Dokumentų valdymas įstaigos vidaus administravimo kontekste
5 (100%) 1 vote

Dokumentų valdymas įstaigos vidaus administravimo kontekste

1121314151

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….3

1.VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS IR JO SUBJEKTAI………………………………………….5

2. DOKUMENTŲ VALDYMO SAMPRATA IR ORGANIZAVIMAS………………………..7

3. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VADYMO PROCESAI……………………………………………..11

3.1. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ RENGIMAS, GAVIMAS IR JŲ APSKAITA……11

3.2. BYLŲ SUDARYMAS IR SUDARYTŲ BYLŲ APSKAITA……………………….13

3.3. UŽBAIGTŲ BYLŲ TVARKYMAS IR APSKAITA…………………………………..14

3.4. DOKUMENTŲ VERTĖS EKSPERTIZĖS ĮGYVENDINIMAS……………………15

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..18

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………………….19

PRIEDAI

1 PRIEDAS. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO SCHEMA…………………………………………..20

ĮVADAS

,,Dokumentų valdymo” terminas Lietuvoje nebuvo plačiai vartojamas. Labiau buvo įsigalėjęs terminas ,,raštvedyba”, siejamas su įstaigos vidaus administravimu, apimančiu struktūros valdymą, finansinių ir materialinių išteklių valdymą, personalo valdymą ir raštvedybą [12]. 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 – 4773 (Žin., 2002, Nr. 70-2957), patvirtinus Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, administracinėje kalboje įsigalėjusi sąvoka ,,raštvedyba” pakeista platesne „dokumentų valdymo“ sąvoka, kuri apima bet kurio juridinio ar fizinio asmens dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą. Tačiau ir dabar daugelis įpratę vartoti būtent ,,raštvedybos” terminą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 2004 Nr. 57 – 1982) 2 str. 7 dalį, dokumentų valdymas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vidaus administravimo sritis, kuri apima dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą. Taigi, išėjus naujoms teisės aktų redakcijoms, Dokumentų apskaitos ir rengimo taisyklėms, LR dokumentų ir archyvų įstatymui, teisiškai įsigaliojo nauja terminija, naujos apibrėžtys. Orentuojamasi į vakarietišką sampratą, kad dokumentų valdymas yra vadybos sritis, kad tai nėra siaura raštvedybos sritis.

Pažymėtina tai, kad šiandien pasikeitė pats požiūris į dokumentų valdymą. Dokumentų valdyme kalbama jau ne apie dokumentų, bet apie informacijos valdymą. Tai labai svarbus akcentas, nes dokumento vertė ir yra jame esančioje informacijoje [4]. Taigi, dokumentų valdymas, traktuojamas, kaip atskira informacijos valdymo sritis

Darbo objektas – dokumentų valdymas, kuris tiriamas įstaigos vidaus administravimo kontekste.

Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip įgyvendinami dokumentų valdymo procesai įstaigose. Pažymėtina, kad pasirinktos viešojo administravimo įstaigos ir institucijos, kurių veikla neatsiejama nuo informacijos poreikio, jos rinkimo, kaupimo ir kt. informacijos valdymo procesų.

Įgyvendinti užsibrėžtam tikslui iškelti šie uždaviniai :

§ apibendrinti dokumentų valdymo sampratą,

§ išsiaiškinti, kas yra būdinga viešojo administravimo sektoriaus institucijoms;

§ išnagrinėti, kaip organizuojamas dokumentų valdymas įstaigose;

§ aptarti, kokie procesai sudaro dokumentų valdymą ir kaip jie vykdomi įstaigose.

Tema ,,Dokumentų valdymas įstaigos vidaus administravimo kontekste” darbų nėra, kadangi, dar visai nesenai įsigaliojo naujos dokumentų valdymą reglamentuojančių teisės aktų redakcijos, įtvirtinusios naujus terminus ir sąvokas.

Šis darbas galėtų būti naudingas archyvistikos studijų programos studentams, kurie turi išklausyti ,,dokumentų tvarkybos ir ieškos” dalyką.

Naudotasi literatūros ir šaltinių analizės metodu.

Siekiant atskleisti, kaip dokumentų valdymas vykdomas viešojo administravimo įstaigose ir institucijose, remtasi LR dokumentų ir archyvų įstatymu, LR viešojo administravimo įstatymu ir norminiais teisės aktais, tai Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, kuriose nurodyti aptariamo proceso apibrėžimai. Taip pat naudotasi moksline literatūra, kurioje nagrinėjama viešojo administravimo institucijų politika, funkcijos, elgsena bei teorijos, tai labai išsamiai atskleidžia Vladislavo Domarko monografija ,,Viešasis administravimas organizacijų teorijos kontekste”. Kitas šaltinis – tai straipsniai, kuriuose kalbama apie dokumentų valdymą, jo specifiką, organizavimą.

1. VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS IR JO SUBJEKTAI

Viešasis administravimas vykdomoji veikla, kurią sudaro trys pagrindinės sritys, viena iš jų vidaus administravimo sritis, į kurios veiklos apimtį patenka ir dokumentų valdymas. Be to, įvade pabrėžta, kad pasirinktos viešojo administravimo įstaigos ir institucijos. Reikėtų aptarti, kokios įstaigos, institucijos priklauso viešajam sektoriui, kas joms būdinga, kokias funkcijas atlieka, kuo jos skiriasi nuo privačių, pateikti viešojo administravimo apibrėžimą.

Viešojo
administravimo organizacijos yra valstybės valdžios dalis, ir pagrindinis jų tikslas yra įstatymų įgyvendinimas, tai jas pirmiausia ir skiria nuo privačių organizacijų. Privačių organizacijų pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Viešojo administravimo institucijos veikia nuolat prižiūrimos visuomenės ir privalo kuria nors forma jai atsiskaityti. Be to, jos turi esminių veiklos teisinio reguliavimo ir tos veiklos pobūdžio bei tikslų [5, 93].

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Viešojo administravimo įstatymas apibrėžia LR viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procedūras ir prievoles nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus ir skundus. Šis įstatymas taip pat apibrėžia, kas yra viešasis administravimas. Tai – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

Egzistuoja trys pagrindinės viešojo administravimo sritys:

§ administracinis reglamentavimas;

§ vidaus administravimas;

§ viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Viešojo sektoriaus įstaigos – vadinamos viešojo administravimo subjektais, kurie sudaro viešojo administravimo sistemą, į kurios sudėtį įeina:

§ valstybinio administravimo subjektai;

§ savivaldybių administravimo subjektai;

§ kiti administravimo subjektai. Visiems šiems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus [12].

Taigi, viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas [12]. Šios viešojo administravimo institucijos savo kasdieninėje vykdomojoje bei tvarkomoje veikloje priima įvairaus valdymo sprendimus, administracinius aktus, nustato tam tikras pavaldžių institucijų ir jų tarnautojų, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų bei piliečių teisės norma, duoda privalomus nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja seminarus, pasitarimus, kontroliuoja jų darbą, tvarko apskaitą, raštvedybą ir pan.[10, 475]

Viešojo sektoriaus institucijų veikla neatsiejama nuo valstybės ir jos įstatymų leidžiamosios valdžios formuojamos valstybės politikos. Svarbiausias jų tikslas įgyvendinti įstatymus, teikti visuomenės bei valstybės interesus reprezentuojančias paslaugas. Todėl teisės aktais siekiama užtikrinti, kad viešojo sektoriaus įstaigos tarnautų žmonėms, taip pat skatinti šių įstaigų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą [12].

Dokumentų valdymas yra vidaus administravimo sritis. Taigi, vidaus administravimo kontekste ir vykdomi dokumentų valdymo procesai. Reikėtų aptarti, kas yra vidaus administravimas, koks jo tikslas, turinys.

Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius [10, 47]. Šią administravimo veiklą reglamentuoja įstatymai ir arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos reglamentai, pareiginės instrukcijos, vidaus tvarkos taisyklės).

Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad institucijoje būtų laiku parengiami, priimami ir įgyvendinami administraciniai sprendimai. Vidaus administravimo turinį sudaro administravimo institucijos veiklos ir jai skirtų asignavimų administravimas, remiantis strateginiais ir einamųjų metų planais [12]. Įgyvendinant vidaus administravimo veiklą sudaromi dokumentai, kurie yra atskaitingumo priemonė. Tai labai svarbu viešojo sektoriaus institucijos nes, jos turi atsiskaityti už savo veiksmus visuomenei, dokumentai reikalingi žmonių teisėms užtikrinti. Taip pat labai svarbios viešojo administravimo vertybės – skaidrumas, atsakomybė, atskaitingumas. Skaidrumas leidžia tikėtis suvokti administravimo esmę bei procedūras. Atsakomybė sietina su profesine kompetencija, veikimo laisve, o atskaitingumas – įsipareigojimai atsakingai veikti ir leidimas visuomenei vertinti atliktus veiksmus [17, 87].

3. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO SAMPRATA IR ORGANIZAVIMAS

Pradedant detaliau nagrinėti dokumentų valdymą, proceso organizavimą, šios srities teisinį reglamentavimą, pirmiausia reikėtų pateikti aptariamo proceso apibrėžimą, pateikaimą Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių standartų.

,,Dokumentų valdymo” terminą Lietuvoje apibrėžia LR dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 7 dalis – dokumentų valdymas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vidaus administravimo
dokumentų rengimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą [11]. Platesnį dokumentų valdymo apibrėžimą pateikia tarptautinis standartas ISO – 15489 – 1, pagal kurį, dokumentų valdymas – vadybos sritis, apimanti veiksmingą ir sistemingą dokumentų rengimo, gavimo, saugojimo, priežiūros, naudojimo ir disponavimo jais kontrolę, įskaitant veiksmus, susijusius veiklos įrodymų ir informacijos apie veiklos sritis bei sandorius fiksavimu dokumentuose[6]. Šis apibrėžimas formuoja platesnę dokumentų valdymo sampratą, į kurią įeina ne tik pagrindiniai dokumentų valdymo procesai: rengimas, gavimas, tvarkymas, apskaita, saugojimas. Ši samprata apima kitus dokumentų valdymo procesus, tokius, kaip sandorių fiksavimas, informacijos fiksavimas apie įstaigos veiklą. Plačiąja prasme dokumentų valdymas apima:

§ veiklos krypčių, atsakomybės ir įgaliojimų paskirstymą;

§ procedūrų nustatymą ir paskelbimą;

§ paslaugų, susijusių su dokumentų valdymu ir panaudojimu, teikimą;

§ specialių dokumentų valdymo sistemų sudarymą, taikymą ir administravimą;

§ dokumentų valdymo integravimą į veiklos procesus [8, 31].

,,Raštvedybos” terminą įtvirtino Raštvedybos taisyklių 3 p. Pagal šį punktą , raštvedyba – įstaigos vidaus administravimo sritis, apimanti dokumentų tvarkymo ir rengimo procesus, nuo jų rengimo ar gavimo iki atrinkimo saugoti ar naikinti [3]. Ši raštvedybos samprata apėmė informacinius, teisinius, techninius ir ekonominius įstaigos dokumentų valdymo aspektus. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) 11 straipsnio 4 dalį, 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 – 4773, Raštvedybos taisyklės buvo pakeistos ir patvirtintos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės.

Patvirtinus Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, atitinkamuose taisyklių punktuose, ,,raštvedybas” terminas pakeistas į terminą ,,dokumentų valdymas” .

Šie terminai yra labai glaudžiai susiję, nes panašiai apibrėžia patį dokumentų valdymo procesą. ,,Dokumentų valdymo” terminas įtvirtintas juridiškai, o tai garantuoja privalomą termino naudojimą administracinėje kalboje.

Išnagrinėjus dokumentų valdymo sampratą, galima aptarti šio proceso organizavimą, kaip jis vykdomas, kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos, kaip ir bet kurios kitos organizacijos, veikla neatsiejama nuo informacijos poreikio, jos rinkimo, kaupimo ir kitų informacijos valdymo procesų. Įstaigos dokumentai, kaip fiksuota kurioje nors laikmenoje informacija, yra integrali informacijos procesų dalis. Taigi įstaigos dokumentų valdymas išskiriamas, kaip atskira jos veiklos sritis, o dokumentų valdymo uždavinys – užtikrinti, kad fiksuota informacija būtų valdoma ekonomiškai ir efektyviai [15, 234].

Dokumentų valdymas – ne tik atlieka valdymo, darbo aptarnavimo funkciją, daro tiesioginę įtaką valdžios, valdymo ir kitų institucijų darbo kokybei bei veiklos stiliui [18, 66]. Dokumentų valdymo organizavimas glaudžiai susijęs su organizacinės technikos kūrimu bei jo taikymu, rengiant, saugant ir naudojant sukauptus dokumentus.

Įstaigose rengiami ir kaupiami įvairūs dokumentai (oficialūs, moksliniai, operatyviosios veiklos fiksavimo ir apibendrinimo, susirašinėjimo ir kt.), kurie talpina įstaigos patirtį, susistemintas žinias, todėl turi būti tinkamai struktūrizuoti ir išsaugoti. Dokumentų struktūrizavimas pagal atitinkamus kriterijus, paieškos organizavimas, priežiūra ir prieigos užtikrinimas – visa tai yra dokumentų valdymo sričiai, priskiriami procesai [16]. Taigi, pagrindinis dokumentų valdymo objektas – dokumentas. Tai informacinės aplinkos produktas, susijęs su visuomenės gyvenimu ir yra pagrindinė įstaigų veiklos priemonė [9, 25].

Organizuodamos dokumentų valdymą, įstaigos privalo vadovautis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 132 -4773, visi juridiniai asmenys ir įmonės, registruotos įstatymų nustatyta tvarka, savo veiklos dokumentus turi tvarkyti taip, kad jie būtų išsaugoti ir prieinami įstatymuose ir kituose teisės norminiuose aktuose nustatytą laiką. Kad dokumentai būtų išsaugomi ir prieinami reikimą laiką ir būtų užtikrinta jų paieška, turi būti sudaryta įstaigos užbaigtų bylų apskaitos sistema: nustatyti apskaitos dokumentai, jų sudarymo tvarka ir atsakingi struktūriniai padaliniai ar darbuotojai, atsakingi už archyvinės veiklos organizavimą ir vykdymą įstaigoje, dokumentų saugojimui turi būti įrengtos atskiros patalpos – saugyklos [3].

Dokumentai įstaigoje turi būti tvarkomi ir archyvuojami vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatytais reikalavimais bei rekomendacijomis. Dokumentų valdymo kontrolę ir priežiūrą vykdo valstybinės archyvų sistemos įstaigos. Valstybės ir savivaldybių įstaigos kontroliuoja savo pavaldžių ar jų reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų dokumentų valdymo būklę, jei jos nėra įrašytos į valstybinių archyvų komplektavimo šaltinių sąrašą.

Kiekviena įstaiga privalo turėti savo dokumentų valdymo sistemą t.y. sistemingai organizuoti dokumentų valdymą įstaigoje šiais
tikslais :

§ laiku ir kokybiškai parengti dokumentus;

§ tvarkyti ir valdyti dokumentus taip, kad būtų užtikrintas greitas priėjimas prie visų turimų dokumentų;

§ užtikrinti skaidrią, efektyvią veiklą, administravimo ir atsiskaitymo gebėjimus;

§ dokumentus išsaugoti reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės [3].

Taigi, nuo ko pradėti organizuoti įstaigos dokumentų valdymą? Už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo. Vadovas turi atsižvelgti į nustatytas įstaigai funkcijas, teisės norminių aktų ir dokumentų rengimo ir apskaitos taisyklių reikalavimus. Įstaigos vadovui suteikiama teisė:

1. Nustatyti įstaigos dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūras ir už jas atsakingų struktūrinių padalinių, darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę;

2. Spręsti, kokios dokumentų apskaitos sistemų funkcionavimo technologijos turi būti naudojamos, paskiria atsakingus darbuotojus;

3. Tvirtinti dokumentų perėmimo aktus, sudarytus keičiantis atsakingiems darbuotojams, perduodant dokumentus į įstaigos archyvą, išduodant dokumentus laikinai naudoti už įstaigos ribų;

4. Tvirtinti dokumentų ir bylų apskaitos dokumentus, suderintus su įstaigos dokumentus komplektuojančiu valstybiniu archyvu; jei įstaigos dokumentų nekomplektuoja valstybinis archyvas – su įstaiga, kuriai ji yra pavaldi ar kurios reguliavimo sričiai priklauso.

5. Dokumentų vertės ekspertizės, tvarkymo ir apskaitos klausimams nagrinėti sudaro patariamąją, nuolat veikiančią dokumentų ekspertų komisiją (toliau – DEK) ir tvirtina jos nuostatus [3].

Galima teigti, kad iš vadovų teisių išplaukia jo pareiga: užtikrinti sklandžią dokumentų valdymo procesų eigą. Be abejo, pats įstaigos vadovas beveik nedalyvauja dokumentų rengimo procesuose, tam paskiriami arba įstaigos struktūriniai padaliniai, atsakingi darbuotojai, kurie privalo atlikti jiems pavestas funkcijas. Kaip matome, oficialiai įstaigos vadovas yra atsakingas už dokumentų organizavimą ir kontrolę įstaigos viduje.

Viešojo administravimo institucijos ir įstaigos labiau nei kitos organizacijos yra įpareigotos vykdyti skaidrią ir efektyvią veiklą. Tą daryti jas įpareigoja visuomenė bei joms priskirtos funkcijos. Jos privalo atsiskaityti ir dokumentus išsaugoti reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės [3]. Įstaigos savo veiklos skaidrumą, atskaitomumą grindžia veiklos metu sukauptais, sudarytais ir gautais dokumentais, kurie gali būti pripažinti rašytiniais įrodymais [15, 231–247 ].

Norint sėkmingai organizuoti valdymo darbą, būtina tinkamai nukreipti darbuotojų veiklą bei pastangas, taikyti naujausius technikos pasiekimus, priimti efektyvius sprendimus. Tai įgyvendinama tik tinkamai kaupiant bei naudojant informaciją, kitaip tariant, gerai organizuojant dokumentų valdymą [18, 55].

Netinkamai organizuotas dokumentų valdymas ir netinkamas jų parengimas bei įforminimas gali padidinti ir taip jau nemažą dokumentų skaičių, darbo ir materialines sąnaudas, o dokumentai nevisiškai atlieka arba visiškai neatlieka savo paskirties ir tampa beverčiais, apsunkina dokumentuose numatytų užduočių vykdymą bei kontrolę, dokumentų registravimą, bylų formavimą, informacijos paiešką ir t.t.[18, 66].

Dokumentų valdymo sritis yra reglamentuota norminiais teisės aktais, tai Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, LR dokumentų ir archyvų įstatymas. Minėtos taisyklės privalomos viešojo sektoriaus įstaigoms. Tai užtikrina, kad šių institucijų dokumentai tvarkomi, pagal vienas taisykles, vienodus metodus, jose yra nurodyta, kas atsakingas už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą, kokiais principais ši veikla organizuojama.



4. ĮSTAIGOS DOKUMENTŲ VALDYMO PROCESAI

Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriuose užfiksuota šio proceso sąvoka, taip pat tarptautiniu standartu ISO – 15489 –1, skyriuje ,,Dokumentų valdymo samprata ir organizavimas” buvo pateikti dokumentų valdymo apibrėžimai. Taigi, jau išsiaiškinta, kas yra dokumentų valdymas. Akcentuota, kad tai atskira informacijos valdymo sritis, kurios pagrindinis objektas – dokumentas, pateikti, kokie dokumentų valdymo procesai, tačiau detaliau jie nenagrinėti.

Įstaigos vykdydamos joms priskirtas funkcijas ir uždavinius, parengia daug įvairių dokumentų, jų daugėja, nes prie įstaigos vidaus dokumentų prisideda gautieji. Taigi įstaiga nuolat veikia informacinėje aplinkoje. Pačios įstaigos viduje rengiama informacija, ji gaunama iš išorės, susidaro dideli informacijos srautai.

Į dokumentų valdymo apibrėžimą, kurį pateikia Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas, įeina šie dokumentų valdymo procesai: dokumentų rengimas, tvarkymas, apskaita, saugojimas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2588 žodžiai iš 5156 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.