Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas
5 (100%) 1 vote

Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas

Referatas

„Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas“

I Tikslai: 1. Suvokti aplinkos ir žmogaus gyvybinių procesų ryšį1

2. Atrasti žalingų įpročių padarinius žmogaus sveikatai

3. Siekti Gyventi sveikai

II Planas: 1. Nervinis ir humoralinis reguliavimas gyvūnų ir žmogaus organizme

2. Žmogaus ir gyvūnų elgsena:

a) Jos prigimtis

b) Elgsenos socialinė raida

c) Elgesio svarba žmogaus gyvenime

3. Narkotinių medžiagų bei alkoholio įtaka žmogaus gyvenime

a) Priežastys, kodėl vartojami narkotikai

b) Narkotinių medžiagų vartojimo pasekmės nervų sistemos veiklai

c) Narkotinių medžiagų vartojimo pasekmės vidinių ir išorinių organų veiklai

d) Narkotinių medžiagų vartojimo socialinės priežastys

4. Kaip įveikti save?

a) Kai vartoji narkotines medžiagas

b) Kaip atsispirti pagundai vartoti narkotines medžiagas

5. Sudaryti programą arba projektą, kuris būtų efektyvi priemonė mokykloje prieš narkotines medžiagas

III Išvados

IV Darbą atliko: Aleksas Rukas, Tomas Dobrikas, Vanda Virbickaitė, Ginta Milvydaitė, Andrius Šukys

II 1. Nervinis ir humoralinis reguliavimas gyvūnų ir žmogaus organizme

Nervinė reguliacija- nervų sistemos veikla koordinuojanti organizmo fiziologinius procesus. Nervinė ir humoralinė reguliacija sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Informacija apie organizmo vidaus ir išorės pokyčius nervų sistema gauna iš receptorių taip tiesiogiai reaguodama į vidaus terpės pakitimus. Ši informacija nervinėmis skaidulomis ir smegenų laidais patenka į smegenų centrus. Centrinė nervų sistema iš jutimų organų gautą informaciją analizuoja ir integruoja. Priklausomai nuo organizmo būsenos reikmių ir aplinkos veiksnių (stimulinės situacijos) formuojamos ir išcentriniais nervais siunčiamos komandos efektoriniams (vykdomiesiems) organams-raumenims vidaus ir išorės sekrecijos liaukoms kai kurių gyvūnų švytėjimo aparatams. Atskirą fiziologinę ar psichinę funkciją reguliuoja ne vienas smegenų centras, o visa jų sistema. Pvz., raumenų veiklą reguliuoja nugaros smegenų, galvos smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių žievės neuronai, sudarantys judesių funkcinę( nearomatinę) sistemą. Aukštesniosios smegenų dalies dalys išcentriniais nervais reguliuoja taip pat žemesniųjų centrų aktyvumą ir receptorių jautrumą. Susidaro uždari nervinais žiedai. Tokių žiedų yra ir pačiose smegenyse (pvz. tinklinio darinio ir didžiųjų smegenų pusrytulių žievės sąveiką lemia bendrą smegenų tonusą). Nervinė reguliacija padeda palaikyti organizmo vidaus terpės pastovumą, atstatyti organizmo pusiausvyrą po nukrypimų, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai (pvz. infekcija kiti kenksmingi faktoriai), kompensuoti pažeisto organo arba audinio funkcijas (pvz. regą, klausą). Per medžiagų apykaitos nervinę reguliaciją reiškiasi nervų sistemos trofinė funkcija. Skiriama endogeninė nervinė reguliacija ( ją lemia paveldimumas; pvz., vegetacinių funkcijų reguliacija) ir egzogeninė nervų reguliacija (ji susidaro, nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, pvz., sąlyginiai refleksai). Dauguma nervų reguliavimo rūšių yra mišrios, susidedančios iš endogeninių elementų (pvz., termoreguliacija, budėjimo ir miego kaita).

Humoralinė reguliacija [lot. humor-skystis], organizmo fiziologinis ir cheminis procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. Reguliuoja hormonai, hormonoidai, mediatoriai, biogeniniai aminai

(histaminas, serotoninas), kitos biologiškai aktyvios medžiagos (bradikininas), jonai ir medžiagų apykaitos substratai bei jų metabolitai. Šios medžiagos veikia tiek vykdančius organus, tiek chemoreceptorius ir nervinius centrus, humorališkai arba refleksiškai sukeldamos įvairias reakcijas. Humoralinė reguliacija padeda palaikyti organizmo homeostazę. Pvz., dirbant fizinį darbą, kraujyje kaupiasi anglis dioksidas, kuris jaudina kvėpavimo centrą; dėl to kvėpavimas stiprėja ir anglies dioksido perteklius iš organizmo šalinimas. Humoralinė Reguliacija yra evoliuciškai seniausia ir paprasčiausia reguliacijos forma. Aukštos org-jos gyvūnų ir žmogaus organizme ji priklauso nuo nervinės reguliacijos ir su ja sudaro vientisą neurohumoralinės reguliacijos sistemą.

II 2. Žmogaus ir gyvūno elgsena

Elgesys- tarpusavyje susijusių subjekto (individo, grupės) veiksmų sistema, kurios tikslas sąveikaujant su aplinka realizuoti tam tikras funkcijas. Bendrosios gyvų organizmų elgesio prielaidos:

1) Subjektas turintis tikrą organizaciją, kuria jis formuoja tikslingą veiksmų sistemą;

2) Objektas, į kurį nukreiptas elgesys;

3) Tam tikra elgesio programa ir jos vyksmo kontrolės mechanizmas.

Elgesio mokslinių tyrimų pradžia laikoma XIXa. pabaiga. Iš pradžių tirtas gyvūnų elgesys, dažniausiai jų sąveikos su aplinka mechanizmas, kuris aiškintas klasikine reflekso teorija. Ši teorija teigia, kad elgesio aktas – organizmo reakcija į istorinį stimulą. Buvo atskleisti elgesio fiziologiniai pagrindai ir nervinės reguliacijos principai. Plačiausiai imta traktuoti etologijoje ir genetikoje. Etologiniais tyrimais nustatyta, kad bendroji elgesio schema susideda iš 2-jų komponentų. Santykiškai griežtas paveldėtos elgesio struktūros (instinktas) ir įgyjamų funkcijų elgesio schemų (išmokimas). Funkcinis elgesio
schemos daugiausiai susideda iš situacijos subjektyvaus įvertinimo elementų (aukštesnieji gyvūnai sugeba perkelti ankstesnį patyrimą į naujas situacijas). Svarbi biologinės analizės sritis – aukštesnių nei organizmo elgesio lygmenų tyrimai (populiacinis elgesys, rūšinis elgesys ir t.t.) padėję nustatyti, kad elgesys yra biologinės evoliucijos objektas ir kartu stipriai ją veikiantis faktorius. Biheviorizmas visą psichikos tyrimą pakeitė elgesio analizė, jis ignoravo žmogaus elgesio specifiką, kylančią iš jo visuomeninės prigimties. Dabartinėje psichologijoje elgesys dažniausiai apibūdinamas kaip daiktiškos veiklos išorinis komponentas. Elgesio aktai laikomi veiklos sistemos grandimis, formomis. Tų grandžių vaidmuo svarbus tuo, kad jos akumuliuoja savyje subjekto vidinį santykį (emocinį, vertybinį) su pačia veikla ir dėl to įtakoje bendrą jos įvertinimą. Elgesys ir veiklos skirtumas dar ryškesnis sociologinė kategorija, o elgesio sąvoka apibūdina ne visada įsisąmonintas individo psichikos saviraiškos formas atsirandančias socializacijos procese. Kai turima galvoje konkretūs sociologiniai tyrimai, adekvatesnė sąvoka individo aktyvumui išreikšti yra visuomeninis veiksmas, kuris sujungia elgesio ir veiklos sąvokų turinį.

Sistemos gebėjimas atlikti veiksmus, kuriais ne tik realizuojama kokių nors funkcijų visuma, bet ir pasirenkami optimalūs sprendimai alternatyvinėse situacijose.

II 3. Narkotinių medžiagų bei alkoholio įtaka žmogaus gyvenime

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 910 žodžiai iš 2949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.