Duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai
5 (100%) 1 vote

Duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai

Turinys

1.Įžanga………………………………………………………………………………………………………3

2.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas…………………………………………………………………………………………………..4

2.1.Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga……………………..4

2.2. Duomenų bazių naudojimas…………………………………………………5

2.3. Autoriaus teisės…………………………………………………………………5

2.4. Programos autorius………………………………………………………….6

2.5. Autorių asmeninės neturtinės teisės…………………………………………6

2.6. Autorių turtinės teisės……………………………………………………….7

2.7. Autorių teisių galiojimo terminas……………………………………………….7

2.8. Kompiuterio programos atgaminimas ir adaptavimas………………………….7

2.9. Kompiuterio programos dekompiliavimas………………………………….8

2.10. Duomenų bazių teisinės apsaugos specialiosios nuostatos………………..8

3.Jų paieška……………………………………………………………………………………………….10

4.Išvados…………………………………………………………………………………………………..10

5.Literatūra………………………………………………………………………………………………..10

1.Įžanga

XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė apsauga kompiuterinėms programoms nebuvo ypatingai svarbi ar reikalinga. Tačiau fenomenalus techninės kompiuterių įrangos tobulinimas sukėlė kitą technikos revoliucijos bangą. Atsiradus asmeniniams kompiuteriams, jų galingumas nuolat auga beveik proporcingai mažėjant jų kainai. Todėl ir pasaulyje naudojamų kompiuterių skaičius išaugo iki daugelio milijonų. Toks masinis kompiuterių paplitimas ir naudojimas sąlygojo milžinišką kompiuterinių programų poreikį. Deja, tokie poreikiai buvo pradėti tenkinti neteisėtai kopijuojant kompiuterines programas. Staigiai augančiai kompiuterinių programų pramonei, siekusiai patenkinti paklausą naujoms ir tobulesnėms programoms, piratinės produkcijos apimtys ėmė kelti grėsmę. Esant didelėms piratinės produkcijos apimtims, be efektyvios teisinės kompiuterinių programų apsaugos, nebūtų ir investicijų į naujų kompiuterinių programų kūrimą ir tobulinimą, nes bet kokios programinės produkcijos kaina būtų per aukšta, dėl nedidelių pardavimų apimčių. Kompiuterinių programų pramonei pirmoji didelė problema ir buvo teisinių apsaugos priemonių nuo neteisėto kopijavimo nebuvimas, o, be to, įstatimleidystės abejingumas sprendžiant tokias problemas. Nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečio kompiuterinių programų gamintojai galėjo apsaugoti savo produkciją nuo piratavimo tik sudarydami sutartis su asmenimis ir organizacijomis, kurioms bus gaminama programinė įranga. Nuo aštuntojo dešimtmečio šią problemą daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių ėmė spręsti peržiūrėdamos ir keisdamos autorinių teisių įstatymus priderinant juos kompiuterinėms programoms apsaugoti. Tokiu būdu pirmosios problemos buvo išspręstos. Tačiau tai dar neišsprendė visų problemų, nes pasaulyje beveik pusė naudojamos kompiuterinių programų produkcijos yra piratinė („International Planning and Research Corporation“ atliktų tyrimų duomenimis 1996 metais ji sudarė 43%). Todėl kompiuterinių programų teisinė apsauga yra ypatingai svarbi ir reikalauja detalaus teorinio nagrinėjimo bei praktinio taikymo. Kompiuterinių programų teisinės apsaugos priemonių reikalingumas ir svarba yra neabejotina. Tačiau nesutarimai kyla dėl apsaugos priemonių formų ir apimties. Autorinės teisės teikiamos apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jau sukurtoms kompiuterinėms programoms, tačiau autorinė teisė negali būti taikoma idėjoms, metodams, atradimams, principams kurie gali būti reikšmingi kuriant kompiuterines programas. Todėl kyla problema dėl patentų teisės ir kitų intelektualinės nuosavybės apsaugos priemonių taikymo kompiuterinėms programoms.

Kompiuterinių programų teisinė apsauga ypač aktuali Lietuvai, kurios teisinės sistemos kūrimas dar nėra išbaigtas. Nors Lietuvoje kompiuterinių programų pramonė nėra taip išvystyta kaip kitose šalyse, tačiau kompiuterinių programų teisinė apsauga yra svarbi užtikrinant Lietuvos, o ypač
užsienio šalių autorių interesus ir teises, tokiu būdu sudarant sąlygas palankiam kompiuterinių progamų pramonės plėtojimui. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje kompiuterinių programų teisinė apsauga nėra išplėtota ir efektyvi („International Planning and Research Corporation“ duomenimis 1996 metais Rytų europoje, taip pat ir Lietuvoje apie 80% naudojamų kompiuterinių programų buvo nelegaliai įsigytos), nes pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis kopiuterinių programų teisinę apsauga – Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas – įsigaliojo palyginti neseniai, 1996 metų vasario 29 dieną. O iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 metų nutarimas „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos“ nebuvo išsamiai reglamentuojantis kompiuterinių programų teisinę apsauga, neaprėpė visos komputerinių programų, kaip autorinės teisės dalyko, specifikos. Todėl teisės aktai reglamentuojantys tokią apsaugą yra tobulintini, atsižvelgiant į jų praktinio įgyvendinimo galimybes, taip pat derinant juos prie sparčiai kintnčių reiškinių kompiuterinėje pramonėje. Svarbus vaidmuo turėtų tekti naujajam Civiliam kodeksui. Kuriant kompiuterinių programų teisinės apsaugos sistemą Lietuvoje turi būti atsižvelgta ir į tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat į kitų šalių patirtį šioje srityje.

2.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas:

2.1. Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga

1999 birželio 9d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), kurio nuostatos taikomos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinei apsaugai.

Kada naudojimasis kompiuterio programa yra laikomas teisėtu ?

Autoriui Įstatymu suteikta išimtinė teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; adaptuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti; importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas ir kt.

Kitiems asmenims autorius perduoda savo teisę pasinaudoti kūriniu tik rašytine sutartimi (autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi). Kai programos platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis jomis suteikiama licencine sutartimi, kuri pirkėjui pateikiama programos pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos programos naudotojui yra privalomos.

Naudojimasis kompiuterių programomis tokių aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu yra teisėtas. Taip pat įsidėmėtina, jog rašytinė licencija taikoma tik vienai programai ir vienai kompiuterio darbo vietai.

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

Autorių teisių pažeidimas

Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 64 straipsniu, autorių teisių pažeidimu laikomas:

a) kompiuterio programos panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, importavimą, platinimą ir pan. be autoriaus licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);

b) kompiuterių programų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais (siekiant pasipelnyti);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1050 žodžiai iš 3477 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.