Ilgalaikio turto ir atsargų apskaita
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikio turto ir atsargų apskaita

14 SKIRSNIS. ILGALAIKIO TURTO APSKAITA IR NUSIDĖVĖJIMAS

1. Ilgalaikio turto apskaitos reikšmė

Ilgalaikis turtas, arba pagrindinės priemonės, yra būtinas visoms įmonėms

bei organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio. Įvairioms ūkinės

veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Pvz., transporto firmai

reikalingos transporto priemonės, žemės ūkio įmonei — žemė, gyvuliai ir kt.

Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio turtu ji disponuoja, ir

privalo (jeigu ji, aišku, nori pelningai funkcionuoti) nustatyti optimalų

ilgalaikio turto dydį bei struktūrą. Norint tai atlikti, reikia kruopščiai

tvarkyti įmonės ilgalaikio turto apskaitą.

Ir nekilnojamasis materialus turtas, ir kilnojamasis turtas vienodai

svarbūs įmonės gamybinei veiklai. Kilnojamojo turto, t. y. turto,

tiesiogiai susijusio su produkcijos ar paslaugų gamyba, ir nekilnojamojo

turto, t. y. turto, tiesiogiai nedalyvaujančio gamybos procese, optimalaus

santykio nustatymas — viena iš efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Be abejo,

šis santykis įvairiose įmonėse gali būti įvairus, tačiau svarbu, kad jis

būtų pasirinktas optimalus.

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:

Materialus turtas

žemė

pastatai nekilnojamasis turtas

transporto priemonės

įvairūs įrenginiai kilnojamasis turtas

įmonės baldai

gamtos ištekliai

Nematerialus turtas

prestižas

patentai

licenzijos

autorinės teisės

mokslinio tyrimo išlaidos

ir kt.

Viso šio turto reikia normaliam įmonės funkcionavimui. Įmonės valdymo

personalas turi tiksliai ir nuolat žinoti turimo ilgalaikio turto dydį, jo

struktūrą, panaudojimo lygį, turto būkę bei kitus svar-bius duomenis.

Norint žinoti disponuojamo turto naujumo laipsnį, skaičiuojamas viso

naudojamo ilgalaikio įmonės turto nusidėvėjimas. Lyginant ilgalaikio turto

pradinę vertę su jo nusidėvėjimo suma, nustatomas įmonės turto naujumo

laipsnis. Nusidėvėjimo bazė gali būti turto pradinė arba likutinė vertė

(priklausomai nuo naudojamų nusidėvėjimo skaičiavimo metodų). Pradinė turto

vertė negali būti pakeista, išskyrus šiuos du atvejus: 1) perdirbant

objektus iš kapitalinių įdėjimų ir 2) perkainojant turto objektus

vyriausybės sprendimu.

Pradinę ilgalaikio turto vertę sudaro visos reikalingos šiam turtui

pirkti, atsivežti bei paruošti išlaidos. Šių išlaidų suma parodoma

konkrečios ilgalaikio turto sąskaitos debete. Remiantis suma, kiekvieną

apskaitos laikotarpį skaičiuojamos nusidėvėjimo išlaidos.

Tais atvejais, kai nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis turto likutine

verte, nusidėvėjimo išlaidos skaičiuojamos remiantis suma, gaunama iš

ilgalaikio turto pradinės vertės atėmus ankstesnių laikotarpių nusidėvėjimo

sumą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis likutine verte, taikant

mažėjančios vertės (nusidėvėjimo skaičiavimo) metodą.

Nuo pasirinktos įmonės ilgalaikio turto strukturos gali priklausyti šios

įmonės veiklos efektyvumas, todėl tam reikia skirti daug dėmesio.

Kiekvienoje įmonėje turi būti nuolat vykdoma turimo turto vertikali

analizė, kurios metu nustatomas kiekvieno ilgalaikio turto elemento

procentinis santykis su visa ilgalaikio turto verte. Paprastai didžiausia

lyginamąjį svorį visame įmonės turte turi kilnojamasis materialus turtas,

t. y. įrengimai, transporto priemonės, gamybinis inventorius ir kt. Taip

yra todėl, kad ši turto dalis tiesiogiai susijusi su produkcijos gamyba ar

paslaugomis. Galima daryti prielaida, kad kuo didesnė aktyvi ilgalaikio

turto dalis, tuo daugiau galima pagaminti produkcijos ar suteikti paslaugų

(esant palankiems kitiems veiksniams).

Daugelyje mūsų įmonių ilgalaikis turtas sudaro beveik du trečdalius viso

turto. Rinkos šalyse ilgalaikis turtas turi dar didesnį lyginamajį svorį

įmonėse, kadangi šiose šalyse nėra atsargų stygiaus problemų, be to,

paprastai daugiausia lėšų skiriama investicijoms, t. y. ilgalaikiam turtui

įsigyti (kaupimui). Įmonės analitikai, remdamicsi savo skaičiavimais, turi

nustatyti optimalų ilgalaikio turto lyginamajj svorį visame įmonės turte.

Nuo to priklauso įmonės vadovybės vykdomos investicinės politikos

efektyvumas.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dydis priklauso nuo naudojamų nusidėvėjimo

skaičiavimo metodų. Kai kuriose šalyse vyriausybė nustato, kokius

nusidėvėjimo skaičiavimo metodus reikia naudoti pelno mokesčio tikslais.

Daugelyje šalių įmonėms leidžiama naudoti pagreitintus nusidėvėjimo

metodus. Pagreitintų nusidėvėjimo metodų naudojimas pateisinamas tuo, kad

kuo naujesnis turtas, tuo daugiau ir kokybiškiau jis gali ,,dirbti“.

Vadinasi, kuo daugiau dirba, tuo daugiau ir nusidėvi.

Ilgalaikio turto naudojimo gerinimas yra svarbi gamybos efektyvumo

didinimo salyga. Racionaliai naudojant ilgalaikį turta, pagaminama daugiau

produkcijos, be papildomų įdėjimų mažinamos jos išlaidos, didinamas gamybos

pelningumas. Taigi ilgalaikio turto apskaitai
turi būti skiriama ypač daug

dėmesio. Apskaitos pagrindiniai uždaviniai — teikti informaciją apie turimą

ilgalaikį turtą, jo buvimo vietą, darbo laiką, judėjimą, naudojimą pagal

paskirtį, nusidėvėjimą, remonto išlaidas, likvidavimo rezultatus,

nenaudojamus objektus ir kt.

2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koncepcija

Rinkos ekonomikos šalyse naudojami įvairūs metodai paskirstant ilgalaikio

turto vertę gaunamoms pajamoms per visą jo naudojimo laiką. Yra žinomi trys

pagrindiniai ilgalaikio turto vertės paskirstymo gaunamoms pajamoms metoda:

1. Nusidėvėjimas (depreciation).

2. Išeikvojimas (depletion).

3. Amortizacija (amortization).

Nusidėvejimas — tai periodinis materialaus turto (mašinų ir įrengimų,

pastatų ir kt.) vertės paskirstymas periodiškai gaunamoms pajamoms.

Išeikvojimas — tai periodinis gamtinių išteklių vertės paskirstymas

periodiškai gaunamoms pajamoms.

Amortizacija — tai periodinis nematerialaus turto (patentų, autorinių

teisių ir pan.) vertės paskirstymas periodiškai gaunamoms pajamoms. Dažnai

šis terminas vartojamas visais trim atvejais.

Kadangi šioje knygoje rašoma apie materialų turtą, tai daugiausia dėmesio

skirsime nusidėvėjimo problemai. Vakarų šalių autoriai, nagrinėdami

nusidėvėjimo esmę, kruopščiausiai analizuoja veiksnius, lcmiančius

nusidėvėjimą. Dažniausiai jie skiria dvi veiksnių grupes: 1) fizinius ir 2)

funkcinius veiksnius.

Prie fizinių veiksnių, lemiančių nusidėvėjimą, priskiriama:

a) nusidėvėjimas dėl mašinų, įrengimų ir kitų priemonių naudojimo gamybos

procese. Tai visiškai suprantamas veiksnys: kuo ilgiau ir intensyviau

turtas naudojamas gamyboje, tuo daugiau jis nusidėvi;

b) nusidėvėjimas dėl turto naudojimo laiko. Turto naudojimo laikas savo

ruožtu priklauso ir nuo firmos remonto bei įrengimų priežiūros politikos.

Neadekvati įrengimų priežiūra ir remontas gali laikinai sumažinti išlaidas,

tačiau tuomet įrengimų naudojimo laikas sutrumpės, o nusidėvėjimo išlaidos

padidės;

c) nusidėvėjimas dėl turto gedimų.

Prie funkcinių veiksnių, lemiančių ilgalaikio turto nusidėvėjima,

priskiriama:

a) turto neatitikimas poreikių. Dažniausiai taip atsitinka plečiantis

gamybai, kai didėja įrengimų apkrovimas ir turtas jau negali patenkinti

didėjančių poreikių;

b) turto pasenimas. Paprastai tai lemia pirmasis veiksnys, t. y. turto

neatitikimas poreikių, arba turtas pasensta, kai nėra gaminamos produkcijos

arba teikiamų paslaugų paklausos.

Pažymėtina, kad visi fiziniai veiksniai, lemiantys nusidėvėjimą,

pasireiškia nuolat, o funkciniai veiksniai — nc visada. Ilgalaikio turto

rinkos vertės pasikeitimas nepripažįstamas kaip veiksnys, lemiantis

nusidėvėjimą.

Nusidėvėjimo apskaita turi atsižvelgti į visus veiksnius, kurie riboja

ilgalaikio turto naudojima. Periodinės turto vertės paskirstymas gaunamoms

pajamoms turi būti pagrįstas grupių veiksniais. Tie veiksniai, kurių

poveikis yra pastovus, apskaitoje pripažįstami pirmiausiai.

3. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai

Nusidėvėjimo apskaičiavimo mctodai nusako, kaip bus nustatoma tam tikro

laikotarpio nusidėvėjimo suma. Įvairūs nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai

duoda įvairų to paties apskaitinio laikotarpio rezultatą. Vakarų šalių

apskaitos teorijoje ir praktikoje naudojami keli nusidėvėjimo apskaičiavimo

metodai, todėl jie įvairiai klasifikuojami. Čia pateiksime G. Welch ir Ch.

Zlatkovich nusidėvėjimo apskaičiavimo metodų klasifikavimo schemą ir

apskaičiavimus, apibūdinančius vieno ar kito metodo naudojimą:

1) remiantis tolygiu išlaidų paskirstymu visiems ataskaitiniams

laikotarpiams:

a) tiesinis (proporcinis, linijinis) (straight line);

2) remiantis produkcijos apimtimi:

b) naudojimo valandų (service hours),

c) produkcijos apimties (kiekio) (productive output);

3) kiekvieną laikotarpį mažinant nusidėvėjimo išlaidas (pagreitinto

nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai):

d) metų skaičiaus sumos (sum-of the-years-digits),

e) mažėjančio balanso (declining balance). Trumpai apibūdinsime kiekvieno

metodo esmę.

Tiesinis metodas ir jo įvertinimas. Čia remiamasi prielaida, kad

ilgainiui turtas praranda savo vertę, todėl, naudojant šį metoda,

nusidėvėjimas siejamas su laiko veiksniu. Kiekvienu ataskaitiniu

laikotarpiu nurašoma ta pati nusidėvėjimo suma, kuri apskaičiuojama pagal

šią formulę:

[pic]

kurioje: N — metinė nusidėvėjimo suma;

PV — pradinė vertė;

LV — likutinė vertė;

tm — tarnavimo laikas.

Sakykime, kad turime šiuos duomenis:

(doleriais)

|Rodikliai |Simboliai |Suma |

|Turto pradinė vertė (įsigijimo |PV |6 600 |

|išlaidos) | | |

| | | |

|Turto pradinė vertė (jsigijimo | | |

|išlaidos) | | |

|Turto likutinė vertė |LV |600 |

|Numatomas tarnavimo
amžius: | | |

|a) metai |tm |5 |

|b) valandos |tv |20000 |

|c) produkcijos apimtis (kiekis |P |10000 |

|vienetais) Nusidėvėjimo norma | | |

|(metams, tarnavimo | | |

|valandai, produkcijos vienetui) |n | |

Remdamiesi šiais duomenimis, apskaičiuojame:

[pic]

Vadinasi, kasmet turtas nusidėvės 1200 dol. Skaičiuoti tikslinga tokioje

lentelėje:

|Metai |Kasmetinė |Nusidevėjimo suma |Knyginė (likutinė)|

| |nusidevėjimo norma|nuo eksploatavimo |vertė |

| | |pradžios | |

| | |(sukauptas | |

| | |nusidevėjimas) | |

|0 | | |6600 |

|1 |1200 |1200 |5400 |

|2 |1200 |2400 |4200 |

|3 |1200 |3600 |3000 |

|4 |1200 |4800 |1800 |

|5 |1200 |6000 |600(likutinė |

| | | |vertė) |

Iš viso: 6000

x

Tiesiniu (proporciniu, linijiniu) metodu apskaičiuotas nusidėvėjimas

dažnai atvaizduojamas procentine išraiška. Mūsų pavyzdyje metinė

nusidėvėjimo norma sudarys apie 18% pradinės vertės [pic].

Tiesinis metodas naudojamas, kai yra šios sąlygos;

1. Turto ekonominis potencialas mažėja apytiksliai pastoviai kiekvienu

ataskaitiniu laikotarpiu.

2. Turto naudojimo intensyvumas kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu

mažai kinta.

3. Remonto ir priežiūros išlaidos apytiksliai tos pačios kiekvieną

ataskaitinį laikotarpį.

Naudojimo valandų metodas. Naudojant šį metodą, remiamasi prielaida, kad

turto vertė mažėja priklausomai nuo faktinio naudojimo (darbo) laiko. Pvz.,

jeigu įrengimas tam tikrą laikotarpį dirbo du kartus daugiau negu prieš tai

esantį laikotarpį, tai ir nusidėvėjimas turi būti du kartus didesnis.

Norint naudoti šį metodą, reikia turto naudojimo laiką išreikšti jo

faktinėmis naudojimo valandomis. Šiuo atveju formulė nusidėvėjimui per

valandą apskaičiuoti bus tokia:

[pic].

Mūsų pavyzdyje tai sudarys:

[pic]

Vadinasi, per vieną naudojimo valandą įrengimas nusidėvėjo 0,30 dol. Tam

tikro laikotarpio įrengimo nusidėvėjimo suma skaičiuojama nusidėvėjimą per

vieną valandą dauginant iš faktinio naudojimo valandų skaičiaus. Sakykime,

kad pirmaisiais metais įrengimas dirbo 3800 val. Tada nusidėvėjimas

sudarytų 1140 dol. (0,30 x 3800). Penkerių metų įrengimo nusidėvėjimą

skaičiuosime taip:

|Metai |Naudojimo |Kasmetinė |Nusidevėjimo |Knyginė |

| |valandos |nusidevėjimo |suma nuo |(likutinė) |

| | |suma |eksploatavimo |vertė |

| | | |pradžios | |

| | | |(sukauptas | |

| | | |nusidevėjimas)| |

|0 | | | |6600 |

|1 |3800 |3800*0,30=1140 |1140 |5460 |

|2 |4000 |4000*0.30=1200 |2340 |4260 |

|3 |4500 |4500*0.30=1350 |3690 |2910 |

|4 |4200 |4200*0.30=1260 |4950 |1650 |

|5 |3500 |3500*0.30=1050 |6000 |600(likutinė |

| | | | |vertė) |

Iš viso: 20000 6000

x x

Remdamiesi šiuo metodu, mcs galime logiškai išlaidas paskirstyti

pajamoms. Šiuo atveju svarbus ir produkcijos apimties veiksnys, ypač tada,

kai tarp tarnavimo laiko trukmės ir pagamintos produkcijos egzistuoja

tiesioginė priklausomybė.

Kai kurių turto rūšių (pastatų, baldų, spausdinimo mašinėlių)

nusidėvėjimą skaičiuoti šiuo metodu yra nepraktiška ar net visiškai

neįmanoma.

Produkcijos apimties (kiekio) metodas. Čia daroma prielaida, jog turto

vertė mažėja dėl to, kad jis yra naudojamas gaminant produkcija. Todėl šiuo

atveju nusidėvėjimas priklauso nuo pagamintos produkcijos apimties (kickio)

(kuo daugiau pagaminama, tuo didesnis nusidėvėjimas). Turto naudojimo

laikas įvertinamas produkcijos vienetais. Turto nusidėvejimo suma

paskirstoma kiekvienam pagamintos produkcijos vienetui, t. y.

įkalkuliuojama į jo savikaina. Todėl nusidėvėjimo išlaidų dalis, tenkanti

kiekvienam produkcijos vienetui, yra pastovi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1809 žodžiai iš 6029 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.