Esperanto kalba referatas
5 (100%) 1 vote

Esperanto kalba referatas

Turinys

1. Įvadas

2. Esperanto kalbos tikslai ir kilmė

3. Charakteristika

4. Raida

5. Vartotojai

6. Esperanto kalbos mokymas

7. Oficialus pripažinimas

8. Susitikimai ir kelionės

9. Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos

10. Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai

11. Esperanto literatūra

12. Vertyimai

13. Teatras

14. Muzika

15. Periodiniai leidiniai

16. Radijas ir televizija

17. Internetas

18. Lietuvių esperantininkų sąjunga Lietuvoje

19. Organizacijos

20. Apie Zamenhofą

21. Kalbos gramatika

22. Išvados

23. Literatūra

24. Iliustracijos

Įvadas

Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 3000 kalbų. Ne kartą mėginta nustatyti kalbų “demografiją”. Paaiškėjo, kad vietoj vienos mirusios kalbos, dažniausiai atsiranda bent dvi naujos kalbos. Tokį kalbų gausumą galima pavadinti tikru Babeliu. Dar XIX amžiaus pabaigoje, daugelis lingvistų laikė kalbą neliečiamu organizmu, kuris gimsta, vystosi ir miršta. Jie negalėjo įsivaizduoti, kad galima ne tik sąmoningai veikti kalbą, bet ir sukurti ją pačią.

Bendros tarptautinės bendravimo sukūrimo idėja eina jau iš antikos. Daugiau kaip tris šimtus metų šviesiausi žmonijos protai mėgino surasti ar sukurti tarptautinę kalbą, kad ją būtų galima vartoti skirtingoms etninėmis kalbomis kalbančių žmonių bendravimui.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekia rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmasis būdas nelabai tiko, nes išdidi žmogaus prigimtis nenorėjo atsisakyti savo kalbos ir perimti svetimą.

Dirbtinę kalbą mėgino kurti Platonas, R.Dekartas, I.Niutonas, G.V.Leibnicas. Pasaulinės kalbos kūrimo projektų būta daugiau nei 2 tūkstančiai.

Dirbtinės kalbos idėją mėgino įgyvendinti Galenas, žymus vaistingųjų augalų žinovas, gimęs apie 130. Romoje.mėgino ir R.Dekartas, filosofai G.Leibnicas ir M.Piro.tačiau iš šimtų projektų daugumas taip ir liko užmiršti. Esperanto kalba čia buvo išimtis…

Esperanto tikslai ir kilmė.

Esperanto kalbos pagrindus 1887 m. Varšuvoje paskelbė daktaras Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Planingai sukurtos tarptautinės kalbos, skirtos ne tautinėms kalboms pakeisti, bet būti visiems žmonėms antrąja pagalbine kalba, idėja nebuvo nauja. Tačiau būtent Zamenhofas suprato, kad tokia kalba gali vystytis tik ją kolektyviai vartojant, todėl jis apribojo savo pradinį pasiūlymą minimaliu gramatikos išdėstymu ir nedidele žodžių atsarga. Šiandien esperanto kalba yra pilnai išsivysčiusi, turi visas išraiškos priemones ir savo kalbančiųjų bendruomenę, paplitusią visame pasaulyje. Daugelis Zamenhofo idėjų pralenkė tas, kurias vėliau paskelbė moderniosios interlingvistikos kūrėjas, struktūralistas Ferdinandas de Saussure (jo brolis René buvo esperantininkas).

Charakteristika.

Esperanto kalba yra žodinė ir rašytinė. Pagrindinė jos leksikos dalis sukurta Vakarų Europos kalbų pagrindu, sintaksei ir morfologijai didelės įtakos turėjo slavų kalbos. Esperanto kalbos morfemos yra nekintamos ir gali būti beveik neribotai įjungiamos į kitus žodžius, todėl kalba turi daug bendro su izoliacinėmis kalbomis, kaip, pavyzdžiui, kinų, tuo tarpu jos vidinė žodžių struktūra yra gimininga agliucinacinėms kalboms, pvz., turkų, suahili ar japonų.

Raida.

Pradinėje kalbos stadijoje būta apie tūkstantis šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 15000-20000 šaknų, iš kurių galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Kalba vystosi toliau, Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas. Per daugiau kaip šimtą metų kalba buvo naudojama įvairiausiems tikslams, net kontroversiškiems ar problematiškiems. Kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami, ir Stalino (kaip „kosmopolitų“ kalba), ir Hitlerio (kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas). Yra gal tūkstantis žmonių, kurie nuo pat gimimo ją kasdien vartoja namuose.

Vartotojai.

Visuotinę Esperanto Asociaciją (UEA) sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai, ji turi savo skyrius 62 šalyse, o individualių narių yra dvigubai didesniame šalių skaičiuje. Skaičiuojant pagal parduotų vadovėlių bei vietinių esperanto draugijų narių skaičių, galima teigti, kad bent šiek tiek šią kalbą moka šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai žmonių. Esperantiškai kalbančių žmonių esama visose pasaulio šalyse, tame skaičiuje gana daug tokiose skirtingose šalyse, kaip Kinija, Japonija, Brazilija, Iranas, Madagaskaras, Bulgarija ir Kuba.

Esperanto kalbos mokymas.

Kadangi esperantiškai susišnekėti išmokstama greitai, toji kalba yra idealus įvadas į užsienio kalbų mokymąsi. Jau po kelių savaičių besimokantieji gali susirašinėti esperanto kalba, o po kelių mėnesių – vartoti ją ir išvykose į užsienį. Eksperimentai ir neformalūs stebėjimai patvirtina, kad propedeutinis esperanto mokymasis teigiamai veikia ir pirmosios, ir antrosios svetimos kalbos studijas. Nors ji ir yra dėstoma kai kuriose mokyklose, dažniausiai jos išmokstama savarankiškai bei susirašinėjant (paprastu ar elektroniniu paštu) arba vietiniuose
esperantininkų klubuose. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga egzistuoja daugiau kaip šimtu kalbų.

Oficialus pripažinimas.

1954 metais UNESKO Generalinė asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESKO tikslus bei idealus, ir tarp UNESKO ir Visuotinės Esperanto Asociacijos buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. Nuo tada šių dviejų organizacijų bendradarbiavimas tęsiasi. 1977 metais UNESKO generalinis direktorius p. Amadou-Mahtar M’Bow pasakė kalbą 62-ojo Pasaulinio Esperanto Kongreso atidarymo ceremonijoje, o 1985 metais Generalinė asamblėja paragino UNESKO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniuose reikaluose. Visuotinė Esperanto Asociacija (UEA) taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).

Susitikimai ir kelionės.

Kasmet esperanto kalba vyksta daugiau kaip šimtas tarptautinių konferencijų ir susitikimų – be jokių vertėjų. Didžiausi tokie susitikimai yra Pasauliniai esperantininkų kongresai, paskutiniais metais vykę Adelaidėje (1997), Montpeljė (1998), Berlyne (1999), Tel-Avive (2000), Zagrebe (2001). Sekantys kongresai vyks Fortalezoje (Brazilija, 2002), Gėteburge (Švedija, 2003), Pekine (Kinija, 2004) ir Vilniuje (Lietuva, 2005). Pirmasis arabų šalių esperantininkų simpoziumas įvyko Amane 2000 m., penktasis visos Amerikos kongresas buvo Meksikos sostinėje 2001 m., o sekantis Azijos kongresas bus Seule 2002 m. UEA jaunimo sekcijos vadovaujamos „Pasporta Servo“ (Pasų paslauga) 2002 metų leidinyje yra 1200 adresų 82 šalyse, kur keliaujantys esperantininkai gali gauti nemokamą nakvynę.

Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos.

Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į lingvistikos kursą, kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Ypač pažymėtinas Budapešto Eötvös Lorand universitetas, suteikiantis esperanto kalbos diplomą, ir Poznanės universitetas su interlingvistikos programos diplomu. JAV šiuolaikinių kalbų asociacijos bibliografija kasmet įregistruoja daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų apie esperanto kalbą. Didžiosios Britanijos esperantininkų sąjungos biblioteka turi virš 20000 vienetų. Kitos didelės bibliotekos yra: Tarptautinis esperanto muziejus Vienoje (Austrijos Nacionalinės bibliotekos dalis), Hodlerio biblioteka prie Centrinės UEA įstaigos Roterdame ir Esperanto kolekcija Aalene, Vokietijoje. Vienos ir Aaleno bibliotekoms galima daryti užklausas per internetą ir tarptautinę tarpbibliotekinio abonemento sistemą.

Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai.

Egzistuoja profesinės esperantininkų organizacijos, pvz., gydytojų, rašytojų, geležinkeliečių, mokslininkų, muzikų ir daugelio kitų. Tokios organizacijos dažnai leidžia savo žurnalus, organizuoja konferencijas ir padeda diegti šią kalbą tam tikrose specializuotose profesinės veiklos srityse. San Marino Tarptautinė Mokslų Akademija siekia palengvinti bendradarbiavimą universitetų lygyje. Reguliariai pasirodo originalūs ir verstiniai leidiniai esperanto kalba tokiose srityse, kaip astronomija, informatika, botanika, entomologija, chemija, teisė ir filosofija. Egzistuoja daugybė esperantininkų organizacijų, jungiančių tam tikrų interesų grupes, pvz., skautų, aklųjų, šachmatininkų ir Go žaidėjų. UEA yra atskiras jaunimo skyrius TEJO, kuris dažnai organizuoja savo tarptautinius renginius ir leidžia savo periodinius leidinius. Budistai, šintoistai, katalikai, kvakeriai, protestantai, mormonai, bahajai turi savo esperantiškas organizacijas. Daugybė socialiai aktyvių grupių vartoja šią kalbą.

Literatūra.

Klestinčios esperantiškos literatūros tradicijas pripažino PEN internacionalas, kuris per savo 60-tąjį kongresą 1993 m. rugsėjo mėnesį priėmė esperanto skyrių savo nariu. Žymūs šiuolaikiniai esperanto rašytojai yra prozininkai Trevor Steele (Australija), Ištvan Nemere (Vengrija) ir Spomenka Štimec (Kroatija), poetai William Auld (Škotija), Michail Gišpling de Diego (Venesuela) ir Kurisu Kei (Japonija). W.Auld 1999 ir 2000 metais buvo kandidatu Nobelio literatūros premijai už jo indėlį į poeziją.

Vertimai.

Tarp daugybės pastaraisiais metais išverstų kūrinių yra Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, Tolkino „Žiedų valdovas“, Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“, Omaro Chajamo „Rubajatai“, Graso „Skardinis būgnelis“, Marko Polo „Nuostabių dalykų knyga“ ir didžioji Cao Xueqino šeimyninė saga „Svajonė apie raudoną namą“. Vaikams prie Asterikso, Vini Pū, Pepės Ilgakojinės, Muminukų personažų prisijungė suomių autoriaus Tove Jansono ir L.Frank Baumo knygų veikėjai, jiems prieinamas www tinklas. Iš esperanto kalbos išverstas „Maskaradas“, kurį 1965 m. išleido Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas; knygoje pasakojama apie jo šeimos pergyvenimus nacių okupuotame Budapešte. Ši knyga išleista angliškai D.Britanijoje (2000) ir JAV (2001), pasirodė ir rusiškas, vokiškas bei turkiškas vertimai.

Teatras ir kinas.

Paskutiniu metu esperanto kalboje pasirodė dramos kūriniai tokių autorių, kaip Goldonio, Ionesko, Šekspyro ir Alano Ayckbourgo. Daugelis Šekspyro veikalų yra išversta į esperanto kalbą kaip vieną iš naujausių pastatymų šia kalba
paminėti „Karalių Lyrą“ Hanojaus scenoje, Vietname 2001 m. gruodžio mėn., vaidinant vietos aktoriams. Nors Čaplino filmo „Didysis diktatorius“ scenose buvo esperantiškų užrašų, pilnametražinių filmų dar maža. Pažymėtiną išimtį sudaro Williamo Shatnerio filmas „Košmaras“, kurio dialogai vien esperanto kalba.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1522 žodžiai iš 4919 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.