TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………..……………2
1. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS VARTOTOJAI……….…………………3
2. LIETUVIŠKI BANKAI INTERNETE…………………………….………………3
2.1. “MEDICINOS BANKAS”…………………………………….…….….4
2.2. “ŠIAULIŲ BANKAS”…………………………………..………………4
2.3. ”SNORAS”…………………………………………………….………..5
2.4. “ŪKIO BANKAS”……………………………………….……………..6
2.5. “VILNIAUS BANKAS”………………………………….…………..…7
2.6. “HANSABANKAS”……………………………………………….……7
3. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGA – “HANZA.NET”…………….…8
3.1. SAUGUMAS……………………………………………………………9
3.2. HANZA.NET FUNKCIONALUMAS……………………………….…9
3.3. PIRMIEJI ŽINGSNIAI HANZA.NET………………………………….10
3.4. MENIU………………………………………………………………….10
3.5. ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ SUTARTIES SUDARYMAS IR KEITIMAS……………………………………………………………………18
4. ON-LINE BANKAI UŽSIENYJE…………………………………………………………19
IŠVADOS……………………………………………………………………………….……20
LITERATŪRA………………………………………………………………………….……21
ĮVADAS
“Interneto” komercijos plėtroje bankams tenka esminis vaidmuo. Bankams elektroninė komercija glaudžiai susijusi su elektroninės ir namų bankininkystės sąvoka. Šiandien dauguma bankų supranta, kas “Internetas” yra strateginė kryptis bankų veiklos plėtroje. Ir pirkėjai, ir pardavėjai laukia banko, kaip patikimo elektroninių mokėjimų transakcijų mechanizmo tiekėjo, paslaugų. Laukiamas spartus elektroninių mokėjimo būdų ir elektroninės bankininkystės plitimas bankams gali turėti gana netikėtą efektą – klientui darosi nesvarbu , kur yra jo bankas.
Kuo toliau , tuo vis dažniau žmonės ketinantys patikėti bankui indėlį, pervesti mokesčius už butą arba paimti paskolą, užuot varstę banko duris paprasčiausiai paspaus kompiuterio klaviatūrą “Enter”.Klientų požiūris į elektroninę bankininkystę sparčiai keičiasi, jie mieliau vietoje eilių prie kasos langelio, mieliau renkasi darbą su kompiuteriu. Tokiu atveju neišvengiamai mažės “žmoniškumo” banko ir jo kliento santykiuose. Tačiau , nežiūrint į tokius niuansus, galima įžvelgti daug teigiamų pokyčių šioje srityje. Užsienio šalių patirtis parodė , kad Interneto bankas – tai idealus bankas. Idealus todėl, kad tai darbas bet kuriuo paros metu ir su bet kuriuo klientu. Net tobuliausios šiuolaikinės sistemos negarantuoja 100 % darbo laiko, tačiau idealus interneto bankas neveikti galėtų nebent kelias valandas per metus.
Interneto bankas – tai visus esantis jau vien dėl pasaulinio tinklo ideologijos, tačiau Lietuvoje dar negalima tapti jo klientu neiškėlus kojos iš namų: teisinis santykių pagrindas yra kliento parašas “fiziniame banke” sudaromoje sutartyje. Manoma , kad ateityje plėtojantis elektroniniam verslui , tokia situacija pasikeis. Lietuvoje įkainiai už paslaugas dar nėra mažesni , už įprastų banko klientams taikomų įkainių, nes tai turėtų sąlygoti mažesni virtualaus banko aptarnavimo kaštai. Ateityje, manoma, kad interneto bankas patenkins visų banko klientų lūkesčius. Tai lemia ne tik geras dizainas ar patogi vartotojo sąsaja, bet ir tai, už kiek siūlomos paslaugos atitinka vartotojų reikalavimus.
Visų bankų internetinės paslaugos daugmaž,panašios , tik skiriasi papildomos klientų saugumo užtikrinimo priemonės ir požiūris į elektroninio parašo nebuvimą. Šiame darbe stengsiuosi apžvelgti Lietuvos Interneto bankų teikiamas paslaugas ir plačiau panagrinėsiu “Hansabanko” teikiamas paslaugas internetu.
1. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS VARTOTOJAI
Beveik visi Lietuvos bankai jau turi įdiegę internetinės bankininkystės sistemas arba planuoja tai padaryti artimiausiu laiku, o internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, bnakų duomenimis, per metus išaugo daugiau nei keturis kartus.
Nors Lietuvoje interneto vartojimo lygis kyla gana lėtai, interneto bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius nuo maždaug 15 tūkst. 2001 metų pradžioje per metus išaugo iki maždaug 63 tūkstančių. Šių metų pabaigoje , remiantis bankų prognozėmis, internetinės bankininkystės vartotojų turėtų padaugėti iki 200 tūkstančių. Pirmasis internetinės bankininkystės paslaugas Lietuvoje 2000 metų balandžio mėnesį pasiūlė “Snoras”, iki metų pabaigos jis planuoja turėti5 tūkst. internetinės bankininkystės sistemos vartotojų.
“Ūkio bankas”, 2000 metų birželį pradėjęs teikti paslaugas internetu, dabar turi daugiau kaip 1,3 tūkst. vartotojų.
“Šiaulių bankas” internetinės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti 2000 metų liepą, dabar 1,5 proc. banko klientų naudojasi tokiomis paslaugomis.
Ansa-LTB” internetinės bankininkystės paslaugas “hanza.net” pradėjęs teikti 2000 metų
rugpjūtį, metų pradažioje turėjo 8,81 tūkst. jo vartotojų.
Daugiausiai vartotojų turi ”Vilniaus bankas”, jų skaičius siekia 50,8 tūkst. vartotojų. “Vilniaus bankas” pasiūlė naujovę – už komunalines ir “Lietuvos telekomo” paslaugas atsiskaityti VB Internetu”. Šia paslauga jau pasinaudojo daugiau kaip 2 tūkstančiai internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų.
2. LIETUVIŠKI BANKAI INTERNETE
Kiekvienas Lietuvoje veikiantis bankas turi savo informacinių technologijų padalinį, tačiau tokio rimto projekto, kaip internetinė bankininkystė nė vienas nesiryžo imtis pats. “Vilniaus bankas” savo VB Internet@s sistemą nusipirko iš “Hwlett-Packard” kompanijos.Bankui “Snoras” padėjo UAB “Duomenų bazės ir technologijos”, kuri internetinės bankininkystės projektą buvo sukūrusi ir “Hermio” bankui.UAB “Elektronika” 2000 metais įdiegė internetinės bankininkystės sistemas “Medicinos banke” ir “Ūkio banke”.
Didžiausią susidomėjimą sukėlė “Vilniaus banko” pasirinkimas, visa sistema kainavo daugiais nei 2 milijonus litų.”Medicinos bankui” atidaryti savo filialą internete tekainavo apie pusantro šimto tūkstančių litų. “Snoras” neatskleidė savo projekto sąmatos, tačiau bendri kaštai suarė apie 300 tūkstančių litų. Lietuviška “Hansabanko “ sistema – Estijoje veikiančios pirminės įmonių grupės pasirinkto sprendimo dvynė, todėl įvertinti išlaidas gana sunku. “Šiaulių bankui” persikelti į internetą padėjo D.Britanijos kompanijos “Forbis” padalinys Lietuvoje.
2.1. “MEDICINOS BANKAS”
Oficialiai šio banko “internetinė bankinė sistema (IBS) startavo 2000 metų balandžio 27d. Naudojantis “Medicinos banko” IBS galima atlikti tokias operacijas: vykdyti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus, pirkti ir parduoti valiutą, siųsti ir gauti pranešimus iš banko. Beveik visi “Medicinos banko” klientai internetinės bankininkystės sistema naudojasi kasdien ir po keletą kartų.IBS galima naudoti su interneto naršyklėmis, palaikančiomis SSL duomenų srauto kodavimą. Sistema specialiai pritaikyta juridiniams asmenims, kai būtinos keleto lygių pavedimo patvirtinimas. Pavyzdžiui buhalterė, kuriai suteiktas specialus prisijungimo vardas,paruošia pavedimus ir juos autorizuoja, po to direktorius jau savo vardu turi prisijungti prie sistemos ir patvirtinti pasirinktus pavedimus savo TAN , kurių taip pat iš viso yra 100. TAN skiriasi nuo PIN tuo , jog tai vienkartinis kodas. Išnaudojus visus suteiktus TAN , tenka vėl kreiptis į banką dėlTAN kodų lentelės.
2.2. “ŠIAULIŲ BANKAS”
“Šiaulių bankas” puikiai suvokia savo galimybes varžytis su didžiaisiais Lietuvos bankais, todėl turi konkuruoti siūlydamas bent jau patį minimumą, kurį suteikia konkurentai. Tai gana sėkmingai atlieka “Forbis” kompanijos sukurta sistema SB Linija”.
“SB Linija” standartiškai siūlo vartotojams atlikti bankines operacijas internetu iš savo darbo vietos. Sistemoje numatytas rankinis, ir paketinis pavedimų perdavimas, todėl sunkumų su buhalterinėmis programomis neturėtų iškilti. Taip pat galima peržiūrėti su banku sudarytus sandorius.
Tai, kad lėšų nurašymas vykdomas tik dviems kliento atstovams jį patvirtinus, nėra naujiena ir akivaizdžiai parodo, kad pirminis banko tikslas – suteikti galimybę smulkiems juridiniams asmenims pasinaudoti interneto teikiamais patogumais. “SB Linijos” vartotojams keliama keletas reikalavimų: bent “Pentium” klasės asmeninis kompiuteris su “Windows 95” operacine sistema ir “Internet Explorer 5” ar “Netscape Navigator 4,7” naršyklė.
2.3. ”SNORAS”
“Snoras Online” sistema pradėta realizuoti 1999 metų pabaigoje. Bankas “Snoras” savo sistemos kūrimą patikėjo UAB “Duomenų bazės ir technologijos”.Lietuviškos kompanijos pasirinkimas visada turi keletą teigiamų bruožų: sistemos kūrėjai jau turi įdirbį mūsų rinkoje, jie visą laiką yra “po ranka” sistemai sustojus ar stringant, o ir kainos požiūriu tai visada priimtinesnis sprendimas. Tokių garsių kompanijų kaip HP vardas automatiškai sukuria kompetentingumo atmosferą.Bendradarbiaujant su “DBiT” buvo nutarta sistemą realizuoti kuo paslankesne forma. Rezultatas – palyginti labai lengvas naujų modulių įdiegimas.
“Snoras Online” paslauga fiziniams ir juridiniams asmenims iš esmės nesiskiria, tačiau juridiniai asmenys turi šiek tiek daugiau galimybių rinktis.pavyzdžiui, čia irgi realizuota anksčiau minėta dviejų lygių autorizavimo sistema, kai keliems darbuotojams paskirstoma teisė parinkti dokumentus, juos užpildyti ir autorizuoti. Ateityje planuojama dar labiau išplėsti tokių pareigų/teisių sąrašą
Naudojantis sistema “Bankas internetu”, galima tvarkyti sąskaitas banke:
• Parengti ir perduoti į banką vietinius mokėjimo pavedimus;
• Parengti ir perduoti į banką tarptautinius mokėjimo pavedimus;
• Peržiūrėti į banką perduotų internetu pavedimų sąrašą;
• Peržiūrėti pasirinkto laikotarpio į banką perduotų internetu pavedimų istoriją.
• Parengti ir perduoti į banką prašymus pirkti ar parduoti valiutą.
Sąskaitų tvarkymo internetu sistema “Bankas internetu” skirta valdyti AB banko Snoras klientų sąskaitas elektroniniu būdu, naudojant pasaulinį informacijos perdavimo
tinklą”Internet”. Banko klientas, užregistruotas sistemoje gali, naudodamasis savo asmeniniu arba darbo kompiuteriu, per internetą patekti į banko elektroninės klientų aptarnavimo sistemos tinklapį ir sužinoti sistemoje užsiregistruotų savo sąskaitų būklę bei pateikti bankui mokėjimo nurodymus.
Klientas, pasirašydamas su banku papildomą susitarimą prie banko sąskaitų sutarčių ir užpildydamas prašymą naudotis sąskaitų tvarkymo internetu sistema, užsako asmeninį ryšio šifravimo laidavimo pasą, sistemos vartotojo vardą, vartotojo slaptažodį bei patvirtinimo slaptažodį. Bankas suteikia klientui asmeninį skaitmeninį laidavimo pasą. Klientas priima pasą ir, įdiegęs jį į naršyklę, gali kreiptis internetu į banko interneto tinklo arnybinę stotį. Kreipimosi metu banko tarnybinė stotis patikrina kliento laidavimo paso duomenų teisingumą ir galiojimą.
“Snoras Online” iš kitų internetinių bankų išsiskiria tuo, kad naudoja savus sertifikatus. Taigi savas sertifikatų centras kiekvienam vartotojui išduoda elektroninį sertifikatą, kuris ir siuntėjui, ir gavėjui užtikrina duomenų tapatumą. Kaip ir visur, papildomai naudojamas SSL srauto kodavimas, 128 bitų sertifikatas, “ugninės sienos”.Kol kas banko darbuotojams nepavyko patikti jokių bandymų įsilaužti į sistemą, todėl logiška būtų manyti, kad bent jau didelių saugumo “skylių” nebėra.
2.4. “ŪKIO BANKAS”
“Ūkio banko” sprendimą “eta bankas” ruošė bendrovė “Eltronika”, įdiegusi savo sistemą “Medicinos banke”. “Eltronikos” branduolį sudaro buvusio “Litimpeks” banko specialistai, todėl darbo lietuviškuose bankuose patirites nestinga.
UAB “Eltronika” kompanijos sprendimai pagrįsti COM technologija, kuri reikalauja mažesnių kompiuterio resursų nei konkuruojanti EJB( Enterprise Java Beans) technologija. Beto, visa sprendimas pagrįstas atskirų komponentų sujungimu. Todėl sistemos plėtimas tampa kur kas paprastesnis.
“Ūkio banke” veikia informacinės paslaugos WAP režimu. Klientai informaciniu pranešimus gali gauti ne tik paprastu pranešimu, bet ir elektroniniu paštu, faksu ar net SMS žinutės forma.