Duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai
5 (100%) 1 vote

Duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai

112131

Turinys

1.Įžanga………………………………………………………………………………………………………3

2.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas…………………………………………………………………………………………………..4

2.1.Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga……………………..4

2.2. Duomenų bazių naudojimas…………………………………………………5

2.3. Autoriaus teisės…………………………………………………………………5

2.4. Programos autorius………………………………………………………….6

2.5. Autorių asmeninės neturtinės teisės…………………………………………6

2.6. Autorių turtinės teisės……………………………………………………….7

2.7. Autorių teisių galiojimo terminas……………………………………………….7

2.8. Kompiuterio programos atgaminimas ir adaptavimas………………………….7

2.9. Kompiuterio programos dekompiliavimas………………………………….8

2.10. Duomenų bazių teisinės apsaugos specialiosios nuostatos………………..8

3.Jų paieška……………………………………………………………………………………………….10

4.Išvados…………………………………………………………………………………………………..10

5.Literatūra………………………………………………………………………………………………..10

1.Įžanga

XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė apsauga kompiuterinėms programoms nebuvo ypatingai svarbi ar reikalinga. Tačiau fenomenalus techninės kompiuterių įrangos tobulinimas sukėlė kitą technikos revoliucijos bangą. Atsiradus asmeniniams kompiuteriams, jų galingumas nuolat auga beveik proporcingai mažėjant jų kainai. Todėl ir pasaulyje naudojamų kompiuterių skaičius išaugo iki daugelio milijonų. Toks masinis kompiuterių paplitimas ir naudojimas sąlygojo milžinišką kompiuterinių programų poreikį. Deja, tokie poreikiai buvo pradėti tenkinti neteisėtai kopijuojant kompiuterines programas. Staigiai augančiai kompiuterinių programų pramonei, siekusiai patenkinti paklausą naujoms ir tobulesnėms programoms, piratinės produkcijos apimtys ėmė kelti grėsmę. Esant didelėms piratinės produkcijos apimtims, be efektyvios teisinės kompiuterinių programų apsaugos, nebūtų ir investicijų į naujų kompiuterinių programų kūrimą ir tobulinimą, nes bet kokios programinės produkcijos kaina būtų per aukšta, dėl nedidelių pardavimų apimčių. Kompiuterinių programų pramonei pirmoji didelė problema ir buvo teisinių apsaugos priemonių nuo neteisėto kopijavimo nebuvimas, o, be to, įstatimleidystės abejingumas sprendžiant tokias problemas. Nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečio kompiuterinių programų gamintojai galėjo apsaugoti savo produkciją nuo piratavimo tik sudarydami sutartis su asmenimis ir organizacijomis, kurioms bus gaminama programinė įranga. Nuo aštuntojo dešimtmečio šią problemą daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių ėmė spręsti peržiūrėdamos ir keisdamos autorinių teisių įstatymus priderinant juos kompiuterinėms programoms apsaugoti. Tokiu būdu pirmosios problemos buvo išspręstos. Tačiau tai dar neišsprendė visų problemų, nes pasaulyje beveik pusė naudojamos kompiuterinių programų produkcijos yra piratinė („International Planning and Research Corporation“ atliktų tyrimų duomenimis 1996 metais ji sudarė 43%). Todėl kompiuterinių programų teisinė apsauga yra ypatingai svarbi ir reikalauja detalaus teorinio nagrinėjimo bei praktinio taikymo. Kompiuterinių programų teisinės apsaugos priemonių reikalingumas ir svarba yra neabejotina. Tačiau nesutarimai kyla dėl apsaugos priemonių formų ir apimties. Autorinės teisės teikiamos apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jau sukurtoms kompiuterinėms programoms, tačiau autorinė teisė negali būti taikoma idėjoms, metodams, atradimams, principams kurie gali būti reikšmingi kuriant kompiuterines programas. Todėl kyla problema dėl patentų teisės ir kitų intelektualinės nuosavybės apsaugos priemonių taikymo kompiuterinėms programoms.

Kompiuterinių programų teisinė apsauga ypač aktuali Lietuvai, kurios teisinės sistemos kūrimas dar nėra išbaigtas. Nors Lietuvoje kompiuterinių programų pramonė nėra taip išvystyta kaip kitose šalyse, tačiau kompiuterinių programų teisinė apsauga yra svarbi užtikrinant Lietuvos, o ypač
užsienio šalių autorių interesus ir teises, tokiu būdu sudarant sąlygas palankiam kompiuterinių progamų pramonės plėtojimui. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje kompiuterinių programų teisinė apsauga nėra išplėtota ir efektyvi („International Planning and Research Corporation“ duomenimis 1996 metais Rytų europoje, taip pat ir Lietuvoje apie 80% naudojamų kompiuterinių programų buvo nelegaliai įsigytos), nes pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis kopiuterinių programų teisinę apsauga – Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas – įsigaliojo palyginti neseniai, 1996 metų vasario 29 dieną. O iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 metų nutarimas „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos“ nebuvo išsamiai reglamentuojantis kompiuterinių programų teisinę apsauga, neaprėpė visos komputerinių programų, kaip autorinės teisės dalyko, specifikos. Todėl teisės aktai reglamentuojantys tokią apsaugą yra tobulintini, atsižvelgiant į jų praktinio įgyvendinimo galimybes, taip pat derinant juos prie sparčiai kintnčių reiškinių kompiuterinėje pramonėje. Svarbus vaidmuo turėtų tekti naujajam Civiliam kodeksui. Kuriant kompiuterinių programų teisinės apsaugos sistemą Lietuvoje turi būti atsižvelgta ir į tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat į kitų šalių patirtį šioje srityje.

2.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas:

2.1. Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga

1999 birželio 9d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), kurio nuostatos taikomos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinei apsaugai.

Kada naudojimasis kompiuterio programa yra laikomas teisėtu ?

Autoriui Įstatymu suteikta išimtinė teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; adaptuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti; importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas ir kt.

Kitiems asmenims autorius perduoda savo teisę pasinaudoti kūriniu tik rašytine sutartimi (autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi). Kai programos platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis jomis suteikiama licencine sutartimi, kuri pirkėjui pateikiama programos pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos programos naudotojui yra privalomos.

Naudojimasis kompiuterių programomis tokių aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu yra teisėtas. Taip pat įsidėmėtina, jog rašytinė licencija taikoma tik vienai programai ir vienai kompiuterio darbo vietai.

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

Autorių teisių pažeidimas

Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 64 straipsniu, autorių teisių pažeidimu laikomas:

a) kompiuterio programos panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, importavimą, platinimą ir pan. be autoriaus licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);

b) kompiuterių programų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais (siekiant pasipelnyti);

c) įstatyme ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas;

d) bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas, taip pat paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir platinimas;

e) informacijos apie autorių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autorių leidimo, taip pat kūrinių ar jų kopijų platinimas, importavimas,

f) autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimas;

g) kitų įstatymo nuostatų pažeidimas.Autorių teisių gynimo būdai

Autorių teisių subjektai, gindami savo pažeistas teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimą dėl civilinės, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo.

Be to, neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie autoriaus teisių pažeidimą, teismas, gavęs autoriaus teisių subjekto ieškininį pareiškimą, gali taikyti laikino pobūdžio priemones, būtinas teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t.y. a) gali įpareigoti asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių panaudojimą; b) uždrausti išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių kopijas ir pan.

2.2. Duomenų bazių naudojimas

Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti veiksmus, numatytus autoriaus turtinėms tesėms, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.

Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik jos dalimi, šio nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

Išleista arba viešai paskelbta
bazė be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo gali būti naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais su sąlyga, kad yra nurodomas jos šaltinis ir panaudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat dėl visuomenės ir valstybės saugumo interesų, administraciniais bei teismo proceso tikslais.

2.3.Autoriaus teisės

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje ginantis autorių teises teigia –

Kompiuterių programos, išreikštos bet kura kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę praktinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Autorių teisių objektai taip pat yra kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kitokia forma),kurie dėl turinio parinkimo ar ušdėstymo yra autoriau intelektinės kūrybos rezultatas.

Autorių teisių įstatymas taikomas:

1) Autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.

2) Autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas išleistu tuo pat metu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje.

Jeigu LR ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu Autorių teisų įstatyme, taikomos tarptautinių sutačių nuostatos.

Kompiuterio programą įsatymas apibrėžia, kaip visumą instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą su sąlyga, kad iš jos galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

Duomenų baze laikoma – kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos susistemintas ar metodiškai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms sukurti ar valdyti.

2.4. Programos autorius

Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą.

Autoriaus turtinės teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotižojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduoti, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje

Autorius arba kitas autorių teisų subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autoriaus teissių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.

2.5. Autorių asmeninės neturtinės teisės

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1765 žodžiai iš 3477 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.