Internetas pasaulinis tinklas
5 (100%) 2 votes

Internetas pasaulinis tinklas

Inaternet’as

Kas tai?Internetas – tai pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus. Tai didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje, sudarytas iš daugybės mažesnių nacionalinių ir komercinių kompiuterių tinklų ir apimantis

daugiau nei 160 šalių.

Internete rasite politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galėsite prieiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, surasite oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.

Pasaulinis kompiuterinis tinklas šiuo metu jungia apie daugiau kaip 62 000 tūkstančius TCPIP ryšio protokolų dirbančių tinklu ir virš 60 milijonų vartotojų. Prie Internet tinklo prijungtų kompiuterių skaičius kasmet padidėja 2 kartus. Apie 10 % tarptautinio telefoninio srauto yra susiję su informacijos perdavimu Internet tinkle. Internet tinklo abonentai tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu (E-MAIL), turi galimybę tiesiogiai prisijungti prie bet kurio tinklo kompiuterio ir naudotis jo resursais bei gali tiesiogiai kalbėtis per kokią nors

programą (mIRC, ICQ etc.). Klientams Internet tinklas

siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę:

• Naudojimasis tekstinėmis bei hypermedia

(tekstas+garsas+vaizdas+video) bylomis.

• Informacinės duomenų bazės.

• Patogios informacijos paieškos bei pateikimo priemonės

(Gopher, World Wide Web, Wais, Veronica, Archie).

• Elektroninis paštas (E-Mail).

• Darbas su tolimu kompiuteriu.

• Bylų persiuntimas.

• Interneto telefonas.

• Video konferencijos.

• Daugialypės informacijos tinklas.

• Archyvų peržiūra.

• Interneto radijas.

Interneto

Istorija

Interneto pradžia siekia „šaltojo karo“ laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą.

Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas „aplipdomas“ adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl „sulipdomas“. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus.

(Segmentas – tai teksto dalis tarp pauzių). Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobaitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbarosos ir Jutos universitetai. Citata pagal laikraščio „Knight-Rider“ straipsnį: „Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomatų iš Los Andželo sugalvojo beprecendentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti ten nusiųsti duomenų

porciją. Jie turėjo parašyti „logwin“ ir žiūrėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:

„Mes parašėme „L“ ir telefonu paklausėme „Ar matote L?“

„Taip, mes matome „L“, išgirdome atsakymą.

„Mes parašėme „O“ ir paklausėme „Ar matote O?“

„Taip, mes matome O“, pasigirdo atsakymas.

„Tada parašėme „G“ ir ryšys nutrūko“…

Taip prasidėjo revoliucija.“

Pradžioje tai buvo kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis buvo pavadintas ARPAnet. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijos įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPAnet pasidalijo į du tinklus: MILnet – karinių užduočių vykdymui ir ARPAnet – civilinių užduočių vykdymui. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti.

Šis naujas darinys buvo pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITnet, CSnet. Vėliau jie taip pat prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada nacionalinis mokslo fondas (NFS, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFnet, kuris tapo pagrindine interneto arterija.

Internetas

Mokyme

Internetas sudaro galimybę žmonėms bendrauti nauju kokybiniu lygiu: perduoti selektyviai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Mokymo formai, kurią anksčiau vadindavo neakivaizdine, tobulinti buvo atvertos naujos perspektyvos. Naudodamiesi Internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi. Nebereikia ilgai laukti, kol bus paštu atsiųsti ištaisyti darbai ar mokymo medžiaga. Mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamera perduodamų paskaitų efektyvumą.

Skirtingai nuo televizija perduodamų paskaitų, Internetinės besimokantiesiems sudaro aktyvaus

dalyvavimo sąlygas, kai galima matyti ne tik lektorių, bet
ir klausimą užduodantį arba savo nuomonę besakantį kolegą. Norėdamas, ir pats gali įjungti savo telekamerą ir pasirodyti auditorijai su kokiu nors pranešimu. Kadangi neakivaizdinė mokymo forma buvo dažnai kritikuojama dėl blogos kokybės, tai vengiant seno termino, kartu su nauja technologija buvo pradėti vartoti ir nauji pavadinimai – distancinis, tele, nutolęs mokymas. Nauja technologija suteikia galimybių ne tik tobulinti tradicinę, nors anksčiau ir nelabai efektyvią, mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus.

Viena iš perspektyvių mokymo krypčių vadinama Internetu pagrįstu mokymusi (network based learning). Mokymosi medžiaga pateikiama WWW puslapiuose ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas. Gerai žinoma, kad vaikai mokydamiesi ir žaisdami grupėje daug išmoksta vienas iš kito. Panašiai studentai bendraudami per paskaitas, kartu dirbdami laboratorijose dažnai sužino tą, ko nepastebi lektoriaus paskaitose. Kolektyviniu darbu pasiekiamas individualių pasiekimų pagerinimas, vadinamas sinergetiniu efektu. Tradiciniame neakivaizdiniame mokyme tam tikrai nebuvo galimybių. Tačiau, Internetu pagrįstas mokymas ne tik suartina fiziškai nutolusius besimokančiuosius, bet ir padeda

harmonizuoti jų pastangas laike. Pavyzdžiui, besimokančiajam beskaitant medžiagą WWW puslapiuose kilo neaiškumas, kurį jis pasiuntė į tinklą 10 valandą ryto. Gal būt atsakymas ateis bematant. Bet, jei kitas

besimokantysis tą pastebėjo ir paaiškino savo darbo laiku, sakysim 14 valandą, tai, uždavęs klausimą ras atsakymą vėl priėjęs prie kompiuterio. Pasikliauti vien tuo, kad kažkas atsakys, negalima. Tarp besimokančiųjų pagal jų pasiekimus nustatomi hierarchiniai mokinys-mokytojas santykiai, o sudėtingiausius klausimu turi paaiškinti dėstytojas (instruktorius). Reikia pastebėti, kad dėstant tokiu metodu, dėstytojo darbas būna labai intensyvus.

Paslaugos

Kiekvienas Interneto mazgas, priklausomai nuo to, kokios programos-serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvairiomis paslaugomis. Bet kuria iš šių paslaugų jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prisijungusiame prie Interneto, veiks programa – tos paslaugos klientas.

Dažniausios iš jų yra elektroninis paštas, pasaulinis voratinklis WWW bei Interneto pokalbiai (IRC). Be jų dar naudojamasi Archie (failo Internete paieška pagal vardą), FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors Interneto kompiuterio į savąjį), PointCast Network (žinių transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, eksperimentuojama su garsiniu (Internet Phone) ir video ryšiu.

Tarnybos

Globalių tinklų mazgai, priklausomai nuo paties tinklo ir mazgo programinės įrangos, teikia įvairias paslaugas. Labiausiai paplitusi ir lengviausiai suprantama paslauga yra elektroninis paštas.

Norint siųsti kažkam laišką, o kartu su laišku ir bet kokią informaciją, reikia turėti savo adresą ir žinoti to žmogaus, kuriam siunčiate pranešimą, adresą. Fidoneto adresai yra skaitmeniniai. Pvz.: 2:471/18.65. Pirmas ženklas – regiono numeris, toliau miesto numeris, mazgo mieste numeris ir jūsų numeris mazge. 2 reiškia Europą, 471 – Vilnius. Interneto adresas sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis identifikuoja žmogų, antra – sritį ar kompiuterį ir sritį. Įvairios kompiuteriniam paštui skirtos programos gali siųsti vien tik tekstą, tekstą su „priekaba“: prijungtu bet kokiu failu, tekstą su iliustracijom ir garsu.

Informacijos (failų) platinimas. Jei sukūrėte gražų kompiuterinį darbą ir norite jį parodyti visiems, galima palikti jį savo ar tolesnio mazgo tam skirtoje vietoje ir bet kas galės atsisiųsti ir įvertinti. Daugelis kompiuterinių ir kitų firmų tokiu būdu siunčia savo kūrinių papildymus, atnaujinimus, kitą informaciją. Santykinai naujas informacijos pateikimo būdas – hipertekstinė informacija. Tekste išskiriamos (pabraukiamos, nuspalvinamos) svarbesnės sąvokos, temos, spustelėję matote jų platesnį aiškinimą.

Tokios nuorodos gali būti į bet kuriame Interneto serveryje esantį dokumentą.

Kompiuteriniai pokalbiai. Visų kompiuterių tinklų programinė įranga leidžia tuo metu užsiregistravusiems vartotojams keistis pranešimais. Tokia paslauga labai naudinga Internete. Jūs susijungiate su savo Interneto paslaugų teikėju ir, turėdami reikiamas programas, galite „šnekėti“ su bet kurioje pasaulio vietoje esančiu žmogumi, jei jis tuo metu irgi yra paleidęs analogišką pokalbių programą. Kadangi vienu metu gali norėti šnekėti labai daug žmonių, pokalbiams skirtos programos dalija pašnekesius į kanalus pagal temas ar kitokią prasmę. Taip galima aptarti kokią nors rūpimą temą (telekonferencija), o mokiniai, studentai bendraudami su daugelio pasaulio šalių bendraamžiais, greičiau supranta tų šalių papročius, geografiją, kalbą. Atskirai už šiuos pašnekesius mokėti nereikia: tai įeina į kainą, kurią jūs mokate savo tinklo mazgui.

Neakivaizdinės konferencijos (Internete: Newsgroups). Tokiems įvairių temų aptarimams užtenka jūsų įprastos pašto programos: Pegasus Mail, Eudora, Internet Mail, Dmail ir kt. Jūs siunčiate pranešimą ne konkrečiam žmogui, o į kurią nors diskusijų sritį ir, jei užsiprenumeruojate, gaunate visus
šios srities pranešimus. Yra sukurtos programos (News readers), leidžiančios skaityti kurios nors temos pranešimus tiesiog serveryje: Internet News (Microsoft), Messenger (Netscape).

Ryšys su tolimu kompiuteriu. Tai yra Interneto specifinė paslauga. Susijungę su savo tinklo mazgu ir naudodami programą Telnet, galite prisijungti prie bet kurio tiesiogiai į Internetą įjungto kompiuterio ir naudotis šio kompiuterio resursais, jei susitariate su administratoriumi. Prisijungus jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu ir gali perdavinėti jam komandas, matyti jų vykdymo rezultatus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1543 žodžiai iš 5081 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.