Elektroninė žiniasklaida
5 (100%) 1 vote

Elektroninė žiniasklaida

Įvadas

Žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime yra ypatingas. Ji tampa lyg dar vienas gyvybiškai svarbus žmogaus poreikis (kaip oras, maistas, miegas), be kurio sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimo – ryte skaitome laikraščius, dieną – klausome radijo, vakare – žiūrime televizijos laidas. Be to, nuolat naudojamės ir internetu, o turėdami laisvesnę valandėlę neretai perverčiame ir žurnalus. Visa tai rodo, kad žiniasklaidos turinys turi galimybę daryti įtaką mūsų požiūriui, vertybėms ir net gyvenimo būdui. Perfrazuojant žinomą Merfio dėsnį galima pasakyti, kad žiniasklaida veikia visus – tuos, kurie pripažįsta, kad jiems įtaką daro žiniasklaida ir tuos, kurie šios įtakos nepripažįsta.

Darbo aktualumas. Pamažu Lietuvoje įsigalėja elektroninė žiniasklaida. Internete atsiranda vis daugiau naujų leidinių, kurie pretenduoja patenkinti tam tikrų vartotojų sluoksnių poreikius arba bando įtikti visiems, ištroškusiems naujienų. Šiaip ar taip, interneto žiniasklaida rutuliojasi, nestovi vietoje, todėl ir visuomenėje kyla diskusijos dėl jos reikalingumo.

Darbo objektas: elektroninė žiniasklaida.

Darbo tikslas: apžvelgti elektroninės žiniasklaidos padėtį Lietuvoje ir užsienyje.

Darbo uždaviniai:

1. palyginti tradicinę ir elektroninę žiniasklaidą, įvertinti pastarosios vaidmenį, privalumus bei trūkumus;

2. apžvelgti internetinės žiniasklaidos raidą globalizacijos akivaizdoje;

3. apžvelgti elektroninės žiniasklaidos reglamentavimo ypatumus;

4. įvertinti elektroninės žiniasklaidos kontrolės ypatumus;

5. peržvelgti periodikos paieškos internete galimybes.

1. Tradicinė ir elektroninė žiniasklaida

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsirado nauja žiniasklaidos rūšis – interneto žiniasklaida. Iki šiol bandoma ją apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus ir normas, tačiau tai vyksta tik neoficialiame akademiniame rate. Pasaulyje irgi bandoma nustatyti, kas yra interneto žiniasklaida, bet apibrėžimas yra gana prieštaringas. Kiekvienas, mokantis paskelbti tam tikrą informaciją ar tiesiog ją sugrupuoti tam tikrame portale, yra priskiriamas interneto žiniasklaidos kategorijai. Toks suvokimas kertasi su tradicinių leidinių samprata, todėl šiuo metu vis negęsta diskusijos apie tradicinės ir interneto žiniasklaidos santykį (www.press.lt).

Internetas atveria alternatyvų galimybes. Jei sakoma, kad žiniasklaida visuomet turi būti opozicijoje valdžiai, tai internetinė žiniasklaida, jei nori būti populiari, turi būti opozicijoje žiniasklaidai, kad tie, kurie yra nepatenkinti televizijų, laikraščių pozicija, ieškotų informacijos ir interpretacijų naujienų portaluose. Tačiau čia iš karto galime pamatyti pavojus. Šis alternatyvių žinių noras susijęs su gandų mechanizmu. Gandai irgi pusiau oficiali informacija. O internetas gandams sklisti yra puiki terpė. Juk bet kas gali internete sukurti savo svetainę ir patalpinti ten vienokią ar kitokią informaciją, apie kokius nors žmones. Sakykime, Vakaruose egzistuoja tokios svetainės, kurių skaitytojai yra prašomi siųsti aprašymus, jei kur nors viešoje vietoje pamatė popžvaigždes. Žmonės mėgsta tokius portalus, juos skaito ir siunčia savo (ar išgalvotas) aprašymus, kaip koks Holivudo aktorius girtas vos išėjo iš baro Meksikoje. Rytuose ši interneto ypatybė išnaudojama kitokiais tikslais. Internetas panaudojamas politinei kovai. Kokioje nors svetainėje išmetamas kompromatas, kitos žiniasklaidos priemonės pasigauna ir cituoja (o jei cituojama kita informavimo priemonė, nuo atsakomybės atleidžiama). Taip žinia išplatinama visiems potencialiems rinkėjams (online.5ci.lt).

1.1. Elektroninės žiniasklaidos vaidmuo

Žiniasklaidos vaidmuo šiandien pasaulyje vaidina milžinišką vaidmenį – ji ne tik atspindi realybę, bet ir ją formuoja. Daugeliu atveju žiniasklaidos vaidmuo gali būti sulygintas net ir su 1-ąja valdžia, nes retas iš mūsų turi galimybių patikrinti milžinišką žiniasklaidos pateikiamos informacijos objektyvumą. Irako karas vienaip yra nušviečiamas CNN, o kitaip arabų pasaulio žiniasklaidos. Prezidento rinkimų kampanija viename dienraštyje turėjo vienokį atspalvį, o kitame – visai kitokį.

Žiniasklaidos „populiarumą“ galima paaiškinti bent keliais aspektais. Visų pirma – populiarumas dėl pasitikėjimo žiniasklaida. Lietuvoje šis rodiklis yra vienas didžiausių. Tai sąlygoja daugelis faktorių, o turinį lemia rinkos, t.y. pasiūlos ir paklausos dėsniai, nes žiniasklaida taip pat yra verslas. Antra, egzistuoja žiniasklaidos „sezoniškumas“, t.y. vasarą išauga radijo ir žurnalų populiarumas, o sumažėja TV bei interneto. Ir galiausiai, vis didesnį populiarumą įgauna internetinė žiniasklaida – tai sąlygoja ir besiplečiančios techninės galimybės bei didėjanti interneto skvarba.

Internetas sujungė planetą į vieną tinklą, per kelias sekundes galima prisijungti prie jums rūpimo informacijos šaltinio, nesvarbu kuriame pasaulio taške jis būtų. Šis pasaulis yra vienalaikis ir neturintis jokių ribų. Laiko tarpas tarp to, kai informacija patalpinama internete ir jos panaudojimo sumažėjo praktiškai iki nulio.

Pasaulis iki interneto atrodė kitaip. Pirma, jis buvo apribotas geografiškai. Dienraščiai, žurnalai buvo leidžiami tam tikrai geografinei erdvei. Paprastai ta erdvė buvo
apspręsta tautinės valstybės sienomis. Žmogus, esantis kitame pasaulio taške, be abejo, galėjo sekti jį dominančios šalies įvykius, tačiau tai jis galėjo daryti tik su tam tikru laiko tarpu – tol kol laikraščiai pasieks jį. Taigi internetas panaikino šį geografinį ir laikinį atidalijimą (online.5ci.lt).

1.2. Internetinės ir tradicinės žiniasklaidos privalumai ir trūkumai

Kitas aktualus klausimas yra interneto ir tradicinės žiniasklaidos pranašumų ir trūkumų klausimas. Spaudoje informacija pateikiama kartą per dieną, tuo tarpu internete naujausia informacija gali būti paskelbiama net kelis kartus per valandą. Pavyzdžiu galėtų būti rusiškas interneto laikraštis „Gazeta.ru“, kuris labai operatyviai nušviečia svarbiausius įvykius. Lietuvoje operatyvumas yra naujienų agentūrų BNS ir ELTA rankose, nes ką tik parašyta žinutė iš karto atsiduria internete. Amžina žurnalistikos problema yra pateikiamos informacijos kokybė. Dienraštyje informacijai pateikti skiriama nedaug laiko, todėl žurnalistas nelabai gali analizuoti ir apibendrinti (tai galima daryti žurnale). Iš internete skelbiamų žinių taip pat negalima tikėtis greito apibendrinimo, tačiau tai jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Vieniems reikia komentarų, kitiems – vien tik sausų faktų. Belieka tik skaityti atskirus leidinius, ir viskas. Iki šiol interneto žiniasklaidos aktuali ir skausminga problema – informacijos patikimumas. Kuria informacija galima tikėti, o kuria – ne? Laikui bėgant vieni leidiniai užsitarnaus gerą vardą, nes skelbia patikimas žinias, todėl vartotojai jas nesibaimindami skaitys. Kita vertus, teikiama informacija gali neatitikti realios situacijos, tačiau tokius pačius reiškinius galima įžvelgti ir tradicinėje spaudoje.

Tradicinė spauda skelbia savo tiražą, kuris galbūt yra netikslus. Interneto leidiniams šiuo atveju yra kur kas geriau, nes visada skaitytojas gali pasižiūrėti, kiek kiekvieną dieną apsilanko vartotojų. Generuoti vartotojų skaičių kol kas yra sudėtinga, bet įmanoma, tačiau save gerbiantis leidinys taip nesielgia, nes nuo vartotojų skaičiaus labai priklauso teikiamos reklamos kiekis.

Mintis, kad interneto žiniasklaida išstums tradicinę, galima vadinti kliedesiais. Nuo pat Gutenbergo išradimo, spauda nuolat buvo gąsdinama, kad koncepcija pasens ir išnyks. Atsiradus radijui, daugelis manė, kad tai spaudos galas. Prognozės nepasitvirtino. Atsiradus televizijai, situacija buvo tokia pati, tačiau spaudai didelės įtakos tai neturėjo. Dabar, atsiradus internetui, vėl sklando kalbos apie būsimą spaudos krizę, tačiau, ar tai pasitvirtins, pamatysime ateityje. Spausdintas laikraštis turi vieną privalumą, kurio neturi nei radijas, nei televizija, nei internetas: tai yra pastovaus pavidalo informacija, turinti išliekamąją vertę. TV reportažas praeina, dalis informacijos iš karto yra pamirštama, tas pats pasakytina ir apie radijo reportažą. Informacija internete dabar niekur nebedingsta, nes paprasčiausiai visi straipsniai yra kaupiami archyve.

Spaudžiama liaudies žurnalistikos didžioji žiniasklaida pradėjo keistis. Galimybė komentuoti ir dalyvauti forumuose žinių portaluose tapo gero skonio rodikliu. Skaitytojai kviečiami pranešti vietines naujienas, net ir svarbias asmenines, publikuoti fotografijas. Mėgėjiški fotoreportažai apie gaisrus JAV pietuose, kuriuos publikavo vietinis „online“ laikraštis NewMexican.com, tapo vienu labiausiai lankomų puslapių Amerikoje. Kurį laiką nepaprastai populiarus buvo kaubojų laikraštis „The Dallas Morning News“, savo interneto svetainėje pakabinęs skaitytojų padarytas sudužusio kosminio laivo nuolaužų nuotraukas.

Taigi tai internetinio laikraščio redakciją daro atviresnę. Nors ji ir nelabai turi kitos išeities, ji privalo įsileisti savo skaitytojus į turinio kūrimą, jei nori išlikti.

Čia galime įžvelgti ir dar vieną svarbų aspektą. Ši interneto struktūra leidžia mums nebijoti visuotino sekimo, vienos didžiausios informacinės visuomenės baimės. Informacinės technologijos įgalina bet kurį individą sekti. Kitaip tariant, bet koks pilietis tampa visiškai neapsaugotas nuo valdžios sekimo aparato. Apie tai yra prirašyta gausybė liūdnų knygų. Tačiau valdantieji irgi gali būti stebimi savo piliečių. Žurnalistų priedermė kontroliuoti politikus ir pareigūnus. Internetas įgalina kiekvieną pilietį tapti žurnalistu. Galima įsivaizduoti, jog jei politikai susitinka kokioje nors kavinėje jis gali juos nufotografuoti ir paklausti, apie ką jie kalbėjo. Be to, galime įsivaizduoti tokią svetainę, kur būtų rašomi reportažai iš politikų susitikimų su rinkėjais. Politikai jaustų, kad yra stebimi, kad jų žodžiai yra fiksuojami. Todėl tikėtina, kad jais taip nesišvaistytų. Bet kokiu atveju tai yra dar viena pilietinė kontrolė.

Taigi internetinė žiniasklaida atveria naujas galimybes pilietinei visuomenei, tačiau taip pat slepia naujas manipuliacijos pavojus. Todėl reikalinga itin atidi šio naujo reiškinio analizė.

2. Internetinė žiniasklaida globalizacijos akivaizdoje

Globalizacija – tai terminas, skirtas žymėti, kaip globalios tendencijos yra pritaikomos vietinėms reikmėms ir kaip jos yra adaptuojamos. Sakykime, McDonald’s JAV yra greito maisto restoranas, pas mus tai yra tam tikro socialinio prestižo dalykas, o
Korėjoje studentai vaikšto, norėdami paskaityti knygas, žodžiu praleisti laiką (kažkas panašaus į prancūziškas kavinukes). Tai yra globalizacija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1548 žodžiai iš 5095 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.