Elektroninė bankininkystė Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Elektroninė bankininkystė Lietuvoje

Turinys

1. ĮVADAS 3

2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS (EBS) APŽVALGA 4

3. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 6

3.1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRIVALUMAI 6

3.2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS TRŪKUMAI 7

4. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAUGUMAS 9

5. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS PAPLITIMAS TARP LIETUVOS BANKŲ 11

6. MOBILIOJI BANKININKYSTĖ 14

7. IŠVADOS 16

8. NAUDOTA LITERATŪRA 17

1. ĮVADAS

Sparčiai plėtojantis technologinėms naujovėms, bankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuria ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas. Bankai siūlo naujas paslaugas, pertvarko organizacines struktūras bei veržiasi į rinkas, kurios tradiciškai priklausė kitiems bankams. Tai skatina tolesnį konkurencijos augimą ir bankų paslaugų naujoviškumą.

Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeičiančiu bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Dažnai informacinių technologijų panaudojimas leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas.

Elektroninė bankininkystė pasaulyje plėtojasi labai sparčiai. Lietuvoje jos paslaugos pradėtos teikti palyginus neseniai. Bankams elektroninė bankininkystė leidžia plėsti veiklą, rinkas, siūlyti klientams naujų produktų ir paslaugų, stiprinti užimamą konkurencinę padėtį. Plėtojant šią veiklos sritį, didėja visos bankų sistemos efektyvumas, mažėja sandorių sudarymo sąnaudos. Klientams siūlomas patogesnis ir greitesnis aptarnavimas, mažesnės banko paslaugų kainos.



2. Elektroninės bankininkystės sistemos apžvalga

Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galima įvardinti kaip įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialias technologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arba mikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtame į kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsiskaityti su tiekėjais ar pardavėjais nenaudojant grynųjų pinigų ir kitų tradicinių atsiskaitymo būdų. Šiuose atsiskaitymuose dalyvauja prekės ar paslaugos pardavėjas, jų pirkėjas ir bankas, ar kita finansinė institucija, kaip tarpininkas. Kiekvienas operacijos dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko tikslas – suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir surasti optimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Modernus bankas siekia garantuoti savo klientams greitus, ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, bei maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų paslaugų. Taip pat elektroninę bankininkystę galima apibrėžti kaip elektroniniais perdavimo kanalais teikiamas bankines paslaugas bei produktus. Elektroninė bankininkystė yra elektroninės komercijos dalis.

Šiuo metu Lietuvos bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystės sistemos paslaugas: kompiuterinė bankininkystė, internetinė bankininkystė, telefoninė bankininkystė, mokėjimo kortelės.

Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra



Lietuvos elektroninė bankininkystė sparčiai plėtojasi, jos rinkoje toliau stiprėja konkurencija. Dėl pingančio interneto ir telefono ryšio mažėja elektroninių paslaugų išlaidos. Konkurencinėje kovoje pranašumą įgyja tie bankai, kurie klientams pasiūlo kokybiškesnių ir įvairesnių paslaugų. Taigi paslaugos vis labiau tobulėja ir tenkina klientų poreikius. Jų diegiant vis daugiau, didėja konsultacijų ir informacijos poreikis. Bankai daugiau konsultacinių paslaugų teikia įmonėms.

Lietuvos komerciniai bankai siekia įgyti kuo didesnį vartotojų pasitikėjimą, nes tyrimų bendrovei Vilmorus 2006 m. viduryje atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad labai daug gyventojų nepasitiki komerciniais bankais ir dar mažesnį pasitikėjimą jiems kelia bankų siūlomos elektroninės paslaugos. Kad pelnytų pasitikėjimą, bankai daug lėšų skiria rinkodaros strategijoms kurti, daugiau tampa atviresni visuomenei, t.y. dažniau informuoja apie finansinę padėtį, numatomus struktūrinius pokyčius. Tačiau, atsiradus didesniam pasitikėjimui ir naujiems klientams, aktualesnės tampa ir pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo problemos. Europos Sąjunga parengė direktyvą, kurioje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu. Šioje direktyvoje išdėstyti reikalavimai dėl kliento identifikavimo, įrašų saugojimo, pranešimo apie įtartinus sandorius.

3. Elektroninės bankininkystės privalumai ir trūkumai

3.1 Privalumai

Tobulinamos technologijos suteikė banko klientams galimybę naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis (pirkti ir parduoti produktus bei paslaugas, disponuoti savo einamosiomis ir taupomosiomis sąskaitomis, prašyti kreditų užstatant savo nekilnojamą turtą neišeinant iš namų ar biuro 24 valandas per parą). Elektroninės bankininkystės paslaugos:

 Sąskaitų ataskaitos;

 Sąskaitų ataskaitos iš
užsienio bankų;

 Vietiniai mokėjimo pavedimai;

 Valiutos konversija tarp sąskaitų;

 Atlyginimų mokėjimo pavedimai;

 Tarptautiniai mokėjimo pavedimai;

 Pinigų pervedimai;

 Sąskaitų ataskaitos ir vietiniai mokėjimo pavedimai iš sąskaitų, esančių kitose šalyse.

EBS galima suskirstyti į tris lygius :

1. Sistemos, kurios palaiko ir vykdo keitimąsi nekonfidencialia informacija tarp banko ir jo kliento.

2. Sistemos, kurios suteikia galimybę klientui perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai.

3. Sistemos, kurios leidžia vykdyti finansines operacijas elektroninėmis priemonėmis.

Norint, kad elektroninė bankininkystė vystytųsi sparčiau ir būtų kuo palankiau priimta vartotojų, reikia rūpintis verslininkų kompetencija, technologinių naujovių diegimu, juridinių bazių kūrimu.

Saugumas interneto bankininkystėje užtikrinamas įvairiomis technologijomis, duomenų šifravimais. Kiekvienas klientas, derindamas interneto bankininkystės paslaugų sutartį su banku, pasirenka jam priimtiną ir patogią bendradarbiavimo bei apsaugos sistemą. Bankai savo klientams gali pateikti didelį skaičių slaptažodžių, kurie kiekvieno prisijungimo metu yra keičiami. Slaptažodžius šiuo atveju žino tik asmuo, turintis pirmojo parašo teisę, arba jo įgaliotas kitas asmuo. Sutartyje taip pat galima numatyti banko darbuotojų patvirtinimo reikalavimą: banko darbuotojai stebės visus atliekamus pervedimus ir reikalaus telefonu patvirtinti veiksmus.

Vartotojai yra skatinami dažnai keisti savo asmeninius slaptažodžius, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Jei to nepakanka, įmonės gali reikalauti apriboti priėjimą tik iš įmonės tinklo pagal tam tikrą tinklo kompiuterių identifikacinę sistemą. Labai paplitęs yra elektroninis slaptažodžių generatorius. Pagal specialų algoritmą kiekvieną kartą šis generatorius sudaro skirtingą ir saugų slaptažodį.

Galima daryti išvadą, jog elektroninė bankininkystė – tai nauja, patogi, taupanti laiką technologija, vis labiau naudojama pasaulyje. Yra kuriamos įvairios šios technologijos naujovės. Lietuvoje dar nelabai paplitusi, tačiau Vakarų šalyse jau plačiai naudojama mobilioji bankininkystė, kai tiek verslo įmonės, tiek individualūs vartotojai savo sąskaitas bankuose gali valdyti keliais mobiliojo telefono mygtukų paspaudimais. Ir Lietuvoje neseniai buvo pristatyti interneto bankomatai, kuriuose vartotojas kreditine kortele gali įsigyti jam reikalingų prekių.

3.2 Trūkumai

Turbūt pats didžiausias elektroninės bankininkystės trūkumas diegiant ir eksploatuojant šią sistemą yra saugumas. Visuomenės apklausos nuolat liudija, kad visame pasaulyje klientai elektronine bankininkyste pasitiki kur kas mažiau nei tradiciniais bankais (nepakankamai saugia ją laiko nuo kelių iki keliolikos procentų apklaustųjų). Reikalas ne tas, jog sunkiai uždirbtus pinigus klientui tenka paversti abstrakčiais banko kompiuterių elektroniniais impulsais, o bėda ta, jog daugeliu atvejų klientas negali įvertinti, ar bankas yra pakankamai apsaugotas nuo elektroninių nusikaltėlių puolimo. Kai klientas užeina į banką, tai regi grotas, seifus, šarvuotas duris ir ginkluotus sargybinius, o elektroniniame banke tėra vien šifrai ir slaptažodžiai, kurių efektyvumą labai sunku įvertinti. Tačiau tai tik iliuzija…, nes saugumas visų pirma priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu gatvėje paliksime portfelį su pasirašytais banko čekių blankais ir po to prarasime pinigus, galėsime kaltinti tiktai save. Jeigu prie monitoriaus prisiklijuosime lipduką su internetinio banko slaptažodžiais ar įrašysime juos į savo užrašų knygutę, tai rezultatas bus lygiai toks pat.

Kita problema – kai klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja įvaizdį, kad elektroninės atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant į banką, ištisą parą.

Gal ir galima būtų sutikti su tuo, kad bankas leidžia valdyti klientui turimą kapitalą neribotai ir bet kuriuo paros laiku, tačiau tik banko viduje. Sakykime, jeigu klientui reikia 16 valandą pervesti lėšas tiekėjui, kurio atsiskaitomoji sąskaita yra kitame banke, tai lėšas tiekėjas gaus geriausiu atveju tik kitą dieną (žinoma, jei tai ne savaitės pabaiga ar šventė) apie 12 valandą. To priežastis-tarpbankinės užskaitos, kurios vyksta per atsiskaitymo centrus tik nustatytais laiko momentais.

Kitas EBS trūkumas, kai labai paprastai galima sugriauti reklaminį bankininkų teiginį, kad nereikės vaikščioti į banką ir tuo bus sutaupomas laikas. Net jei įmonė dirba tik su negrynaisiais pinigais ir į banką reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš sąskaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubėti į banką pavedimo kopijos su banko antspaudu (tokia situacija susidaro, kai įmonei ar fiziniam asmeniui reikia prekių ar paslaugų, o tiekėjas jų nepateikia kol negauna apmokėjimą patvirtinančių dokumentų) ar faksuoti. Tai gali atlikti ir bankas, tik už atskirą mokestį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1390 žodžiai iš 4342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.