Gatvės vaikai
5 (100%) 1 vote

Gatvės vaikai

1121

Įvadas

Kas to dar nepatyrė? Bevaikščiodamas mieste išgirsti: ,,Ar neturite lito?“ Prašo elgetaujantys ir benamiai jaunuoliai apdriskusiais drabužiais, šalia vesdamiesi savo ištikimiausius draugus – šunis. Gatvės vaikai – kasdienybė visame pasaulyje, Lietuvoje…

Bet kuriame pasaulio kampelyje rasime gatvės vaikų, kurie paliko namus, buvo engiami tėvų ir draugų. Kiekvienas vaikas galėtų papasakoti savo istoriją, dėl ko jis atsidūrė gatvėje. Kiekvieno pareiga yra gerbti ir remti vaiko teises, tačiau valstybės pareiga yra ypatinga ir išskirtinė. Pvz.: šeimos knygoje yra aiškiai įvardinta, kad vaikai privalo gerbti tėvus, bet, kad tėvai privalo gerbti vaikus, kažkodėl nėra parašyta. Ar tai reiškia, kad tėvams tas nėra būtina?

Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų, gyvenančių gatvėje kasdienybę, darbą ir jų išnaudojimą.

Darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti, kokius vaikus vadiname gatvės vaikais;

2. išanalizuoti narkotinių medžiagų paplitimą gatvės vaikų tarpe;

3. išsiaiškinti galimus gatvės vaikų išnaudojimo būdus;

4. išnagrinėti prekybos gatvės vaikais fenomeną Lietuvoje.

Gatvės vaikai

Gatvės vaikai – tai vaikai, kurie gyvena, dirba ar miega gatvėje, labai mažai palaikydami ryšius su šeima.

Šie vaikai daug dažniau įtraukiami į prostituciją, narkotikų vartojimą ir tampa prievartos bei smurto aukomis. Iširus Sovietų sąjungai, Rytų Europoje gatvės vaikų labai padaugėjo. Vaikai gyvena ir gatvėse, ir autobusų, geležinkelio stotyse, skveruose. Vaikai į gatves patenka dėl daugelio priežasčių (tai alkoholizmas, nedarbas, prievarta šeimose).

Vaikai gatvėse greitai tampa narkomanijos, prostitucijos ir nusikalstamumo aukomis. Jie praranda ryšius su mokykla ir net visuomene.

Kiek jų, tokių, iš tikrųjų yra, niekas negali tiksliai nustatyti. Taip yra ir dėl to, kad ne visų tėvai praneša apie dingimą, vaikai slepiasi didžiausiuose miestuose.

Jie traukiasi nuo nuolatinio tėvų, mokyklos spaudimo, sukeliamos įtampos, bėga nuo mušančio tėvo, alkoholio liūne paskendusios motinos. Taip pat yra vaikų iš ,,normalių“ šeimų, kuriose jie jaučiasi nesuprasti, engiami, atstumti net tarp savų keturių sienų. Jie netrokšta perimti šeimoje kelias kartas tęsto verslo ar užsiimti šeimos gydytojo praktika, o tiesiog nori būti patys savimi. Ne visada tėvai nori ir sugeba suprasti vaikų norus, svajones, yra bejėgiai ir nežino, ko griebtis, kad sustabdytų bėgančius vaikus. Tarp paliekančiųjų namus pasitaiko jau ir dvylikamečių. Tai amžius, kai prasideda lytinis brendimas, kai viskas jau atrodo kitaip, nei buvo anksčiau. Jie nori gyventi savą gyvenimą, kitokį, nei tėvų jiems sukurtas.

Narkotikai – gatvės vaikų kasdienybė.

Vaikai tariamą laisvę mano rasią didmiestyje, benamio jaunimo grupelėje, kurioje jaučiasi esą suprasti. Jaunimas nori būti kitoks, provokuoja savo išvaizda ir nori išsiskirti ,,miesčioniškoje“ visuomenėje.

Deja, dauguma pabėgėlių greitai pastebi, kad naujoji laisvė nėra jų išsvajotoji. Tačiau dauguma vis dėlto namo negrįžta. Jie pasirenka nakvynę metro, traukinių stotyse, ant parko suoliukų arba apsigyvena viename iš daugelio tuščių miesto butų. Gyvenimas gatvėje dažnai įsuka į narkomanų gretas. Ieškojimų kelias veda nuo ,,lengvų narkotikų“, kaip hašišas ir marihuana, per ,,Extasy“ prie ,,sunkiųjų“ – heroino. Jaunimas gatvėje vartoja penketą ar daugiau narkotikų rūšių, taip nuolat balansuodami ant bedugnės krašto – tarp gyvenimo ir mirties. Pagrindinis narkotikas gatvės vaikams yra alkoholis.

Tiek auštant rytui, tiek leidžiantis saulei dalis paauglių elgetauja tik tam, kad užsidirbtų narkotikams. Kiti vagia iš mašinų. Dar kiti vaikinai ir merginos pasuka prostitucijos keliu. Dažnai jaunimas patenka ir į policijos rankas. Taip atsiduriama pinklėse, iš kurių be pašalinių paramos nelengva išsipainioti.

Didelę problemą sudaro benamių vaikų ir jaunimo išsimokslinimas. Benamiams vaikams kyla problema lankant mokyklą; problemų kyla ir dėl mokyklų įrašų perdavimo vėlavimo, nuolatinio adreso, transporto nebuvimo. Neturėdami galimybių lankyti mokyklos ir įgyti išsilavinimo , benamiai vaikai neįgyja įgūdžių ir žinių, kurie ateityje padėtų jiems išsivaduoti iš skurdo. Benamis jaunimas – jaunesni nei 18 metų individai, gyvenantys be tėvų, globėjų ar atitinkamos įstaigos globos. Paprastai jaunuoliai tampa benamiais dėl kelių priežasčių – šeimos problemų, ekonominių sunkumų bei gyvenamosios vietos nestabilumo. Didelė benamio jaunimo dalis paliko namus po metų metus trukusio fizinio ir emocinio smurto, įtemptų santykių, žalingų šeimos narių įpročių, tėvų nerūpestingumo. Dalis jaunimo netenka namų, kai jų šeimos patiria finansines krizes, kilusias dėl prieinamo gyvenamojo ploto trūkumo, ribotų įsidarbinimo galimybių, mažų atlyginimų, sveikatos draudimo nebuvimo, nepakankamos socialinės rūpybos. Neretai benamiais tampa ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikų prieglaudas palikę jauni žmonės. Gatvėje dėl jauno amžiaus šiems žmonėms sunku rasti legalių būdų užsidirbti pragyvenimui, todėl daugelis padeda teikti seksualines paslaugas tam, kad užsidirbtų maistui, drabužiams pastogei. Taip jie atsiduria tiesioginiame pavojuje užsikrėsti AIDS ar
ŽIV. Jie dažnai kenčia nuo nerimo ir depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo. Neturėdami galimybių įgyti išsilavinimo, jie sunkiai gali keisti savo gyvenimo būdą.

Šie žmonės gyvena šalia šiukšlynų susiręstuose būstuose, šiluminėse trasose, apleistuose namuose ar jų rūsiuose. Bandymai juos įkurdinti prieglaudose dažniausiai baigiasi nesėkmingai, nes tiems žmonėms priprasti prie kokių nors taisyklių yra sunku. Gatvės vaikai kad išgyventų priversti elgetauti. Elgetavimas – neatsiejama žmonijos kultūros dalis. Šis socialinis reiškinys atsirado labai labai seniai. Vystantis, tobulėjant visuomenei, kito ir elgetavimas.

Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose jau viduramžiais užtinkame nemažai duomenų apie elgetas. Anuomet elgetos buvo skirstomi į tikruosius ir apsimetėlius, t.y. apsišaukėlius. Netikrų elgetų buvo kelis kartus daugiau negu tikrų. Pastarieji žmonėms sukeldavo baimę, priešiškumą bei pasibjaurėjimą, netinkamu elgesiu kenkė tikriesiems elgetoms. Apsimetėlių būdavo iš įvairiausių visuomenės sluoksnių. Tai lengvos duonos ieškotojai. Netikrais elgetomis dažniausiai tapdavo visuomenės atstumtieji: nesantuokiniai vaikai, vienišos motinos, valkatos, buvę kareiviai, dezertyrai, homoseksualai. Apsimetėlių gretas papildydavo ir valstiečiai, išėję elgetauti nederliaus metais. Netikri elgetos nuolat keliaudavo. Jų gyvenimo ritmas sutapdavo su religinėmis šventėmis. Apie netikrus elgetas sukurta daug įvairiausių pasakojimų. Apsimetėliai elgetaudavo grupėmis, gyvendavo gan palaidai, mėgdavo girtuokliauti, dažniausiai nesituokdavo. Netikrų elgetų vaikai kartu su tėvais nuo mažų dienų elgetaudavo – taip atsirasdavo netikrų elgetų dinastijos.

Kartais elgetavimas tampa pragyvenimo šaltiniu, teikiančiu nemažas pajamas, tačiau paprastai elgetomis tampama dėl to, kad prarandamas darbas, sveikata, o gaunamų pašalpų nepakanka pragyventi.

Kartais toki vaikai dar vadinami šiukšlynų žmonėmis – dažnai juos sudaro iš aplinkinių vietovių atvykę skurdžiai gyvenantys žmonės, kurie šiukšlynuose surinktus daiktus panaudoja kaip pagrindinį arba papildomą pajamų šaltinį. Skaudi problema – gatvėse ir šiukšlynuose laiką leidžiantys vaikai, nes jie paprastai nelanko mokyklos, neįgyja specialybės, todėl beveik neturi galimybių išsiveržti iš užribio klasės.

Gatvės vaikų išnaudojimas

Prievarta prieš vaikus, komercinis seksualinis ir seksualinis vaikų išnaudojimas yra aktuali socialinė, pedagoginė, psichologinė bei teisinė visuomenės problema. Klasikinis seksualinės prievartos apibrėžimas sako, kad seksualinė prievarta – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusiojo žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu, tokiu būdu jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tokie veiksmai prieš vaiką kelia grėsmę vaiko gyvenimo bei vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą.Sprendžiant seksualinės prievartos prieš vaikus problemas ir siekiant užkirsti kelią jos plitimui Lietuvoje ir kitose šalyse susiduriama su įvairiais sunkumais. Dažni atvejai, kai gatvėje gyvenantys vaikai yra parduodami, kadangi žinoma, jog tokių vaikų tėvai retai jų pasigenda ir ieško.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1309 žodžiai iš 2530 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.