TURINYS
Įvadas 3
I. Socialinė padėtis ir vaidmuo 4
II. Verslo informacijos centrai 7
III. Infomacinės visuomenės kūrimo strategija ir jo įgyvendinimo keliai 7
IV. Elektroninio verslo plėtra 8
V. Švietimas, mokslas, kultūra informacinėje visuomenėje 9
Literatūra 11
ĮVADAS
Kas apskritai yra informacija? Ją galima apibūdinti labai trumpai: tai žinios apie pasaulį, jame vykstančius procesus, kuriuos priima gyvieji organizmai iš valdymo mašinų, kitų informacinių sistemų gyvybinės veiklos ir darbo procesų
Informacinę visuomenę kuria beveik viso pasaulio šalys. Neišimtis ir Lietuva. Informacija tampa vis vertingesnis turtas, nuo kurio kas kartą labiau priklauso šalies potencialas ir jo pritaikymo galimybės.
Šalies potencialas – šalies pajėgumo laipsnis kurti bei plėtoti ekonomiką (žmonių, materialinių, finansinių ir kitų išteklių visumą).
Dabartinė informacinė visuomenė kuriama atviros, laisvos rinkos aplinkoje. Rinkų liberalizacija ir globalizacija aštrina konkurenciją. Galimybės konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis tampa priklausomesnės nuo šalies piliečių, jų aktyvumo, požiūrio ir gebėjimų pasinaudoti žmonėmis ir informacija.
Rinka – ekonominė mainų sistema, užtikrinanti prekių ir paslaugų pirkimą ir pardavimą.
Liberalizmas – politinė, ideologinė srovė, ginanti verslininkystės ir prekybos laisvę.
Globalizacija – bendrovės veiklos internacionalizacija, kai ji gali veikti kiekvienoje pasaulio šalyje, jei tik atitinka tam tikrus gamybai ir prekybai keliamus reikalavimus.
Informacija tampa verslo strateginiu ištekliu. Informacinės technologijos rinkos dalyviams teikia vienodas potencialias galimybesgauti, naudoti ir platinti informaciją, modernizuoti gamybą, kurti naujus produktus ir paslaugas. Taigi informacinės infrastruktūros tiesiogiai turi įtakos pramonės ir verslo veiklai.
Visuomenės aktyvumas ir gebėjimas naudotis atsiradusiomis informacinėmis galimybėmis bei žiniomis apie ekonomines sistemas, būdus, kaip geriau naudoti materialinius išteklius, sudaro sąlygas kurti verslą ir geriau pagerinti didėjančius poreikius.
Ekonomika – gamybinių santykių, atitinkančių tam tikrus visuomenės gamybiniuų jėgų raidos lygį, visuma.
Ekonomikos sistema – visų rūšių ekonominės veiklos visuma, veikianti pagal savo dėsnius.
Ekonominę sistemą suvokęs jaunimas gali tapti aktyviai naujos (informacinės) visuomenės piliečiais.
I. SOCIALINĖ PADĖTIS IR VAIDMUO
Kas tas visuomenės pilietis? Kiekvieno individo tapimas socialine būtybe – visuomeniniu žmogumi – sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas. Jis dar vadinamas socializacija (lot. Socialis – „visuomeninis“). Socializacija sudaro tarsi du procesai. Pirmiausiai vaikai išmoksta būti visaverčiai savo visuomenės nariai. Šiame procese iš kartos į kartą perduodama tradicija – taip gali išsilaikyti visuomenė. Visuomenėje augantis žmogus pamažu įgyja įvairių savybių, žinių ir įgūdžių. Taigi socializacija kuria individualią asmenybę. Antras procesas priklauso nuo socialinės padėties ir socialinio vaidmens visuomenėje.
Socialinė padėtis – tam tikra vieta, kurią žmogus užima visuomenėje. Kiekvienas asmuo tuo pačiu metu gali užimti ne vieną socialinę padėtį, pavyzdžiui, mokyklos moksleivis arba universiteto studentas kartu yra valstybės piliečiai. Šių atskirų socialinių padėčių visuma sudaro bendrąją asmens socialinę padėtį, kuri ir padaro žmogaus vietą visuomenėje.
Socialinis vaidmuo yra elgesys, būdingas tam tikros socialinės padėties asmeniui, parodantis, kaip individas išreiškia savo socialinę padėtį, t. y. Vykdo pareigas ir naudojasi teisėmis. Per visą egzistavimo laikotarpį visuomenė nuolat keitėsi. Keitėsi ir požiūriai į supantį pasaulį. Pasaulis, kokį siekiame sukurti ar bent integruotis į jį, taip pat labai skiriasi. Skirtumai gali būti nagrinėjami įvairias aspektais: politiniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ir kt. Dabartį Peteris Druckeris apibūdina kaip žinių, informacinės ir organizacinės visuomenės epochą. Vienas šiuolaikinės visuomenės bruožų yra tas, kad tradicinės ekonominės kategorijos, nusakančios gamybos priemones (žemė, darbas ir kapitalas) nors niekur neišnyksta, bet tampa antrinėmis. Pagridine gamybos, teisingiau, veiklos, primone tampa specializuotos žinios, gebėjimai. Būtent specializuotos žiniosir išskirtiniai gebėjimai gali lemti sėkmę konkurencinėje kovoje. Tačiau žinios pačios savaime neatsiranda ir nesusikuria. Ekonomine prasme jos yra vertingos tiek, kiek yra pritaikomos. Todėl jaunimas turi semtis ekonominių žinių, suvokti šiuolaikinę visuomenę, verslo vietą ekonomikos sistemoje ir tarptautiniuose procesuose.
Šiuo metu verslas yra informacijos valdymo ir ekonominės veiklos revoliucijos pradžioje. Lietuvai iškilęs sudėtingas uždavinys – pertvarkyti šalies ūkį taip, kad jis atitiktų dabartinius ir būsimus rinkos plėtojimo ir tarptautinės integracijos reikalavimus, kartu sukuriant ir išlaikant gebėjimą konkuruoti rinkose.
Lietuvoje nėra didelių išteklių, bet labai svarbu, kad neturime verslumo jausmo, taip reikalingo rinkos ekonomikos sąlygomis. Remiantis JAV atliktų tyrimų
duomenimis, įrodyta, kad kiekvienoje tautoje verslumu pasižyminčių žmonių vidutiniškai yar 6-8 proc., tačiau vienose tautose jų kiek daugiau, kitose mažiau. Lietuvos ūkio istorija rodo, kad lietuviai labiau linkę plėtoti tradicines šakas: žemės ūkį, apdirbamąją pramonę. Prekybą, finansus ir kitas paslaugas teikė kitų tautų atstovai. Todėl ir šiuo metu naujas verslo įmones aktyviau steigia tautinės mažumos.
Keičiantis visuomenės pažiūroms į verslą, ateinant naujajai kartai, keičiasi ir padėtis. Jaunoji karta padės sukurti rinkos ekonomiką ir ją atitinkančius darinius stojant į ES. Jaunimui svarbu suprasti ekonomikos sąvokas, išmokti veikti ekonominėje sistemoje, naujai mąstyti bei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.
Dabarčiai būdinga nematerialiosios ekonomikos raida: išradimų, patentų, licencijų, įrangos, interneto ir kitų dalykų plėtra. Todėl jaunimas turi būti išsilavinęs, besivystančiam pasauliui įrodantis, kad Lietuvos senos Europos valstybės, praeitis garbinga, turi dorovinių vertybių, kad jaunoji lietuvių karta ir dabar dar išlaikiusi savitą etninę kultūrą, tradicijas, papročius ir praeities vasią, yra išsimokslinusi.
Patentas – dokumentas, duodamas išradėjui arba jo teisių perėmėjui, suteikiantis išimtinę teisę naudotis išradimu arba jį realizuoti; dokumentas, suteikiantis teisę užsiimti verslu.
Naujasis amžius duoda žmonijai naujų galimybių. Kaip visas pasaulis, Lietuva žengia naujų technologijų ir išradimų kryptimi: mūsų mokslininkų laimėjimai garsūs optotechnologijų (lazerinės fizikos), mechatronikos, programinės įrangos gamybos ir kt. Srityse. Tačiau pasieta aukšta technikos pažanga be žmogaus dvasinių ir moralinių vertybių padeda mafijos, narkomanijos ir kitiems nedoriems tiklams. Žmogaus protas nesusidoroja su užduotimis, kurias kelia XXI amžiaus evoliucija. Tolesnė žmonijos pažanga priklausys nuo to, kaip atgims dvasinės vertybės ir praktiškai bus įgyvendintos. Todėl itin svarbu ugdyti naujų kūrėjų kartą, kuri sugebėtų valdyti situacijas, susijusias su sudėtingais pokyčiais savo aplinkoje, naujų aplinkosaugos problemų supratimu, verslo ir gamybinės veiklos tvarkymu, priimti ri visuomenei naudingus sprendimus. Jaunimas privalo išmokti naujai mąstyti ir suprasti mūsų dvasinių idealų, ekologijos šiuolaikinėje situacijoje bei materialinės gerovės ryšį.
Plėtojantis naujoms technologijoms, internetui, elektroninei komercijai, būtina, būtina, kad jaunoji karta turėtų vadybos žinių, būtų išprususi ir susidariusį pilietišką požiūrį, o tai galėtų užtikrinti didžiulį šalies socialinį ir ekonominį tobulėjimą.