Elektronines bankininkystes sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Elektronines bankininkystes sistema Lietuvoje

TURINYSĮVADAS

I. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE

II. EBS RAIDA LIETUVOJE

III. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VARTOTOJAI

IV. EBS TECHNOLOGIJOS IR SAUGUMAS LIETUVOJE

V. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS PAPLITIMAS TARP LIETUVOS BANKŲ

VI. LYGINAMOJI LIETUVOS BANKŲ ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMŲ CHARAKTERISTIKA

IŠVADOS

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

ĮVADAS

Technologijos nuolat kinta – vienos sensta, jas išstumia pajėgesnės arba labiau patobulintos. Technologijų raidą lėmė evoliuciniai pokyčiai, išradyba bei atradimai eksperimentuojant. XX a. pabaigoje ištobulėjus technologijoms didelių pakitimų įvyko video technologijų šakoje.

Pasirinktas semestrinio darbo objektas – elektroninė bankininkystės sistema Lietuvoje.

Darbo tikslas – apžvelgti elektroninę bankininkystę Lietuvoje, jos raidą, techninius reikalavimus ir saugumo klausimus, EBS paplitimą tarp Lietuvos bankų.

Šio darbo uždavinys – išanalizuoti elektroninės bankininkystės sistemą Lietuvoje kaip informacinius ir technologinius ryšius, pateikti Lietuvos bankų EBS lyginamąją charakteristiką, akcentuojant informacinių sistemų ir technologijų generaciją.

Darbą sudaro įvadas, 6 pagrindinės dalys :

1. elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje,

2. EBS raida Lietuvoje,

3. elektroninės bankininkystės teikiamų paslaugų vartotojai,

4. elektroninės bankininkystės technologijos ir saugumas Lietuvoje,

5. EBS paplitimas tarp Lietuvos bankų,

6. lyginamoji Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės sistemos charakteristika bei

išvados ir naudotos literatūros bei šaltinių sąrašas.

Pirmoji dalis skirta pristatyti elektroninę bankininkystės sistemą Lietuvoje.

Antrojoje dalyje yra pateikiama EBS raida Lietuvoje

Trečiojoje dalyje išanalizuojami ir pristatomi elektroninės bankininkystės teikiamų paslaugų vartotojai.

Ketvirtojoje dalyje pateikiama technologijos ir saugumas Lietuvos elektroninės bankininkystės sistemoje.

Penktojoje dalyje aprašomas EBS paplitimas tarp Lietuvos bankų.

Šeštojoje dalyje įvertinus elektroninės bankininkystės sistemą tarp Lietuvos bankų pateikiama lyginamoji Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės charakteristika.

Darbe daugiausia naudotasi Lietuvos bankų, teikiančių elektroninę bankininkystę, elektroniniais puslapiais bei darbuotojų suteikta informacija.

I. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE

Mintis apie tai, jog piniginius reikalus galima tvarkyti sėdint namuose ar biure prie kompiuterio, atsirado jau senai. Tačiau prieš penkerius metus tai atrodė tik fantastų vizijos. Vėliau atsirado internetas bei pigios ryšio priemonės ir fantazijos tapo tikrove. 1995 metais pirmasis elektroninės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti JAV bankas Security First Network Bank. 1997 metų tyrimų kompanija Jupiter Communications prognozavo, kad 2000 metais 22 milijonai JAV vartotojų naudosis tokiomis paslaugomis. Tačiau tais metais priskaičiuota tik 4,5 milijono elektroninės bankininkystės vartotojų. EBS reputaciją galino saugumo pažeidimai, vėlavimai ir prastas aptarnavimas (elektroninė bankininkystė siekia aprėpti daugiau kanalų). Prognozės neatitiko tikrovės, tačiau teigti kad EBS neplėtojama būtų klaidinga. Tai rodo ir faktas, kad Lietuvoje dauguma komercinių bankų jau teikia elektroninės bankininkystės paslaugas, o likusieji ruošiasi tai daryti.

Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti daugiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kad ir kokius susisiekimo kanalus jie naudotų :

• Internetą;

• Bankomatą;

• Laidinį telefoną;

• Mobilųjį ryšį.

2000 metais daugiausiai dėmesio buvo skirta elektroninėms paslaugoms kurti ir užtikrintį jų veikimą. 2001 metais svarbiausias tikslas buvo tobulinti internetu teikiamas paslaugas. Nuo elementarių funkcijų pereinama prie tobulesnių technologijų ir didesnę vertę turinčių paslaugų. Siekiama, kad banko paslaugos būtų gerai teikiamos visais kanalais, bet kur ir bet kada. Todėl dabar Lietuvos bankai daugiausia investuoja į naują elektroninę klientų ryšių valdymo technologiją. (E.bankininkystė siekia aprėpti daugiau kanalų)

EBS pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įvedė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą. 2001 metais įdiegtas virtualus mokėjimų terminalas internetinėje prekyvietėje “Mugė”, kuris leidžia atsiskaityti kreditinėmis mokėjimo kortelėmis.

2002 metais ruošiamasi parengti naują programą, kuri klientams internete leis planuoti ir valdyti šeimyninį biudžetą (Augina kritinę internetinių bankų klientų masę).

II. EBS raida Lietuvoje

PASKUTINIAIS METAIS LIETUVOS BANKAI PRADĖJO SPARČIAI DIEGTI INTERNETO BANKININKYSTĖS SISTEMAS, STENGDAMIESI TAPTI KUO MODERNESNI IR PRISTATYTI VISAS PASLAUGAS TIESIOG INDIVIDUALAUS VARTOTOJO AR ĮMONĖS KOMPIUTERIUOSE. ŠIUO METU DAUGIAU NEI PUSĖ LIETUVOS BANKŲ YRA ĮDIEGĘ KLIENTŲ APTARNAVIMO INTERNETU SISTEMAS.

ŠIOS INVESTICIJOS NELIKO BE ATSAKO. 2001 M. PRADŽIOJE BANKŲ PASLAUGOMIS INTERNETU NAUDOJOSI
APIE 15 TŪKST. VARTOTOJŲ, O LIEPĄ ŠIS SKAIČIUS ŪGTELĖJO IKI 37 TŪKST. ŠIE SKAIČIAI, PALYGINTI SU INTERNETO VARTOTOJŲ SKAIČIUMI, YRA TIKRAI DŽIUGINANTYS. PATYS BANKAI OPTIMISTIŠKAI VERTINA INTERNETO BANKININKYSTĖS NAUDOJIMO PERSPEKTYVAS.

NORS IR NĖRA PATVIRTINTŲ ĮSTATYMŲ, SUKURTOS INFRASTRUKTŪROS, DAŽNAI DĖL LĖTESNĖS INTERNETO BANKININKYSTĖS PLĖTROS YRA KALTI PATYS BANKAI. MANOMA, KAD LIETUVOJE VISI BANKAI PRITAIKYS TOKIAS PASLAUGAS SAVO VEIKLOJE, NORS TAI MAŽAI TIKĖTINA ATSIŽVELGIANT Į AIŠKIUS PASAULINĖS PRAKTIKOS DUOMENIS.

Daugelis didžiausių pasaulinių bankų dar iki šiol nesugeba nors vidutiniškai išnaudoti technologijos. Pagal firmos „Unysis“ tyrimo duomenis kas ketvirtas bankas visame pasaulyje net neturi jį pristatančios interneto svetainės. Iš 400 pačių didžiausių bankų 94 neturi atskiro interneto skyriaus, besirūpinančio interneto svetainės priežiūra arba interneto bankininkystės sistemų tobulinimu. Tų pačių bankų svetainės yra sukurtos atmestinai – trūksta reikalingos informacijos.

Nuo 1997 m. elektroninės bankininkystės paslaugas teikia Lietuvos žemės ūkio bankas, tačiau paslauga yra teikiama paprasta telefono linija prisijungus prie banko terminalų modemu. Stambūs ir vidutiniai klientai gali prisijungti prie savo sąskaitų ir atlikti visas svarbiausias operacijas. Tada duomenys perduodami ne internetu, o paslauga orientuota tik į įmones. Interneto bankininkystės paslaugas bankas planavo pradėti teikti 2001 m. trečią ketvirtį ir iki metų pabaigos jau turėti apie 5 tūkst. vartotojų, tačiau kol kas bankui dar nepavyko įgyvendinti elektroninės bankininkystės.

ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS 2000 M. VASARĄ PIRMASIS TEIKTI PRADĖJO „HANSABANKAS“. NORS „SNORAS“ SKELBIA, KAD DAR TŲ PAČIŲ METŲ PAVASARĮ BUVO SUKŪRĘS SAVO SISTEMĄ „SNORAS ONLINE“, TAČIAU RIMTESNIŲ RINKODAROS KAMPANIJŲ NEBUVO VYKDOMA.

PRADINĖS „HANZA.NET“ SISTEMOS GALIMYBĖS BUVO MINIMALISTINĖS: VARTOTOJAS GALĖJO PATIKRINTI BANKO SĄSKAITOS LIKUTĮ, GAUTI SĄSKAITOS IŠRAŠUS, DARYTI VIETINIUS PAVEDIMUS. BANKAS PANAUDOJO „HANSABANK“ ĮMONIŲ GRUPĖJE SUKURTĄ SPRENDIMĄ, TODĖL LIETUVOJE NAUJA TEBUVO LOKALIZACIJA. TAI IR LĖMĖ SISTEMOS STABILUMĄ.

„VILNIAUS BANKO“ SISTEMA PRADŽIOJE VEIKĖ SU TRIKDŽIAIS. AKTYVI VB REKLAMOS KAMPANIJA RADO ATSAKĄ RINKOJE: NUO PRISTATYMO 2000-ŲJŲ RUDENS PRADŽIOJE IKI METŲ PABAIGOS KLIENTŲ, PASIRAŠIUSIŲ BANKO PASLAUGŲ TEIKIMO INTERNETU SUTARTIS, SKAIČIUS PERKOPĖ 11 TŪKST. (VB DUOMANYS).

INTERNETE SAVO PASLAUGAS INTERNETU SIŪLO „PAREX“, „HANSABANKAS“, ŪKIO BEI VILNIAUS, MEDICINOS, ŠIAULIŲ BANKAI.

PAGAL „SIC RINKOS TYRIMAI“ RUGSĖJO-SPALIO MĖN. VYKDYTŲ TYRIMŲ DUOMENIS, ŠIUO METU VIENA IŠ KETURIŲ (25,2%) LIETUVOS ĮMONIŲ EL. BANKININKYSTĖS PASLAUGOMIS JAU NAUDOJASI, 8.8% KETINA PRADĖTI NAUDOTIS PER ARTIMIAUSIUS 6 MĖN., DAUGIAU NEI TREČDALIS (35,4%) NESINAUDOJA IR PER ATEINANTĮ PUSMETĮ TO DARYTI NEKETINA. TRUPUTĮ MAŽESNĖ DALIS (30,5%) ŠIOMIS PASLAUGOMIS NESINAUDOJA IR NEŽINO, AR NAUDOSIS. IŠ ĮMONIŲ, NAUDOJANČIŲ INTERNETĄ, NET 16,4% JUO KASDIEN ATLIEKA BANKINES OPERACIJAS, 10,8% TAI DARO KELISKART PER SAVAITĘ.

Situacija pasikeitusi, lyginant su tyrimais, darytais 2001 m. kovo mėn. Tuo metu internetiniais sąskaitų tvarkymo būdais naudojosi vos 11,7% visų įmonių. Tyrime dalyvavę įmonių atstovai teigė, kad bankinių operacijų vykdymas elektroniniais kanalais nėra visiškai saugus (su tuo sutiko 9,6%, nesutikusių buvo 15,5%, iš dalies sutiko 24,6%). Nuomonė pasikeičia pradėjus naudoti el. bankininkystės paslaugas. Beveik pusė (44%) respondentų teigė, kad įmonė jas pasirinko, nes taip taupo laiką.

1. LENTELĖ LIETUVOS BANKŲ PASLAUGOS INTERNETU (BANKŲ INFORMACIJA JŲ INTERNETO SVETAINĖSE):

BANKAS SISTEMA VEIKLOS PRADŽIA

HANSABANKAS (DABAR – „HANSA-LTB“) HANZA.NET 2000 LIEPA

MEDICINOS BANKAS IBS 2000 GEGUŽĖ

PAREX BANKAS IBANK 2001 LAPKRITIS

SNORAS SNORAS ONLINE 2000 BALANDIS

ŠIAULIŲ BANKAS SB LINIJA 2000 RUGSĖJIS

ŪKIO BANKAS ETA BANKAS 2000 LIEPA

VILNIAUS BANKAS VB INTERNET@AS 2000 RUGSĖJIS“HANSA-LTB“ PRISTATYDAMAS DAUGIAKANALĘ BANKININKYSTĖS STRATEGIJĄ TEIGĖ, KAD BANKAS SIEKS SAVO KLIENTAMS PATEIKTI VIENĄ PASIŪLYMĄ VISUOSE PARDAVIMŲ KANALUOSE: ASMENINIUOSE KOMPIUTERIUOSE, MOBILIUOSIUOSE TELEFONUOSE, INTERNETO KIOSKUOSE, DELNINIUOSE KOMPIUTERIUOSE IR ĮPRASTUOSE FILIALUOSE.

Taip banko paslaugomis galės naudotis visi klientai – ir fiziniai, ir juridiniai. Įgyvendinant šią viziją bus siekiama banko paslaugas teikti internetu, o filialuose kurti sudėtinius paslaugų paketus. Tai leis nebekreipti dėmesio į technologinius sprendimus, daugiau dėmesio skirti kliento pageidavimų tenkinimui.

„Hansabank“ grupė, Baltijos valstybėse užimanti apie 2/3 internetinės bankininkystės rinkos, panašius tikslus sau kelia ir Lietuvoje. Banko klientų skaičiaus augimas tiesiogiai susijęs su banko padalinių prijungimu prie centrinės duomenų bazės. Kartu bus diegiamos ir naujos paslaugos: SMS bankininkystė, komunaliniai atsiskaitymai, galimybė atsiskaityti el. parduotuvėje tiesiogiai per interneto banką.

TIKĖTINA, KAD DABAR TURIMOS 83% RINKOS DALIES VB IŠLAIKYTI NEPAVYKS, TAČIAU BANKAS PLANUOJA KITAIS METAIS BENT PADVIGUBINTI „VB INTERNET@S“ PASLAUGOS KLIENTŲ SKAIČIŲ (VILNIAUS BANKO DUOMENYS).

JEI ŠIEMET KLIENTAMS IŠ ESMĖS BUVO SUTEIKTAS „PRIĖJIMAS“ PRIE SĄSKAITOS, TAI KITĄMET
BUS VIS LABIAU PERSONALIZUOJAMOS – SUTEIKTA GALIMYBĖ VALDYTI SUTARTĮ, PILDYTI NAUJUS PRAŠYMUS, KEISTI SĄLYGAS. BE TO, PLEČIAMAS IR DABAR TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RATAS. JAU GALIMA ATSISKAITYTI UŽ KOMUNALINES, „LIETUVOS TELEKOMO“ PASLAUGAS.

“NORDEA” BANKAS BE INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASIŪLYMŲ GALI IŠGYVENTI (TĄ PARODĖ JAU POROS METŲ SĖKMINGA SKYRIAUS VEIKLA), TAČIAU NORINT VISIŠKAI KONKURUOTI, TAI ĮDIEGTI BŪTINA. ŠIUO METU BANKAS VERSLO KLIENTAMS SIŪLO EL. BANKININKYSTĖS SISTEMĄ „SOLO MULTILINK“ (JA PASINAUDOJA APIE 50% KLIENTŲ), O TUO PAT METU RUOŠIA IR INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PROJEKTĄ. ŠIS RINKAI BUS PATEIKTAS KITĄMET, TAČIAU TIKSLI DATA DAR NENUSTATYTA.

KITAS SKANDINAVIŠKASIS „SAMPO BANKAS“ INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGAS RUOŠIASI PRISTATYTI 2002-ŲJŲ II-IV KETVIRTYJE. TOKIA BANKO PASLAUGA JAU NETURĖTŲ BŪTI VERTINAMA KAIP PRIVALUMAS, O KAIP VIENA IŠ BŪTINŲ SUDĖTINIŲ BANKO PASLAUGŲ, PADEDANČIŲ KLIENTAMS VALDYTI SAVO SĄSKAITĄ.

APSKRITAI DAUGELĮ BANKO PASLAUGŲ GALIMA PERKELTI Į INTERNETĄ. KAIP RODO „HANSABANK“ GRUPĖS PATIRTIS ESTIJOJE, SUSIRINKUS „KRITINEI MASEI“ PASIŪLOMOS TOKIOS PASLAUGOS, KAIP: SMS/WAP BANKAS, TIESIOGINIS DEBETAS, EL. SĄSKAITOS, MOKESČIŲ DEKLARACIJOS, MAKLERIŲ PASLAUGOS, DRAUDIMAS, LIZINGAS, PENSIJŲ FONDAI, INVESTICIJOS, PASKOLOS.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1629 žodžiai iš 5300 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.