Europinės pilietybės atsiradimas
5 (100%) 1 vote

Europinės pilietybės atsiradimas

EUROPINĖS PILIETYBĖS ATSIRADIMAS

TURINYS

Įvadas 3

1. Europinės pilietybės samprata 4

1.1. Europos pasas 4

1.2. Pagrindinės ES piliečių teisės 5

1.3. Neaiški “europinės pilietybės” sąvokos reikšmė 6

2. Sąvokos “Europinė pilietybė” vystymosi istorinė apžvalga 7

2.1. Du galimi būdai įgyti europinę pilietybę 8

2.2. Europos teisių Chartijos vaidmuo 9

2.3. Europos Sąjungos sutartis 10

2.4. „Užsieniečio statusas“ europinės pilietybės kontekste 11

Išvados 14

Literatūros sąrašas 15

ĮVADAS

Beveik kiekvienas asmuo, gyvenantis vienoje ar kitoje šalyje, turi jos pilietybę. Dauguma iš mūsų esame Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę gavome gimdami savo šalyje arba ją „paveldėjome“ iš gimdytojų. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, vis dažniau prabylama apie europinę pilietybę, todėl kiekvienam aktualu žinoti, kokia tai pilietybė, kaip ji įgyjama ir kokias teises bei pareigas suteikia ES valstybių piliečiams.

Europinės pilietybės sąvoka lieka neaiški, nors ši samprata nėra visiškai nauja, tik 1992 metais vasario 7 dieną pasirašytoje Mastrichto Europos Sąjungos sutartyje formaliai, naudojant teisines kategorijas, buvo nustatyta “Sąjungos pilietybė”.

Šiuo metu ypač pabrėžiamas nacionalinės autonomijos irimas ir vietoje jo transnacionalinių jėgų įtaka ir svarba bei kokybiškai naujo pobūdžio valstybės, teritorijos ir jos žmonių santykis. Tai padarė įtaką ir europinės pilietybės atsiradimui. Išvestinės pilietybės modelio analizė ir interpretacija remiasi trimis pagrindinėmis prielaidomis. Tai: globalizacija, gerokai susilpninusi valstybės ir jos piliečių saitus; besiplečianti regioninė integracija, dariusi įtaką sienų ir skirtumų tarp kaimyninių valstybių nykimui; Europos žmonių teisių paradigma, kaip vienas iš globalizacijos padarinių, siekianti efektyvios globalinės mobilizacijos bei socialinių, politinių ir ekonominių teisių normų įgyvendinimo.

Rašto darbo objektas – europinė pilietybė. Rašto darbo tikslas – supažindinti su europinės pilietybės samprata, pagrindinėmis ES piliečių teisėmis, apžvelgti europinės pilietybės vystymosi istoriją, apibūdinti šios pilietybės įgijimo būdus.

Rašto darbe panaudota mokslinė literatūra europinės pilietybės klausimais, nenukrypstant nuo originalių autorių tekstų, be to, pateikiama elektroninių dokumentų medžiaga (atliekant neoficialų vertimą iš rusų kalbos), kuri labiau skirta apmąstymams.

1. EUROPINĖS PILIETYBĖS SAMPRATA

Be savo šalies pilietybės, Europos Sąjungos valstybių piliečiai turi ir bendrą ES pilietybę. Taip siekiama stiprinti ES piliečių bendrumo dvasią ir suteikti jiems tam tikrų praktinių teisių bei laisvių. Pilietybės idėja pradėta įgyvendinti nuo 1984 m., kai Fontenblo susirinkusi Europos viršūnių taryba pavedė specialiam komitetui parengti išsamų pranešimą. 1985 m. birželį Milane Europos viršūnių taryba pritarė komiteto parengtam pranešimui „Piliečių Europa“, kuriame buvo detaliai išnagrinėtos galimybės įdiegti bendrą pilietybę. Defacto Europos Bendrijos valstybių piliečiai buvo Europos piliečiai jau XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, ypač kai 1985 m. visose EB šalyse buvo imta diegti Europos pasą. 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai, ES valstybių piliečiai įgijo ES pilietybę ir de jure [6].

Europos Bendrijos steigimo sutartyje ES pilietybė apibrėžta 17-22 straipsniuose. Juose teigiama, kad vienos iš ES valstybių pilietybę turintis asmuo kartu yra ir Sąjungos pilietis. Pilietybė suteikia tam tikras bendras teises ir pareigas:

– teisę laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje pagal Mastrichto sutartyje nustatytas sąlygas;

– Sąjungos pilietis, reziduojantis ES valstybėje, kurios pilietis jis nėra, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimus tokiomis pat teisėmis kaip ir tos valstybės piliečiai;

– būdamas trečiojoje šalyje, kurioje nėra jo valstybės atstovybės, jis turi teisę į bet kurios kitos ES valstybės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

– ES piliečiai turi teisę teikti peticijas EP ir kreiptis į Europos ombudsmeną bei Teisingumo Teismą.

1999 m. įsigaliojusioje Amsterdamo sutartyje numatyta labiau detalizuoti individualias piliečių teises ir suteikti jiems platesnes galimybes (įdarbinimo, socialinėje, kultūrinėje, santykio su ES institucijomis, saugios aplinkos srityse) [6].

1.1. Europos pasas

Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos, ir ES valstybių
piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais, kuriuos išduoda atitinkamos įgaliotos valstybių narių agentūros. Vis dėlto ES valstybėse išduodami pasai yra panašios išvaizdos.

Pirmą kartą Europos paso idėja buvo aptarta 1974 m. EB valstybių vadovų susitikime Paryžiuje. 1975 m. gruodžio mėn. Romoje Europos viršūnių taryba sutarė nustatyti EB valstybių piliečiams vienodą pasą. Po tam tikrų nesutarimų (daugiausia dėl paso formato, spalvos ir įrašomų duomenų) 1981 m. birželio ir 1982 m. birželio mėn. Taryba priėmė dvi rezoliucijas dėl paso išvaizdos ir techninių detalių. Nuo 1985 m. sausio 1 d. Europos pasas pradėtas išdavinėti visose EB valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai.

Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu (vadinamuoju burgundiškuoju) viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta „Europos Bendrija“, tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas. Visose valstybėse užrašai ant viršelio yra vienodo šrifto. Taip pat suvienodintas puslapių skaičius – 32 (daugiau gali būti tik puslapių, skirtų vizoms ar kelionių spaudams) ir daugelis kitų paso savininko asmens duomenų.

Europos paso reikšmė yra simbolinė (įtvirtinti Europos identitetą) ir praktinė (jis lengvai atpažįstamas pasienyje) [6].

1.2. Pagrindinės ES piliečių teisės

Pirminėse Bendrijos sutartyse daugiausiai dėmesio buvo skirta prekybai ir kitiems ekonominiams klausimams, o žmogaus teisių klausimai Bendrijai parūpo tik vėlesniais jos raidos etapais. Iš pradžių Bendrijos samprata buvo kur kas siauresnė negu ji yra šiandien, o tuo metu tam tikra prasme vyko funkcijų pasiskirstymas tarp Bendrijos ir Europos Tarybos, pastarajai organizacijai esant atsakingai už žmogaus teises. Tačiau greitai paaiškėjo, jog teisinė sistema be žmogaus teisių doktrinos kai kuriose valstybėse narėse gali sukelti konstitucinių problemų [1].

Visų šalių-narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Sąjungos pilietybės įvedimas sukūrė tiesioginį ryšį tarp Europos integracijos ir žmonių, kuriems tarnauti ji sukurta. Sąjungos pilietybė suteikia konkrečias civilines teises:

– kaip Sąjungos piliečiai valstybių-narių piliečiai gali laisvai judėti visoje Sąjungoje ir apsigyventi, kur patinka;

– jie turi teisę balsuoti ir balotiruotis vietiniuose rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena. Tai sukelia tam tikrų padarinių. Norėdamos iš tikrųjų tai įgyvendinti, kai kurios valstybės-narės turi papildyti savo konstitucijas;

– piliečiai turi teises ir rinkimuose į Europos Parlamentą;

– kiekvienas pilietis turi teise Europos Parlamentui pateikti peticiją tiesiogiai jį liečiančiu klausimu arba savo problemas gali išdėstyti ombudsmenui.

– bendrijai nepriklausančiose valstybėse Sąjungos pilietis turi teisę į visų ten atstovaujamų valstybių-narių diplomatinę ir konsulinę apsaugą.

– Sąjungos pilietybė nedubliuoja nacionalinės (įprastinės) pilietybės ir žmonės gali išlaikyti nacionalinį identitetą [5].

1.3. Neaiški “europinės pilietybės” sąvokos reikšmė

Sąvokos “europinė pilietybė” svarbumo įvertinimai nėra vienareikšmiai ir yra gana atsargūs. Kai kurie autoriai kalba ir apie „žymų pasiekimą“, nepaaiškindami, kaip konkrečiai išreikštas šis „pasiekimas“, ir apie „tikrą progresą“, tuo pat metu konstatuodami, kad sąjungos charakteriui, kaip “vientisam juridiniam vienetui”, kyla tam tikra grėsmė dėl Mastrichto sutarties trūkumų. Kalbama ir apie tai, kad europinė pilietybė – tai tik dalis sudėtingo vystymosi proceso, kuris prasideda nuo nacionalinės pilietybės ir veda link Europos piliečių bendrijos, kad Sąjungos pilietybė bus tik atskirų individo teisių ir pareigų sujungimas, įvardintas kaip “sąjungos pilietybė”, be to išliks tarpinis nacionalinės pilietybės vaidmuo, jos reikšmė europiečių gyvenime nepasikeis.

Įgyvendinus europinės pilietybės idėją, jos reikšmė vykstančiame integracijos procese bus žymia dalimi nulemta pilietybės sąvokų, kurios buvo išplėtotos keliose Bendrijos valstybėse narėse. Tačiau tai nereiškia, kad Sąjungos pilietybė bus įvairių nacionalinių sąvokų mišinys. Įvairius vienos Sąjungos pilietybės variantus nulems tradicijų, kurios suformavo pilietybės sąvokas atskiruose nacionaliniuose regionuose, įvairovė. Nacionalinėms valstybėms narėms išlaikius pagrindinį vaidmenį, nacionalinės tradicijos ir atskirų valstybių narių sampratų ypatumai turės didelės reikšmės besivystančiai Sąjungos pilietybės sąvokos formai.

Valstybėse narėse pilietybės prasme naudojami elementai pasižymi gausumu ir įvairove. Ar įvairūs nacionalinių pilietybės sampratų elementai yra panašūs ir kiek jie panašūs tarpusavyje, kad galėtų tapti europinės pilietybės pagrindu? Akivaizdu, kad nacionalinės pilietybės sampratos be galo skiriasi viena nuo kitos, o tai gali sutrukdyti rasti (politiniu atžvilgiu) bendrus sąlyčio taškus suvokiant europinės pilietybės esmę (tiek politinėje sferoje, tiek ir individams, kurie įgis šį statusą). Tokiu atveju šis neigiamas rezultatas suteiktų vertingų duomenų apie nacionalinių bendrijų normatyvinius ir struktūrinius aspektus bei apribojimus, atsirandančius jų
integracijos kelyje į viršnacionalinį vientisą vienetą [4].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1483 žodžiai iš 4912 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.