Turinys
1. Turinys…………………………………………………………………………………………………………………………2
2. Pagrindinės smulkiųjų ir vidutinių įmonių problemos…………………………………………………….3-4
3. Bendrosios rinkos reikšmė smulkiam ir vidutiniam verslui ES…………………………………………4-7
a.) bendrosios rinkos reikšmė…………………………………………………………………………………….4-6
b.) muitų sąjungos reikšmė …………………………………………………………………………………6
c.) laisvo darbo jėgos judėjimas…………………………………………………………………………………6-7
4. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė ES socialinei gerovei ir darbo vietų kūtimui…………….7-8
a.) Profesinio mokymo programos…………………………………………………………………………….7-8
b.)Subsidijų poveikis užimtumui…………………………………………………………………………….8
6. Finansinė parama lietuvos smulkioms ir vidutinėms įmonėms……………………………………….8-11
7. ES plėtros padariniai Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui…………………………………..11-12
8. Naudota literatūra………………………………………………………………………………………………………..13
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, užsiimanti netradiciniais verslais, aptarnaujanti didžiąsias įmones, taip pat esanti jų užuomazga.
Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – „dinamiškiausią, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ar nišų užpildymas, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys S VĮ efektyvumą ir svarbą.
Smulkių ir vidutinių įmonių problemos:
1. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria tarptautinę veiklą norinčios pradėti SVĮ, yra valiutos keitimo ir atsiskaitymo už prekes ar paslaugas užtikrinimo rizika.
2. Vienas svarbiausių veiksnių, lemenčių SVĮ prekybos sėkmę užsienio rinkose, yra tarptautinių mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų naudojimas.
3. Tarptautinę veiklą pradėjusios įmonės susiduria su kita problema-eksporto dokumentacija.
4. Kita priežastis kodėl SVĮ neįsitraukia į tarptautinę rinką, yra įvairios prekybos kliūtys ir apribojimai.
SVĮ, ieškodamos veiklos išteklių, susiduria su sunkumais, kurie nebūdingi didelėms kompanijoms, pvz.:
• Tiekėjai, vykdydami didelius užsakymus, paprastai linkę mažinti savo administracinius ir transportavimo kaštus bei riboja prekių ar žaliavų tiekimą mažais kiekiais. Įvairios nuolaidos siūlomos tik dideliems užsakovams.
• Su finansavimu susijusios problemos: finansinės institucijos reikalauja pateikti išsamius finansinius dokumentus, o SVĮ yra labai jautrios bet kokiam finansinės informacijos pateikimui išorinėms institucijoms, susiduria su užstato, didelių palūkanų ir kitais sunkumais, negali aktyviai dalyvauti kapitalo rinkoje.
• Darbo jėgos samdymas: SVĮ negali konkuruoti su didelėmis įmonėmis dėl siūlomo darbo užmokesčio, todėl joms sunku samdyti kvalifikuotą darbo jėgą. SVĮ vadovai, kurie neretai būna ir savininkai, nėra linkę investuoti į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kadangi bijo, kad įgiję daugiau žinių tokie darbuotojai išeis iš įmonės ir galbūt net įkurs konkuruojančią įmonę.
Finansinė parama SVĮ būtina bet kurioje veiklos stadijoje: pradžioje susiduriama su pradinio kapitalo stoka, vėliau – su papildomomis išorinio finansavimo reikmėmis, pvz.: tokiomis kaip apyvartinės lėšos, galinčiomis užtikrinti greitesnius atsiskaitymus ir pinigų srautų nenutrūkstamumą. Finansavimas – tai kapitalo suteikimas ūkio subjektui, kad šis galėtų įgyvendinti savo tikslus. Pati finansavimo esmė yra padidinti lėšų kiekį įmonėje, kad būtų vykdoma ir plėtojama sėkminga veikla, didinamos investicijos. SVĮ, norėdamos gauti išorinį finansavimą, susiduria su specifinėmis problemomis ir tai laikoma vienu didžiausių šių įmonių plėtros sunkumų. Pagal SVĮ finansavimo reikšmingumą galima išskirti tris šalių grupes:
I vieta: Danija, Graikija, Italija, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.
II vieta: Suomija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Portugalija, Šveicarija.
III vieta: Austrija, Belgija, Airija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai.
SVĮ vadovai dažnai susiduria su
vadovavimo problemomis. Nemažai dėmesio skiriama įtampos, kylančios tarp dviejų jėgų -kontroliuojančių (savininko) ir įgalintų (vadovo), reiškiniui nagrinėti.
Vadovavimas SVĮ: kontrolė ir bendradarbiavimas
Kontrolė Savininkas turi stebėti veiklą, pastebėti įtampos šaltinius ir spręsti konfliktus tarp šių skirtingų jėgų Bendradarbiavimas
Savininkai/vadovai nustato savo ir organizacijos tikslus
Savininkas bendrauja su darbuotojais ir konsultuoja juos
Savininkas nepriklausomas
Savininkui reikalingas bendradarbiavimas su personalu
Nėra nuosavybės teisių ir kontrolės atskyrimo
Darbuotojai atlieka kai kurias vadovavimo funkcijas
Verslą tradiciškai kontroliuoja šeima
Karjeros perspektyvos vadybininkams
Mažai vadovavimo per organizaciją, vadovavimo stilius daugiau asmeninis
Lanksti struktūra, skatinamas komandinis požiūris
Savininkas vadovauja tiesiogiai
Skatinamas visų darbuotojų dalyvavimas
Koordinavimas tiesiogine priežiūra
Koordinavimas abipusiu sutarimu
Sprendimų priėmimas centralizuotas
Autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė
Komunikacija vienpusė
Komunikacija sprendžiant problemas dvipusė
Santykiai formalūs ir protokoliški
Skatinami bendradarbiavimo santykiai
Entrepreneurship in SMEs: an Innovative Approach.
Jei savininkas/vadovas per daug akcentuoja kontrolės funkciją, pokyčiai ir SVĮ augimas gali būti ribojamas. Kartais savininkai/vadovai dėl aukšto konkurencijos lygio nepasitiki darbuotojais,, nesidalija informacija, komunikacija tik vienpusė ir iš darbuotojų negaunamas atgalinis ryšys, visus sprendimus priima vienas žmogus. Tačiau inovacijos ir pozityvūs ilgalaikiai pokyčiai SVĮ veikloje įmanomi tik konsultacijų, bendro komandinio darbo. iniciatyvos skatinimo, bendradarbiavimo, dvipusės komunikacijos dėka.
Kuo didesnė įmonė, tuo daugiau lėšų ji gali skiia darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Tuo tarpu pastarųjų metų tendencijos ES rodo, kad mikro- ir mažose įmonėse, darbuotojui išėjus a atsiradus laisvai darbo vietai, apie 15 proc. įmonių net neieško darbuotojų į laisvas darbo vietas. Vidutinėse įmonėse šis rodiklis yra apie 5 proc. ES SVĮ įdarbino žmonių iš kitų šalių narių. Pagrindinės įdarbinimo kliūtys -administracinės, darbo leidimai ir pan.
SVĮ vadovai ir savininkai kelia kvalifikaciją specialiuose mokymuose ir seminaruose tik tada, kai pajunta konkrečių žinių trūkumą ir žino, kad čia įgytomis žiniomis galės nedelsiant pasinaudoti įmonės veikloje. Neretai SVĮ vadovai negali dalyvauti mokymuose todėl, kad paprasčiausiai neturi laiko ir jiems gana sudėtinga būtų deleguoti savo funkcijas kitiems įmones darbuotojams. Dėl šių priežasčių SVĮ vadovai paprastai pageidauja trumpų kursų arba labai lankstaus kursų grafiko, o kursų kaina nėra taip svarbu.
Bendrosios rinkos reikšmė
Bendroji rinka –tai valstybių ekonominė integracija, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Ją sudaro dvi neatskiraimos dalys: vidaus rinka, kurios svarbiausias ypatumas yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, ir bendras išorinis prekių, paslaugų bei gamybos veiksnių reguliavimas. Įgyvendinti bedrąją rinką-vienas iš pagrindinių Europos Ekonominės Bendrijos steigimo tikslų. Norint sukurti bendrąją rinką reikia pašalinti:
Fizines kliūtis-tai bet kokia sienų kontrolė, trukdanti laisvam prekių, žmonių ir kapitalo judėjimui. Sienų kontrolė būtina, dėl:
Skirtingos valstybių mokesčių sistemos; nevienodos teisinės nusikaltėlių persekiojimo tvarkos; radioaktyviųjų ir kitų atliekų transporto; krovinių judėjimo tarp šalių; skirtingų gyvūnų ir augalų apsaugos taisyklių ir kontrolės būdų…..
Technines kliūtis. ES pagrindas-muitų sąjunga. Trečiosioms šalims valstybės narės nustatė bendrąjį išorinį tarifą ir muitinės barjerus perkėlė prie ES išorinės sienos.
Būtent tai ir skiria ES nuo laisvosios prekybos zonos -trečiųjų šalių atžvilgiu nėra nustatyto bendrojo išorinio muitų tarifo ir galioja nacionalinės taisyklės. Bendrosios rinkos kūrimo programa reikalavo ne tik pašalinti muitų barjerus, bet ir panaikinti kiekybinius apribojimus. Tai visas kompleksas techninių kliūčių, liečiančių nacionalinius standartus ir įvairias technines normas, paslaugų sektorių, laisvą kapitalo judėjimą ir asmenų įsikūrimo teisę. Harmonizacijos procesas apėmė šias sritis:
• standartus: nustatyti bendri dydžiai, formos, svoris, pakavimas, markiravimas ir pan.; technines taisykles, teisines normas, saugančias vartotoją, darbuotojų sveikatą ir gamtą;
• būdus, reguliuojančius produktų gamybos ir kontrolės metodus.
Mokesčių kliūtys. Svarbus laisvo prekių užtikrinimo veiksnys yra mokesčių skirtumų sumažinimas. Kiekvienai ES narei palikta teisė turėti savarankišką nacionalinę mokesčių sistemą. Mokesčių reguliavimo pagrindas – diskriminacijos ES uždraudimas ir nuostatos dėl teisės aktų, skirtų netiesioginiams mokesčiams suderinti
Apskaita. Norėdama palengvinti įmonių bendradarbiavimą, EFAA (European federation for Accountants and Auditors for SME’s) siūlo ES lygiu bendrojoje
įdiegti buhalterių ir auditorių paslaugas.“Bendrąją rinką“ reikia suprasti kaip harmoningai reguliuojamą rinką:suderinta buhalterinio mokymo struktūra; bendros audito sąvokos; kliūčių panaikinimas judėjimui ES. Tik bendra rinka įgalina audito ir apskaitos suderinamumą. Mažose įmonėse yra ribota kontrolė ir pareigų pasiskirstymas, o įvesta vidinė kontrolė sumažintų pelną. Tai reiškia, kad „SVV“ sąvoka prisidengia kompanijos, gaunančios dideles pajamas ir turinčios daugiau nei kelis darbuotojus. SVV auditorius įkainoja įmonės riziką ir profesinius gebėjimus, objektyvų valdymą.
Europos Komisijos nuomone, Lietuva, nepaisydama vyriausybių kaitos, išsaugojo platų politinį sutarimą dėl pagrindinių ekonominės politikos krypčių, pagerino finansinę drausmę ir sumažino valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Įvertinamas teigiamas valiutų valdybos vaidmuo ekonominei aplinkai Lietuvoje bei jo poveikis pinigų ir kainų stabilumui. Ženkli pažanga pastebima privatizavimo, ypač finansų sektoriaus, srityje. Privatizavimas įvertintas kaip „artėjantis prie pabaigos“. Pažymima pažanga gerinant verslo aplinką, paprastinant išėjimo iš rinkos sąlygas, liberalizuojant darbo rinką reguliuojančius įstatymus bei prekybą su ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalimis kandidatėmis.
Taip pat Europos Komisija pabrėžia, jog Lietuvoje rinkos veikimą, ypač mažų įmonių veiklą, dar pernelyg riboja biurokratins kliūtys, susijusios su įmonių registravimu ir licencijavimu. Didžiąją dalį kainų reguliuoja valstybė, neigiamai vertinamas grįžimas prie grūdų supirkimo kainų reguliavimo. Komisijos nuomone, Lietuvoje turi būti tęsiama privatizacija, šalinamos kliūtys naujų verslų steigimui bei pasitraukimui iš rinkos, stiprinamos paskatos įmonėms investuoti į savo veiklos efektyvumo didinimą, gerinamos sąlygos darbo rinkos lankstumui, efektyvesnei finansų sektoriaus įmonių veiklai, švietimo sistemos prisitaikymui prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Akcentuojama pensijų reformos svarba.
2001 m. spalio mėn. Lietuvoje galiojo 45 proc. visų Europos standartų, ateityje turės būti tęsiamas Europos prekių kokybės standartų įgyvendinimo Lietuvoje procesas. Taip pat pažymima būtinybė sudaryti sąlygas įvairių nuosavybės formų sertifikavimo ir kokybės standartų priežiūros institucijų veiklai, aktyvesniam pramonės įmonių vaidmeniui kuriant standartus. Lietuvos valstybės institucijos raginamos naikinti tokias kliūtis prekybai kaip licencijavimas. Siūloma suderinti teisę viešųjų pirkimų srityje sukurti pirkimų kontrolės informacinę sistemą.
Laisvo darbo jėgos judėjimo srityje siūloma toliau įgyvendinti abipusio kvalifikacijų pripažinimo principą, ypač teisininkų bei architektų. Siūloma supaprastinti paslaugų teikimo procedūrų reguliavimą.
Laisvo paslaugų teikimo srityje siūloma šalinti dar veikiančias kliūtis nefinansinių paslaugų teikimo laisvei, stiprinti finansinių paslaugų teikimo priežiūrą, įgyvendinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuostatas, baigti duomenų apsaugą reglamentuojančios teisės derinimą bei nuostatų dėl elektroninės prekybos skaidrumo ir prieinamumo derinimą.