Dokumentu klasifikacija
5 (100%) 1 vote

Dokumentu klasifikacija

112131

Įvadas

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams. Aplinkosauginė politika – tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau Aplinkos ministerija) politiką formuojanti ir įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestas funkcijas. Aplinkos ministerija, veikdama pagal jei suteiktą kompetenciją ir kartu vykdomą viešąjį administravimą, pati yra įtakojama visuomenėje, ekonomikoje, kaimyninėse valstybėse bei tarptautinėse organizacijose vykstančių procesų. Nors pagrindiniai rodikliai aplinkos kokybės komponentams (orui, vandenims, dirvožemiui) pastaraisiais metais išlieka stabilūs, išskyrus autotransporto taršą didžiuosiuose miestuose, labai aktualūs yra išorės veiksniai, susiję su ministerijos uždaviniais mažinti ūkinės veiklos įtaką aplinkai, sudaryti sąlygas subalansuotai plėtrai, užtikrinti komunalinio ūkio vystymosi koordinavimą.

Ekologija gali tik numatyti, kokios gali būti pasekmės vienaip ar kitaip įsikišus į gamtą. Tačiau kas yra gerai, o kas blogai, kas teisinga, o kas neteisinga – tai jau politiniai-moraliniai klausimai, į kuriuos atsakymo turime ieškoti mes visi. Kiekvieną dieną mums tenka priimti sprendimus, susijusius su gamta. Tai gali būti ir svarbūs politiniai, ir paprasti, kasdieniški klausimai, pavyzdžiui, kuo važiuoti — autobusu, traukiniu ar nuosavu automobiliu? Kaip išsirinkti mažiausiai aplinką teršiančią skalbimo priemonę? Kaip įpakuotą prekę pirkti? Ekologinis požiūris padės pasiekti, kad visi mūsų veiksmai kuo mažiau kenktų aplinkai.

Išleista daug įstatymų, parengta normų ir taisyklių, reguliuojančių aplinkos apsaugą, tačiau praktiškų veiksmų sėkmė labai priklauso nuo atskirų sričių specialistų, vadovų bei visos visuomenės ekologinio išprusimo, nuo to, kaip jie suvokia iškylančias problemas, ar sugeba gerai ir toliaregiškai naudotis mokslo ir technikos laimėjimais, plėtodami gamybą, naudodami gamtos išteklius.

Lietuvoje pagrindinė aplinkos apsaugą reguliuojanti įstaiga yra Aplinkos apsaugos ministerija. Atskiruose Lietuvos regionuose ir miestuose aplinkos apsaugą organizuoja vietos savivaldybės. Aplinkos apsauga užtikrinama įvairiomis priemonėmis iš kurių pagrindinės yra teisinės, ekonominės, biologinės, techninės, sanitarinės – higieninės, organizacinės.



V Spartėjanti technologijų plėtra, nuolat didėjanti prekių ir paslaugų pasiūla neišvengiamai didina vartojimą. Šiuolaikinė visuomenė susiduria su vis sunkėjančiais nesubalansuoto vartojimo padariniais – oro užterštumu, mažėjančiais gamtos ištekliais. Subalansuotos plėtros sąvoka tampa vis aktualesnė ne tik kalbant apie šalies ūkį, bet ir apie atskiro ūkinio vieneto – šeimos, vartotojo gyvenimo kokybę. Vis dažniau atsigręžiame į netinkamo vartojimo keliamas problemas, susijusias su asmens sauga ir visuomenės sveikata (nesveikas gyvenimo būdas dėl negebėjimo pasirinkti tinkamų maisto produktų, prisitaikyti tinkamas fizinio aktyvumo formas,tinkamai organizuoti laisvalaikį; negebėjimas pasinaudoti sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir pan.), žmogaus ir aplinkos ekologija (pvz., atliekų tvarkymas, vandens, oro, dirvožemio tarša, tenetiškai modifikuoti produktai ir pan.). Gan ženklus yra vartotojų ekonominis neišprusimas (pvz., neracionalus finansinių išteklių naudojimas),vartotojo teisių neišmanymas (kur kreiptis ir ko reikalauti įsigijus netinkamą prekę ar paslaugą ir pan.).

Šioms problemoms spręsti reikalingas tinkamas vartotojų švietimas ir informavimas, pradedant jaunąja karta ir baigiant suaugusiaisiais. Svarbus vaidmuo šiame darbe tenka formalaus ugdymo institucijoms. Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedra jau aštuonerius metus dirba vartotojų švietimo srityje: vartotojų kultūrai ugdyti rengiami būsimieji technologijų mokytojai, organizuojami seminarai subalansuoto vartojimo temomis jau dirbantiems pedagogams, vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai.

Miestuose viena iš pagrindinių problemų yra oro tarša. Šį tarša turi neigiamą poveikį augalijai, gyvūnijai bei žmogaus sveikatai.Su oro tarša susijusios problemos yra šios:ozono sluoksnio plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas ir kiti reiškiniai.

Žmogaus gyvenamoje aplinkoje.Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas, bei nepakankama jų apsauga ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.Taip pat čia pasireiškia įvairios stichinės nelaimės: gaisrai, uraganai, potvyniai.

8Oro teršimo šaltiniai, teršalai. Atmosferos užterštumu vadinama, bet kokių medžiagų, išskyrus vandenį, priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai, darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūrali tarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, „juodųjų audrų ir kitų gamtos reiškinių. Antropogeninė yra žmogaus veiklos žemėje padarinys. Antropogeninė tarša pasireiškia dviem
pavidalais- tai oro mechaninis užterštumas (dulkės, dūmai, kiti aerozoliai) ir fizinis užterštumas (radiacija, elektromagnetiniai laukai, vibracija, triukšmas ir t.t.). daug orą teršiančių medžiagų išsiskiria deginant kurą pastatuose, nemažai teršalų pasklinda atvirame ore deginant šiukšles, paliktus derlių nuėmus šiaudus, utilizuojant buitines ir gamybines atliekas.

Atmosfera yra teršiama žmogaus veiklos pasekoje,norint pagerint gyvenimo sąlygas ir į aplinką išmeta kitas medžiagas,kurios atmosfera negali perdirbti arba ju perdirbimo laikas ilgas.Ypatinga pavojų aplinkai sukelia tarša plastmasėmis,skalbimo milteliais,dažu tirpikliais…Kadangi oro tarša veikia skirtingai,išskiriamos 4 pavojingiausios klases:

1)Ypatingai pavojingos,

2)Labai pavojingos,

3)Pavojingos

4)Nelabai pavojingos.

Teršalai skirstomi į mechaninius ir cheminius.Cheminiai susidaro degant medžiagoms,dėl kurių susidaro rūgštus lietūs,dėl to žūsta vandens gyvūnija.Taip pat prie gamtos taršos prisideda ir atomines elektrinės.

Atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimas yra sudėtingas uždavinys, su kuriuo susiduria vis daugiau šalių visame pasaulyje, o šiuo metu ir Lietuva. Galime daug pasimokyti iš tų, kurie yra toliau pažengę šioje srityje, o taip pat pirmieji pasaulyje ėmęsi greito RBMK reaktoriaus išmontavimo Ignalinos AE, sukaupti bei perduoti daug vertingos patirties ateičiai.

Šis bendras renginys apims įvairius atominių elektrinių uždarymo aspektus bei eksploatavimo nutraukimo procesą: mums labai malonu bendradarbiauti su“IBC Global“, kuri savo konferencijoje nagrinės strateginius ir techninius klausimus, o Ūkio ministerijos forumas, remiamas Europos Sąjungos, sutelks dėmesį į socialinius-ekonominius atominės elektrinės uždarymo aspektus ir ypač vietinės bendruomenės dalyvavimą šiame sudėtingame procese.

8Ozono sluoksnio problema: Stratosferoje esantis ozono sluoksnis apsaugo žemė nuo biologiniams būtybėms pavojingu ultravioletinių spindulių. Reikia pažymėti,kad žmogus yra vienas iš jautriausių(kaip biologinė rūšis) ultravioletinių spindulių poveikiui.jai stratosferoje esanti ozono sluoksnį suspaustume,tai ozono sluoksnio storis siektų ~3..5mm. Šiaurės pusrutulyje dėl palankių klimato sąlygų atsiradusi ozono skylė greitai užsitraukia. Šio metų freonai naudojami nedaug ir jie yra pakeičiami kitais junginiais kurie yra maždaug 1000 kartų mažiau pavojingi ozono sluoksniui.Jeigu padaugėja ultravioletinių spindulių,tai jie gali sukelti odos vėžį bei pakenkti regėjimui.

Paskutiniu metu gana populiari priemonė vykstantiems procesams pažinti tapo monotoringas – pakartotinių gamtos stebėjimų sistema, kuriais fiksuojami, įvertinami ir prognozuojami natūralūs arba dėl ūkinės veiklos vykstantys pakitimai. Monotoringas gali būti globalinis – biosferos rezervatuose, regionuose ir lokalinis – daugiausia aplinką teršiančių pramonės įmonių aplinkos zonose. Jų paskirtis yra stebėti, kontroliuoti ir prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius, atlikti biosferos naudojimo eksperimentus ir tyrimus, plėtoti ekologinį švietimą ir propogandą, užtikrinti gamtinių kompleksų apsaugą.

8Oro kokybės apsaugos priemonės. Siekiant apsaugoti oro kokybę nuo teršėjų ir teršalų reikia: drausti šiukšlių ir kitų atliekų deginimą mieste, centralizuotai jas surinkti ir utilizuoti tam skirtose vietose, sutvarkyti statybos aikštelėse privažiavimus, birių medžiagų laikymą ir vežiojimą, kad nuo žemės pakiltų kuo mažiau teršalų.

8Triukšmo poveikis žmogui ir apsauga nuo jo. Triukšmas – tai technogeninis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Jis skiriamas į nuolatinį ir kintantį. Kintantis triukšmas gali būti: vibruojantis – kai garso lygis laikui bėgant nuolatos keičiasi; trūkčiojantis- garso lygis kinta pakopomis; impulsinis- iš vieno arba kelių garso signalų, trunkančių mažiau negu 1s.

Priemonės, triukšmo neigiamam poveikiui sumažinti. Jos pasirenkamos priklausomai nuo triukšmo šaltinio pobūdžio, padėties gyvenamųjų ir masinio žmonių susitelkimo vietų atžvilgiu, ekonominių ir techninių galimybių.

8Vandens naudojimas ir tarša.Visiškai švarių vandenų gamtoje nėra, juose yra ištirpusių mineralinių dalelių ir organinių priemaišų, vienur jų koncentracija didesnė, kitur mažesnė. Užterštais laikomi tie vandenys, kuriuose pakitus cheminei ir mechaninei sudėčiai, yra sutrikę normalūs gamtiniai procesai ir dėl tos priežasties jie negali būti vartojami ūkyje ir buityje. Daugiausia vandenį teršia pramonė, miestai, žemės ūkis, transportas, miško plukdymas ir pavienių žmonių neatsakinga veikla.

8Vandens apsaugos priemonės. Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmių tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio ir paviršinio vandens išteklių racionalų naudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo. Apsaugai nuo teršalų, dedami vandens filtrai, valymo įrenginiai statomi, draudžiama užsiimti ūkine veikla arti vandens telkinių, kad nepatektų įvairių trąšų, nepilti į vandenį įvairių cheminių medžiagų.

8Nutekamieji vandenys, jų valymo būdai. Gyvenvietėse, kuriose yra daug asfaltuotų plotų, teršalai su lietaus vandeniu greičiau suplūsta į atvirus telkinius. Dėl to miestuose turi būti lietaus kanalizacija su atskirais valymo
įrenginiais. Pramonės ir buities nutekamieji vandenys valomi mechaniniu, biologiniu ir cheminiu būdu. Mechaniniu valymu (filtravimu, nusodinimu, nugraibymu ir kt. budais) pašalinamos kietos plūduriuojančios ir ištirpusios dalelės. Tai pirmasis valymo etapas, be jo neįmanomas biologinis ir cheminis valymas. Biologiniu valymui naudojami aerotenkai ir biofiltrai, kuriuose specialūs mikroorganizmai suskaido žalingus cheminius junginius į elementarias, gamtines, augmenijos įsisavinamas formas. Cheminis valymas – distiliacija, absorbcija, chloravimas.

8Atliekos ir jų tvarkymas. Pasaulyje kasmet didėja susidarančių pramoninių ir buitinių atliekų kiekiai.Į buitinių sąvoką įeina žmonių gyvenamosiose patalpose susidarančios atliekos,o taip pat atliekų iš visuomeninės paskirties pastatų,gatvių sankryžų,bei atliekų iš miestuose pastatytų šiukšliadėžių.Sąvoką atliekos apima kietąsias atliekas,dujinės atliekos priskiriamos prie dujinių teršalų.Skystosios atliekos yra nukreipiamos į nuotekų sistemą.Pramoninės atliekos skirstomos pagal pramonės šakas.Šiuose atliekose paprastai yra nemažai naudingų medžiagų kiekių,kurias galima panaudoti kaip antrines žaliavas.Dėl žmonių nerūpestingumo didžioji dalis šių medžiagų nukreipiama į sąvartynus.Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų,tačiau tik nedidelė dalis iš jų yra įrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus.Sąvartynas yra saugus aplinkai tuo atveju,kai jo dugnas yra izoliuotas nuo gruntinio vandens.Sąvartynuose vyksta cheminių medžiagų irimas ir susidarę junginiai ištirpsta vandenyje.Šis susidaręs tirpalas vadinamas filtratu ir kelia didžiausią grėsmę aplinkai.Šis filtratas,jei nėra patikimos apsaugos per gruntą ir uolienas gali užteršti gruntinį ir požeminį vandenį.Šiuo atveju teršalai gali pasklisti didelėje teritorijoje.Atliekos yra skirstomos į pavojingas ir nepavojingas žmogui.Prie pavojingų atliekų priskiriamos radioaktyvios medžiagos,kurios gali būti tvarkomos keliais būdais:1.šios atliekos gali būti talpinamos į specialios paskirties sąvartynus,juose gali būti įrengti angarai.Sąvartynų teritorijoje yra įrengiamas gręžinių tinklas ir kontroliuojamas gruntinis vanduo.Gali būti įrengiamos spec paskirties valymo stotys.2.fizinis arba cheminis atliekų apdorojimas.Atliekos paprastai užima didelius tūrius ir pagrindinė problema yra to tūrio sumažinimas.Šiam tikslui atliekos gali būti paveikiamos tam tikromis medžiagomis arba deginamos.Atliekos deginamos tam tikruose įrenginiuose,kuriuose turi būti ne mažesnė,kaip 1000°C temperatūra,norint pasiekti pilną sudegimą.Įrengiant deginimo įrenginius pagrindinė problema yra deginimo metu užteršto oro valymo problema.Dėl šios priežasties didžioji lėšų dalis yra susijusi su valymo įrangos panaudojimu ir oro kokybės kontrolės sekimu.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 1946 žodžiai iš 3450 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.