Globalios verslo organizacijos
5 (100%) 1 vote

Globalios verslo organizacijos

Įvadas 3

1.Globalizacijos samprata, parametrai bei globalinių rinkų atsiradimas 4

1.1.Globalizacijos samprata 4

1.2.Globalizacijos parametrai 5

1.3.Globalinių rinkų atsiradimas bei jo aspektai 6

2.Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis bei globalus pramonės pobūdis 7

2.1.Verslo organizavimas globalizacijos sąlygomis 7

2.2.Globalus pramonės pobūdis 9

3.Gamybos bei kapitalo internacionalizavimas globalizacijos plotmėje 10

3.1.Gamybos internacionalizavimas 10

3.2.Kapitalo internacionalizavimas 10

4.Verslo globalizacijos įtaka šaliai bei jos ypatumai 11

4.1.Verslo globalizacijos įtaka šaliai 11

4.2.Verslo globalizacijos įtakos šaliai ypatumai 12

Išvados 14

Literatūra 16

Įvadas

Šiame darbe nagrinėsime globalias verslo organizacijas ir korporacijas bei jų aspektus.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti ir išanalizuoti globalias verslo organizacijas bei jų aspektus.

Šio darbo aktualumas – pastaraisiais metais globalizacija apima vis daugiau sektorių, tarp jų ir verslo, taip pat jos įtaka vis didėja, tad yra aktualu susipažinti su jos niuansais, apžvelgti komunikacijos įtaką bei kitus aspektus kurios suteikia globalizacija verslo pasauliui.

Šio darbo klausimai:

 Išnagrinėti globalizacijos sampratą, parametrus bei globalinių rinkų atsiradimą;

 Išanalizuoti verslo organizavimą globalizacijos sąlygomis bei globalų pramonės pobūdį;

 Išsiaiškinti gamybos bei kapitalo internacionalizavimą globalizacijos plotmėje;

 Aptarti verslo globalizacijos įtaką šaliai bei jos ypatumus.

Šio darbo uždaviniai:

 Atlikti globalizacijos sampratos, parametrų bei globalinių rinkų atsiradimo analizę;

 Atlikti verslo organizavimo globalizacijos sąlygomis bei globalios pramonės pobūdžio analizę;

 Atlikti gamybos bei kapitalo internacionalizavimo globalizacijos plotmėje analizę;

 Atlikti verslo globalizacijos įtakos šaliai bei jos ypatumų apžvalgą.

1. Globalizacijos samprata, parametrai bei globalinių rinkų atsiradimas

1.1. Globalizacijos samprata

Nagrinėjant globalias verslo organizacijas bei jų aspektus pirmiausia turime apžvelgti globalizacijos sampratą bei jos įtaką verslui.

Šiandien globalizacija vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau jos sąvoka suvokiama labai skirtingai. Ekonominėje literatūroje yra išskiriamos tokios skirtingos koncepcijos: globalizacija kaip internacionalizacija; globalizacija kaip liberalizacija; globalizacija kaip universalizacija; globalizacija kaip modernizacija; globalizacija kaip deteritorizacija. Tradiciškai globalizacijos sąvoka ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ar gamybos veiksnių judėjimą.

Globalizaciją galima apibrėžti kaip „pasaulinį bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link bendrų supranacionalinių institucijų ir — galų gale — link vieningos visuomenės“.1 Šis procesas ir skiriasi nuo internacionalizacijos — intensyvėjančių ryšių tarp valstybių, kurios vis dėlto tebelieka pagrindiniai veikėjai — tuo, kad randasi valstybių sienas ir pasidalijimus pereinantys tinklai, vienokiu ar kitokiu laipsniu apjungiantys valstybes į bendriją, kur veikia vieningi principai ir vertybės.

Galime pažymėti, kad nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Kita vertus, šio žodžio vartojimas tebelieka iki galo neaiškus, ir “dažnai „globalizacija“ yra veikiau klišė, negu griežtai apibrėžtas terminas. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje”2, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti įvairiausius informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didejančią ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius.

Viena iš pagrindinių tendencijų, charakterizuojančių pasaulinę ekonomiką šiuolaikiniame vystymosi etape yra jos globalizacija. Be to, pirmiausiai auga tarptautinė ir tarpfirminė konkurencinė kova už ekonominius resursus ir tiekimo rinkas, antra – vyksta etapinis tarptautinių sąjungų jungimasis, siekiant globalinių pirmumų prieš pasaulio rinką. Integruoti procesai regioniniame tarptautiniame lygyje palaipsniui mažina atskirų nacionalinių ekonomikų reikšmę. Iš kitos pusės, globalizacija iššaukė naujus strateginius priėjimus daugelyje veiklos šakų.

1. A.S.Makarychev, A.A.Sergunin. Globalization:The globalization of Eastern Europe: Teaching international relations without borders. – Hamburg: Imbusch. 2000. 397p.

2. Ten pat

Globalizacija yra pasaulio valstybių ūkių ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai. Tarpusavio ryšiai gali būti patys įvairiausi, pradedant prekyba, investicijomis ir baigiant žmonių, pinigų ir informacijos srautais. Rinkos ekonomikos išplitimas pasaulyje bei su tuo

susijusi technologijos pažanga sukūrė sąlygas nuolatiniams tarpusavio ryšių tarp pasaulio valstybių augimui.Apie ekonominę valstybių tarpusavio priklausomybę ir jos pasekmes taip pat pradėta kalbėti jau gana seniai, pradėjus augti transnacionalinių kompanijų
veiklai.

Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis prekyba užleidžia tarptautinių ekonominių santykių varomosios jėgos pozicijas tarptautiniam kapitalo judėjimo procesui, kuris paskutiniais dešimtmečiais daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai ir jų struktūrai. Nors pagrindinis vaidmuo tenka galingiausioms ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms bei regionams, tačiau ir nedidelės šalys, siekiančios turėti efektyviai funkcionuojančios rinkos ekonomiką, negali likti nuošalyje. Jos vis plačiau ir giliau įsitraukia į kapitalo eksporto procesus.

1.2. Globalizacijos parametrai

Pasaulio ekonomiką galima laikyti ir globalizacijos atspindžiu, ir laidininku. Šis procesas daro reikšmingos įtakos tarptautinėms kapitalo rinkoms, prekių rinkoms, makroekonominei politikai, pramonės santykiams ir darbo rinkos reglamentavimui. Galima išskirti tokius pagrindinius globalizacijos veiksnius, kaip:

 “Tarptautinės konkurencijos kokybinio pobūdžio kitimas ir apimties augimas — naujausios

technologijos leidžia konkuruoti tose srityse, kur anksčiau valstybių ar regionų ribose buvo galima išlaikyti monopolijas;

 Inovacijų kaupimasis, keičiantis prekių gamybą paslaugų kūrimu, o tradicinėms įmonėms

suteikiantis lankstumo (kitaip negu pirmajai sąlygai, antrajai, kad ji padarytų realų poveikį valstybės ekonomikai, būtinas tam tikras valstybės (de)reguliacinis pagrindas);

 Strateginiai aljansai ir transnacionalizacija, leidžianti apjungti galimybę plėsti gamybą į įvairius

geografinius regionus su lankstumu bei specifinių žinių pritaikymu.”1

Visi šie veiksniai turi įtakos globalizacijai bei verslui.

1. A.S.Makarychev, A.A.Sergunin. Globalization:The globalization of Eastern Europe: Teaching international relations without borders. – Hamburg: Imbusch. 2000. 401p.

Galime pažymėti, kad globalizacijos tendencijos skiriasi, priklausomai nuo valstybės ekonominės plėtros lygio. Nors prekyba turtingiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir neturtingiausių valstybių atveju skyrėsi nedaug (santykis su bendruoju vidaus produktu buvo atitinkamai 0,67 ir 0,66), galima daryti prielaidą, kad prekybos struktūra buvo visiškai skirtinga.

Taip pat galime pažymėti, jog tiesioginės užsienio investicijos EBPO šalyse buvo beveik dvigubai didesnės negu neturtingiausiose valstybėse, o portfelinės — beveik 25 kartus didesnės. Ypatingai skyrėsi ir prekybos mokesčiai — EBPO šalyse jų pajamos sudaro 0,9 procentų pajamų iš prekybos ir palyginti nedaug skiriasi tarpusavyje, tuo tarpu neturtingiausiose valstybėse šie rodikliai yra atitinkamai 25,7 ir 13,8 procentų. Tad galime daryti prielaidą, kad turtingesnes šalis globalizacija paliečia labiau nei ne tokias turtingas, kadangi šių šalių įmonės naudojasi globalizacijos teikiamomis privilegijomis, o kitose šalyse globalizacija nėra gerai išvystyta.

1.3. Globalinių rinkų atsiradimas bei jo aspektai

Globalinės laisvos rinkos atsiradimas buvo atvirų pasaulio rinkų pagrindas. Galime pažymėti, kad atsirastų tokios rinkos reikia jog susiformuotų prekybos tinklai tarp žemynų, regionų bei šalių. Atsiradus santykiams tarp šalių, pamažu atsirado santykiai ir tarp regionų. Istorijos eigoje verslo santykiai darėsi vis glaudesni, jų daugėjo, tad galime daryti prielaidą, kad globalizacija paveikė verslo bei prekybos santykius.

Pastaruoju metu daug rašoma bei kalbama apie pasaulinės ekonomikos globalizavimą, kuris reiškia augančią įvairių pasaulio valstybių tarpusavio priklausomybę kuriam yra būdingi tokie reiškiniai kaip spartus tarptautinės prekybos ir kapitalo judėjimo augimas, tarptautinių bendrovių vaidmens padidėjimas, gamybos internacionalizavimas, technologijų kaita. Pagrindiniu šiuolaikinės prekybos varikliu nuo 1995 metų yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios tikslas yra sukurti bendrą institucinį pagrindą glaudiems prekybos ryšiams tarp šios organizacijos narių, paremtiems laisvos prekybos principais. Tad galime daryti prielaidą, kad PPO įtakoja pasaulinę globalizaciją.

Pagrindiniais globalizavimo proceso subjektais yra tarptautinės bendrovės, kurios šiuo metu sukuria apie ketvirtadalį visos globalinės gamybos apimties ir jų dalis pastoviai kyla. Didelė dalis pasaulio prekybos iš esmės yra tik prekių judėjimas tarptautinių bendrovių viduje, kai prekė pakeičia šalį, bet nepakeičia savininko. Priėjimas prie pasaulinių rinkų tokiu būdu tampa priėjimu prie tarptautinių bendrovių gamybos ar paskirstymo grandinių. Tarptautinės bendrovės atlieka ir didžiąją dalį pasaulio investicijų bei eksporto iš besivystančių bei pereinamosios ekonomikos šalių. Dauguma šiuolaikinių technologijų gaminių, eksportuojamų iš besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, yra pagaminta arba bent sukurta tarptautinėse bendrovėse, nes tik jos pajėgios skirti milžiniškas lėšas mokslo ir projektavimo darbams. Taigi, šių šalių ekonominis augimas dideliu mastu priklauso nuo jų sugebėjimo pritraukti tarptautinių bendrovių investicijas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1338 žodžiai iš 4082 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.