Elektroninė bankininkystė
5 (100%) 1 vote

Elektroninė bankininkystė

TURINYS

Įvadas 3

1.Elektroninės bankininkystės samprata 3

2. Elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje 4

3. EBS raida Lietuvoje 5

4. EBS statistinė apžvalga pasaulyje 7

Išvados 8

Literatūra ir šaltiniai 9

Priedai 10



Įvadas

Bankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuri ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas. Dažnai informacijos technologijų panaudojimas leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas.

EBS tema pasirinkta todėl, kad elektroninė bankininkystės sistema tampa integralia atviros pasaulinės socioekonominės sistemos dalimi; tai procesas, kuris nuolat tobulinamas ir plečiamas. Naujų technologijų šioje srityje diegimas ir tolimesnės jų vystymosi ir paplitimo perspektyvos bei tempai daro nagrinėjamą temą aktualia tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.

Darbo tikslas buvo apžvelgti EBS aplinką tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą, iškėliau pagrindinius darbo uždavinius:

• Apibrėžti elektroninės bankininkystės sistemos sąvoką;

• Pateikti elektroninės bankininkystės sistemos apžvalgą;

• Aprašyti elektroninės bankininkystės sistemos raidą Lietuvoje;

• Apžvelgti elektroninę bankininkystę pasaulyje.

Darbą sudaro įvadas, 4 pagrindinės dalys, iliustruotos grafikais, išvados, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbe daugiausiai naudotasi bankų internetinių svetainių duomenimis, taip pat remiantis straipsniais bei knygomis.

1.Elektroninės bankininkystės samprata

Elektroninė bankininkystė – tai banko veikla, kuriai naudojamos elektroninės priemonės. T.y., elektroninės priemonės naudojamos duomenų mainams tarp banko klientų ir banko, centrinio banko funkcijoms, tarpbankiniams susitarimams dėl bendradarbiavimo ir kt.

Banko klientams elektroninė bankininkystė naudinga dėl šių privalumų: nereikia mokėti papildomo metinio, mėnesinio ar abonentinio mokesčio; galima nemokamai atlikti pavedimus banko viduje; nereikia mokėti papildomo mokesčio susimokant už komunalines paslaugas; nereikia jokios specialios įrangos, banko operacijas galima atlikti visur, kur yra internetas; galima gauti visą informaciją apie sąskaitos (-ų) būklę už norimą laikotarpį; galima atlikti visus vietinius ir tarptautinius mokėjimus; galima sudaryti indėlių sutartis; galima nustatyti periodinius mokėjimus; galima konvertuoti valiutą; galima internetu apmokėti paslaugas ir prekes; galima nusiųsti bankui pranešimus ir klausimus.

Kitaip sakant, elektroninė bankininkystė suteikia galimybę visas operacijas, kurias seniau turėdavome eiti tvarkyti į banką – sąskaitų apmokėjimą, valiutos keitimą, pavedimus – sutvarkyti per internetą.

Internetinė bankininkystė yra elektroninės bankininkystės dalis ir bankines paslaugas teikia išskirtinai interneto pagalba.[1]

2. Elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje

Elektroninės bankininkystės plėtrą stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti vartotojų teisių, elektroninių procedūrų autentiškumo ir vientisumo bei sandorių privatumo užtikrinimo klausimai. Bankininkystės perkėlimo į elektroninę terpę sėkmė ir tempai priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – bankininkų aktyvumo ir kvalifikacijos, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios sugebėjimo sukurti palankias sąlygas plėtoti elektroninę bankininkystę tiek vidaus tiek tarptautinėse rinkose.

Lietuvos telekomunikacinių tinklų išvystymo lygis kol kas atsilieka ne tik nuo bendro ES lygio, bet ir nuo kaimyninių šalių. Didžioji dalis gyventojų ir įstaigų kompiuterių yra jungiami į globalius tinklus ir internetą per vietines išskirtines ar komutuojamas ryšio linijas, priklausančias AB “Lietuvos Telekomas”, kuriam iki 2003 m. buvo suteiktos monopolinės teisės teikti fiksuoto laidinio ryšio paslaugas. Šalyje didėja telefoninio ir duomenų perdavimo tinklo abonentų skaičius, tačiau informacinė infrastruktūra išvystyta netolygiai – geriausiai sostinėje ir didžiuosiuose miestuose; žymiai blogesnė padėtis yra periferijoje. 2000 metų pabaigoje Lietuvoje buvo apie 1,2 milijono laidinio ryšio ir daugiau kaip 550 000 mobilaus ryšio tinklų abonentų . 2000 metais telefono tinklo pertvarkymo į skaitmeninį lygis padidintas iki 46.5, o penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – iki 53.4 procento [2].

Interneto vartotojų
Lietuvoje 2000 metų pabaigoje buvo apie 120 000. Nors šis skaičius sparčiai auga, tačiau tebėra žemesnis ne tik už Vakarų Europos šalių, bet ir už Estijos bei Latvijos lygį. 2001 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 270 000 kompiuterių. Kadangi dalis jų naudojama kolektyviai, realiai šiuo metu kompiuteriais naudojasi virš pusės milijono šalies gyventojų. Įvertinant kasmetinį šalies kompiuterių padidėjimą 30-40 tūkstančių vienetų, tikėtina, kad potencialių elektroninė bankininkystės dalyvių skaičius kasmet papildomai padidėja apie 5-6 tūkstančiais. Tiksli statistika šioje srityje nėra vedama.

Elektroninės bankininkystės plėtojimui kliudo skirtingi reguliavimo būdai atskirų šalių įstatymuose. Įvairiose šalyse skiriasi įstatymų normos, nusakančios ryšio kanalų operatorių atsakomybę už perduodamos informacijos autentiškumą bei apsaugą, elektroninių dokumentų, kontraktų, sandorių sudarymo, saugojimo, autentiškumo patvirtinimo ir apmokestinimo klausimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 763 žodžiai iš 2443 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.