, kai šalys ar viena iš jų neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų (atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar tripliko, ieškovas – dubliko, šalis neatvyksta be svarbių priežasčių į parengiamąjį ar teismo posėdį, nors jai tinkamai pranešta). Kai kuriose bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, procesas yra žymiai paprastesnis, nei kitose ypatingosios teisenos ar ginčo teisenos bylose (pavyzdžiui, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, nerašomas teismo posėdžio protokolas, ypatingosios teisenos bylose visa apimtimi neveikia pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančios CPK normos ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad šios bylos priskirtinos sumariniam procesui. Kitokias procedūras (dažnai – paprastesnes), aktyvų teismo vaidmenį ypatingojoje teisenoje lemia pačios ypatingosios teisenos ir atskirų šios teisenos tvarka nagrinėjamų civilinių bylų specifika. Sumarinis procesas paprastai siejamas su tam tikrų supaprastintų procedūrų nustatymu nagrinėjant būtent ginčo bylas, priskiriant šioms byloms ir atvejus, kai skolininkas kreditoriaus reikalavimo byloje iš esmės neginčija, tačiau prievolės nevykdo.

2002 m. CPK galiojusią bylų dėl teismo įsakymo išdavimo procedūrą pakeitė dvi naujos procedūros, kurios kiekviena turi panašumų su 1964 m. CPK 201 skirsnyje nustatyta procedūra, turi panašumų tarpusavyje ir turi esminių skirtumų. Tai dokumentinis procesas (CPK 424-430 straipsniai) ir bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai (CPK 431-440 straipsniai).

Kadangi dar ir šiandien nebaigtos nagrinėti visos bylos, kurios buvo pradėtos pagal 1964 m. CPK 201 skirsnio nuostatas, todėl būtų vertinga palyginti tarpusavyje tris supaprastintas procedūras.

Taigi, trijų sumarinių procedūrų (dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK ir 2002 m. CPK bei 2002 m. CPK numatyto dokumentinio proceso) bendro pobūdžio panašumai ir skirtumai yra tokie :

Skirtumai:

1. 2002 m. CPK išplečiamas ratas reikalavimų, kurių atžvilgiu teismas gali išduoti teismo įsakymą.

2. 2002 m. CPK tiesiogiai įtvirtinama nuostata, jog procedūra dėl teismo įsakymo išdavimo bei dokumentinis procesas yra alternatyvios procedūros tiek tarpusavyje, tiek ir alternatyvi ginčų sprendimo forma bendrajai ginčo teisenai (CPK 431 straipsnio 4 dalis).

3. 1964 m. CPK įtvirtintoje procedūroje reikalavimų nagrinėjimas susideda iš dviejų etapų. Pirma, teismas skolininkui išsiunčia pareiškėjo (kreditoriaus) reikalavimą; antra, teismas išduoda teismo įsakymą, negavęs per nustatytą terminą skolininko prieštaravimų ar nemotyvuotus ir nepagrįstus prieštaravimus atsisakęs priimti. 2002 m. CPK numatytame dokumentiniame ir “teismo įsakymo” procese pirmosios pakopos atsisakoma – preliminarus teismo sprendimas ar teismo įsakymas išduodamas neinformuojant atsakovo (skolininko) apie teisme gautą ieškovo (kreditoriaus) reikalavimą, atsakovui (skolininkui) išsiunčiamas iš karto ir ieškovo reikalavimo, ir teismo sprendimo (įsakymo) nuorašas ir tik tada atsakovas (skolininkas) gali pareikšti prieštaravimus.

4. Pagal 1964 m. CPK nustatytą procedūrą skolininkas gali apeliacine tvarka skųsti tiek teismo atsisakymą priimti jo prieštaravimus, tiek teismo įsakymą. Pagal 2002 m. CPK apeliacine tvarka negali būti skundžiamas nei teismo preliminarus sprendimas dokumentiniame procese, nei teismo įsakymas (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 436 straipsnio 7 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus dokumentiniame procese, procesas byloje tęsiasi be atskiro ieškovo pareiškimo ir skiriasi tiek nuo bendrosios ginčo bylų sprendimo tvarkos, tiek nuo teismo įsakymo išdavimo procedūros. Gavus skolininko prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę per nustatytą terminą pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai, 431 straipsnio 4 dalis).

5. Pagal 1964 m. CPK teismo įsakymas įsiteisėja, jei jis per nustatytą terminą neapskundžiamas apeliacine tvarka arba apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, jei teismo įsakymas nėra panaikinamas. Pagal 2002 m. CPK teismo preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų arba jeigu
teismas prieštaravimus priimti atsisako (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1, 5 dalys). Jeigu atsakovo prieštaravimus teismas priima, išnagrinėjęs teismo posėdyje bylą teismas priima galutinį sprendimą, kuris įsiteisėja bendra tvarka (CPK 279 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

6. 2002 m. CPK nustatyti žymiai trumpesni terminai, per kuriuos teismas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (išspręsti kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, priimti teismo įsakymą, išsiųsti jį skolininkui – 435, 436, 437 straipsniai).

7. 2002 m. CPK detaliai reglamentuojami klausimai, kurie 1964 m. CPK 201 skirsnyje nebuvo sureguliuoti – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, draudimo teismo sprendimą (įsakymą) vykdyti skubiai, teismo įsakymo ir iškeltos bylos teisinio likimo, kai skolininkas prievolę įvykdo ar įvykdo tik iš dalies ar pripažįsta visiškai ar iš dalies, dėl galimybės šalims sudaryti taikos sutartį ir pan. 2002 m. CPK, be to, nurodoma, kad tais atvejais, kai sumarines procedūras nustatančios normos tam tikrų klausimų iš viso nereglamentuoja, yra taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis).

Panašumai:

1. Iš dalies sutampa reikalavimai, kuriems nagrinėti gali būti pasinaudota visomis trimis procedūromis (piniginiai reikalavimai, kilę iš sutarties).

2. Pasinaudoti visomis nurodytomis sumarinėmis procedūromis taikoma žyminio mokesčio nuolaida (1964 m. CPK procedūroje dėl teismo įsakymo išdavimo ir dokumentiniame procese – 50 procentų nuolaida, 2002 m. CPK bylose dėl teismo įsakymo išdavimo – 75 procentų nuolaida).

3. Panašios kai kurios aplinkybės, kurioms esant negalima pasinaudoti teismo įsakymo išdavimo procedūra (kai kreditorius nėra įvykdęs prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta, kai atsakovas (skolininkas) gyvena užsienyje ar užsienyje yra jo buveinė ir pan. – 1964 m. CPK 2561 straipsnis, 2002 m. CPK 424, 431 straipsniai).

4. Tiek reikalavimai dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 1964 m. CPK, tiek reikalavimai dokumentiniame procese turi būti pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Analogiškai, šiose procedūrose pateikiami skolininko (atsakovo) prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (1964 m. CPK 2561, 2567 straipsniai, 2002 m. CPK 424, 430 straipsniai).

5. Pagal abu CPK įsiteisėjęs teismo įsakymas turi vykdomojo dokumento galią (1964 m. CPK 373 straipsnio 11 punktas, 2002 m. CPK 587 straipsnio 2 punktas).

6. Bylos visose trijose procedūrose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus dokumentinį procesą po to, kai priimami atsakovo prieštaravimai – tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas teismo posėdyje (2002 m. CPK 429 straipsnio 3 dalis).

7. Gavus skolininko prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę per nustatytą terminą pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena ir tai atitinka 1964 m. CPK galiojusią procedūrą (2002 m. CPK 430, 439 straipsniai; 1964 m. CPK 2568 straipsnis).

3. Dokumentinio proceso (2002 m. CPK 424-430 straipsniai) esmė

1. Dokumentiniame procese žymiai išplečiamas reikalavimų, kurie gali būti nagrinėjami šia tvarka, ratas – pirma, šia tvarka gali būti pareiškiami piniginiai reikalavimai, atsirandantys ne tik iš sutarties, bet ir iš delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti; antra, šia procedūra gali būti nagrinėjami taip pat reikalavimai dėl kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimo ar reikalavimai dėl nuomininkų iškeldinimo, kilę iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių (424 straipsnio 1 dalis).

2. Visi reikalavimai turi būti pagrįsti leistinais rašytiniai įrodymais (424 straipsnio 1 dalis).

3. Dokumentinio proceso tvarka ieškiniai pareiškiami laikantis bendrųjų teismingumo taisyklių (424 straipsnio 5 dalis).

4. Ieškinys dokumentiniame procese turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (111, 113, 114 straipsniai), bendruosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus (135 straipsnis), taip pat papildomus reikalavimus, numatytus 425 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Ieškinys dokumentiniame procese apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio padavimą bendrąja ginčo teisenos tvarka, tačiau ne mažiau kaip 20 litų (425 straipsnio 3 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka (430 straipsnio 1 dalis)..

6. Ieškovas, kreipęsis su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, iki teismo preliminaraus sprendimo priėmimo gali dokumentinio proceso atsisakyti bei reikalauti, kad byla būtų nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju per teismo nustatytą terminą ieškovas turi primokėti žyminį mokestį už ieškinį. Jei ieškovas žyminio mokesčio neprimoka, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (426 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 427 straipsnio 1 dalis).

7. Dokumentiniam procesui taikomos taisyklės, numatytos Kodekso XXII skyriuje. Kai šis skyrius tam tikrų procesinių veiksmų
atlikimo nereglamentuoja, taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės (427 straipsnio 1 dalis).

8. Ieškinys dokumentiniame procese nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (427 straipsnio 2 dalis).

9. Preliminarų sprendimą teismas priima tik tuo atveju, kai teismas, atlikęs pateiktų leistinų rašytinių įrodymų įvertinimą, padaro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti (428 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas mano, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas, priimama nutartis bylą nagrinėti laikantis bendrosios ginčo teisenos tvarkos. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškovui primokėti žyminį mokestį (428 straipsnio 7 dalis). Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (424 straipsnio 3 dalis).

10. Klausimą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo teismas turi išspręsti per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Atsakovui apie pareikštą ieškinį iki preliminaraus sprendimo priėmimo nepranešama (427 straipsnio 3-4 dalys). Preliminarus sprendimas turi atitikti Kodekso 428 straipsnio 2-6 dalių reikalavimus.

11. Preliminaraus teismo sprendimo nuorašas kartu su ieškinio bei jo priedų nuorašais išsiunčiami atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo. Šio procesinio dokumento įteikimui taikomos bendrosios nuostatos, nustatytos Kodekso 124 straipsnio 1-3 dalyse, tačiau preliminaraus sprendimo įteikimui netaikomas įteikimas kuratoriui bei įteikimas viešojo paskelbimo būdu (429 straipsnis). Tuo siekiama apsaugoti atsakovo teisėtus interesus ir užkirsti kelią preliminaraus sprendimo įsiteisėjimui anksčiau, nei apie jo priėmimą sužino atsakovas, kadangi preliminarus sprendimas priimamas nepranešus atsakovui ir dėl pareikšto ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo atsakovas turi procesinę teisę pareikšti prieštaravimus.

12. Prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atsakovas gali pareikšti per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos. Prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti. (430 straipsnio 1 dalis). Priėmus atsakovo prieštaravimus, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pasibaigia. Po to pasirengimas bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau su išimtimis, nustatytomis Kodekso 430 straipsnyje.

13. Preliminarus sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka (428 straipsnio 8 dalis), nes jį priimant yra vertinama tik ieškovo pozicija ir jis priimamas tik tada, kai teismas mano esant ieškinį pagrįstą. Taigi ieškovui skųsti teismo sprendimą nebus teisinio intereso. Atsakovui taip pat nėra pagrindo skųsti šį sprendimą, nes jį priimant nebuvo vertinama atsakovo pozicija.

14. Preliminaraus sprendimo skubus vykdymas negalimas (428 straipsnio 9 dalis).

15. Dokumentiniam procesui šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės netaikomos. Priėmus atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą dieną jų nuorašą išsiunčia ieškovui. Per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos ieškovas turi teisę pateikti atsiliepimą į prieštaravimus, taip pat pateikti papildomus motyvus bei įrodymus ieškiniui pagrįsti. Gautą ieškovo atsiliepimą teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui (430 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo ieškovui nepateikus, priimti sprendimą už akių negalima (430 straipsnio 4 dalis).

16. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti (430 straipsnio 3 dalis). Byla teismo posėdyje nagrinėjama ir įrodymai tiriami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

17. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (430 straipsnio 4 dalis).

18. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, priimamas galutinis sprendimas, kuris gali būti skundžiamas bendra tvarka (430 straipsnio 6-8 dalys, 279 straipsnis).

4. Dokumentinis procesas – problematika teismų praktikoje

1. Dokumentinio proceso ir CPK 441 straipsnio santykis. Manytina, kad CPK 441 straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai ieškovas ar kreditorius savo valia nepasirenka kitos procesinės formos – dokumentinio ar teismo įsakymo proceso.2. Bylų iš darbo teisinių santykių ir dėl kilnojamojo daikto priteisimo dokumentinio proceso tvarka santykis su CPK XX ir XXI skyrių normomis, taip pat santykis su šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiomis normomis (XIX skyrius). Priėmus atsakovo prieštaravimus procesas peraugtų į žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau ten netaikomos pasirengimo bylos nagrinėjimui ir teisminio nagrinėjimo kai kurios bendrosios nuostatos, o šeimos, darbo bylose pasirengimo ir bylos nagrinėjimo stadijos turi ypatumų – teismo aktyvus vaidmuo, ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, priešieškinio pareiškimas ir

Šiuo klausimu galimos bent trys nuomonės:

– šeimos bylos ir darbo bylos (išskyrus žalos atlyginimo santykius) negali būti nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, kadangi šioms byloms, turinčioms ypatingą socialinį aspektą, nagrinėti įstatymas nustato specialią procesinę formą, kuri suteikia darbuotojams ar šeimos teisinių santykių subjektams daugiau procesinių garantijų ginant pažeistas teises;

– šios bylos gali būti nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, nes procesinę formą pasirinkdamas asmuo žino apie tokios teisių gynimo formos privalumus ir trūkumus;

– galimas abi procesines ginčo sprendimo formas reglamentuojančių normų taikymo derinimas, nes dokumentinio proceso paskirtis ir tikslas – proceso pagreitinimas, o atitinkamai šeimos ar darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančių normų paskirtis – užtikrinti kuo veiksmingesnę asmenų teisių apsaugą, padidinant teismo pareigas, išplečiant dalyvaujančių byloje asmenų procesines teises ir pan. Atskirai paėmus vieni tikslai kitiems neprieštarauja, todėl dokumentiniame procese pradėjus nagrinėti šeimos ar darbo bylą, gavus atsakovo prieštaravimus, toliau byla nagrinėjama atitinkamai pagal CPK XIX ar XX skyriaus normas. Manytina, jog pritarti reikėtų pastarajai nuomonei.

3. Ar teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui pasinaudoti dokumentiniu procesu, jei kreipiamasi su ieškiniu bendra tvarka? Tokios teismo pareigos įstatymas nenumato, o ieškovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti procesinę teisių gynimo formą.4. CPK 424 straipsnio 2 dalis – teismas pasiūlo ieškovui dvi galimybes šalinant ieškinio dokumentiniame procese trūkumus – arba pateikti rašytinius įrodymus, arba primokėti žyminį mokestį. Primokėjus žyminį mokestį, ieškovas gali reikalavimą įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, taigi kartu su žyminio mokesčio priemoka gali ieškinį ir papildyti naujais argumentais bei įrodymais. Sudėtingesnis atvejis – kai ieškovas leistinus rašytinius įrodymus pateikia, tačiau teismo įsitikinimu ieškiniui patenkinti jų nepakanka. Kyla klausimas, ar ieškinio priėmimo stadijoje teismas tokiu atveju gali ieškovui pasiūlyti pateikti papildomus leistinus įrodymus arba primokėti žyminį mokestį ar įrodymų pakankamumą teismas turėtų vertinti tik per 14 dienų spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą. Pagal bendrąsias taisykles įrodymų pakankamumo klausimo spręsti bylos iškėlimo stadijoje teismas negali, kurioje patikrinamas tik ieškinio formos ir turinio atitikimas formaliesiems įstatymo reikalavimams. Tačiau įvertinus bylų nagrinėjimo dokumentiniame procese ypatumus, manytina, kad įstatymui neprieštarautų abu pasirinkti variantai. Kadangi preliminarų sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka tik preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, neinformuodamas apie ieškinį atsakovo, jei leistinų įrodymų sprendimui priimti nepakanka, pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį dar ieškinio priėmimo stadijoje teismas gali pasiūlyti ieškovui arba pateikti papildomus leistinus įrodymus arba primokėti žyminį mokestį. CPK 427 straipsnio 3 dalis ir 428 straipsnio 1 dalis numato, kad priimti preliminarų sprendimą per 14 dienų teismas gali, jei, teismo manymu, ieškinys yra visiškai tenkintinas. Šioje stadijoje nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinį visiškai tenkinti nėra pagrindo, teismas pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį nutaria bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti žyminį mokestį. Tačiau ir tokiu atveju teismas gali pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus leistinus rašytinius įrodymus (CPK 427 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), nes tai atitinka supaprastintam procesui keliamus tikslus. 5. Išskirti kelis reikalavimus į atskiras bylas, kuriuos buvo prašoma nagrinėti dokumentiniame procese, teismas gali jau ieškinio priėmimo stadijoje nutartimi. Tokiu atveju įstatymo reikalavimus atitinkanti ieškinio dalis bus nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o kitai daliai bus nustatytinas terminas trūkumams pašalinti (CPK 424 straipsnio 3 dalis).

6. Atsiimti ieškinį dokumentiniame procese galima iki atsakovui bus išsiųstas preliminaraus teismo sprendimo nuorašas.

7. Ieškovas neturi teisės dokumentiniame procese keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, atsakovas – pareikšti priešieškinį, nes priėmus teismo sprendimą, nėra galima keisti bylos medžiagą. Tačiau ieškovas gali mažinti reikalavimus, atsisakyti ieškinio, šalys gali sudaryti taikos sutartį.

8. Atisakymas dokumentinio proceso reiškia tik procesinės ginčo sprendimo formos atsisakymą, bet ne materialinio reikalavimo atsisakymą. Tokiu atveju nustatomas terminas ieškinio trūkumams šalinti.

9. Atsisakius dokumentinio proceso, galima pereiti tik į bendrąją ginčo teiseną, bet ne į teismo įsakymo procesą, į pastarąjį procesą galima pereiti dokumentiniame procese ieškinį atsiėmus.

10. Teismo nutartis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir pašalinti ieškinio trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, nepašalinus ieškinio trūkumų – atsiranda bendrosios CPK numatytos teisinės pasekmės (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 4541 žodžiai iš 8800 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.