Interneto tv
5 (100%) 1 vote

Interneto tv

1. įvadas jau beveik pusę amžiaus pasaulis yra pakerėtas magiškos televizijos galios. šiandien televizija tapo viena galingiausių žiniasklaidos priemonių. tačiau pastaraisiais metais jėgų santykis iš esmės pasikeitė – pasaulį apraizgė visur prasiskverbiantis interneto voratinklis. todėl tradicinių žiniasklaidos priemonių ir didžiulių interneto galimybių bei naujų technologijų sintezė yra natūralus procesas, padėjęs atsirasti naujai interaktyviajai žiniasklaidos priemonei – interneto televizijai (itv). interneto paplitimas pasaulyje baigė masinių informacijos priemonių, kurios negali egzistuoti be rašalo, popieriaus ir laido, epochą. jų pakeitimui jis siūlo tokius informacijos perdavimo formatus, apie kuriuos neseniai galima buvo tik pasvajoti. menedžeriams vis dažniau tenka spręsti klausimą kaip aktyviai užsiimti naujais verslo būdais, susietais su internetu. panašus klausimas jų protėviams buvo iškilęs prieš 40-50 metų, kai ėmė sparčiai plėtotis televizija. akivaizdu, kad internetas gali suteikti dideles galimybes. kiekvienu metu tinkle randasi dešimtys milijonų žmonių. interneto auditorija auga sulig kiekviena diena. ji turi savo poreikius, o operatoriai ir redaktoriai juos gali patenkinti tik įsisavinę interneto kalbą bei kultūrą. šiame referate aptarsime interneto paplitimą pasaulyje, interneto televizijos transliavimo ypatumus, formatus, rinką, ekonominius aspektus. vėliau apžvelgsime itv transliavimo galimybes lietuvoje. 2. interneto paplitimas internetas buvo sukurtas kaip tekstinės informacijos perdavimo būdas, todėl informacijos agentūros susidūrė su jo įtaka anksčiau negu elektroninė spauda. pirmoji leidėjų reakcija buvo laikraščių ir žurnalų dubliavimas, o pirmas bandymas internetą panaudoti masinių informacijos priemonių versle buvo 1993 metais, kai tinkle pasirodė washington post laikraščio tiksli kopija. tokios reakcijos negalima laikyti unikalia, nes spektaklių ir lekcijų transliavimas radijo eteryje pasirodė žymiai anksčiau negu originalios programos; radijo naujienos pradžioje buvo paprastas laikraščių straipsnių perpasakojimas; pirmosios televizijos laidos buvo kuriamos pagal principą “skaitytojas prieš kamerą” ir faktiškai buvo radijas su paveikslėliu. plėtojantis interneto galimybėms, jis vis labiau traukė audio ir video informacijos, radijo ir televizijos tiekėjų bei garso įrašų studijų menedžerių dėmesį. ši tendencija išlieka iki šiol: informacija iš tradicinių šaltinių tiesiogiai perkeliama į internetą. jau dabar tinkle galima rasti skaitmeninius filmus, garso įrašus bei televizijos laidas. tačiau tokia politika neatneša tokio pelno, kurį tikisi gauti masinių informacijos priemonių vadovai. tam yra keturios priežastys: 1. akivaizdu, kad didelė auditorijos dalis, o ypač lietuvos, šiuo metu neturi techninių galimybių gauti audio ir video informacijos iš interneto tokios kokybės, kokia jau buvo tapusi standartu dar prieš interneto atsiradimą, t.y. radijas ir televizija. real-video, patenkanti vartotojui 28,8 kb/s greičiu, savo kokybe yra nepalyginama net su analogine televizija, jau nekalbant apie aukštos kokybės skaitmeninę tv. 2. nė vienas iš interneto tyrinėtojų, tiriančių interneto problemas, iki šiol nedavė atsakymo į klausimą, ko asmeniškai tikisi interneto vartotojai iš puslapių su audio ir video informacija. šiandien mes galime tik spėlioti ką televizijos turi padaryti, kad adaptuotų savo produktą interneto poreikiams. be to iki šiol ginčijamasi dėl video informacijos perdavimo tinklu techninių standartų. 3. aišku, kad radijo ir televizijos struktūros daugumoje yra komercinės struktūros. tuo tarpu internetas, kuris buvo sukurtas kaip duomenų perdavimo tarp mokslininkų įrankis, reikalauja iš tiekėjų pilno atvirumo. laisvas informacijos keitimasis jame jau tapo standartu, todėl komercinės masinės informacijos perdavimo struktūros patiria finansinius nuostolius. 4. vis dėl to šis būdas yra labai greitas ir patogus informacijos pasiekimas. vakarų šalys techniškai jau yra pasiruošusios duomenų perdavimui dideliais greičiais. tačiau tai dar nereiškia, kad greitu laiku įprasta televizija praras savo reikšmę. interneto paveikta televizija privalės sparčiai tobulėti. 3. rinkos apžvalga daugelio specialistų nuomone galima rasti mažiausiai tris priežastis dėl ko interneto tv žadama puiki ateitis. visų pirma, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kompiuteriai užima didelę dalį šiandieniniame gyvenime ir tai yra akivaizdu. antra, vyriausybės reguliavimas šioje sferoje kol kas yra labai mažas. taip yra dėl to, kad itv yra palyginus naujas kompiuterizacijos lygis, todėl tai yra neabejotinas pliusas šio verslo atstovams. trečia ir svarbiausia, būtent dabar televizijos laidų tiekėjams atsirado galimybė perduoti realiame laike praktiškai neribotą tv laidų kiekį, o žiūrovas tuo būdu turi neribojamą pasirinkimo kiekį. konkurencijos augimas rinkoje priveda prie produkto kokybės pagerėjimo. ši klasikinė tezė puikiai tinka dabartinei situacijai internete. būtina paminėti, kad video internete – tai daugiau negu paprastai televizija online režime. principinis skirtumas tarp jų tas, kad video internete auditorija priima kaip naują masinės informacijos priemonę. iš tiesų taip ir yra. internetas jau dabar
leidžia perduoti kiekvienam konkrečiam vartotojui būtent tai, ką jis nori gauti. vartotojas gali pats pasirinkti, kada ir kokias programas jam žiūrėti; jis gauna galimybę kreiptis dėl papildomos informacijos neatsitraukiant nuo ekrano, bendrauti su kitais žiūrovais visame pasaulyje realiame laike ir netgi daryti įtaką veiksmui itv studijoje. kaip ir radijas ar televizija, itv yra masinės informacijos priemonė, veikianti pagal principą “nuo vieno – visiems”. informacija paskleidžiama po visą pasaulį, be to ji yra praktiškai nemokama ir pasiekiama 24 valandas per parą. tokiu būdu interneto tv praplečia įprastos televizijos galimybes, pridedant interaktyvumą, funkcionalumą ir perdavimo asmeniškumą. paminėsime kai kuriuos itv galimybių panaudojimo būdus: iš esmės televizija ir radijas – įprastos informacijos perdavimas tinklu; interneto tv pagalba į tinklą galima perduoti reportažus apie svarbius įvykius lengva ir neparuošta vartotojui forma; komunikacijų plėtra firmos ar kompanijos viduje – personalo apmokymai, video konferencijų rengimas ir kita. kaip ir įprastas televizijos laidas, informaciją itv galima perduoti į tinklą gyvai ir įrašytą. “gyva” interneto televizija – tai laidos realiame laike apie įvykius, vykstančius vienu metu kartu su programa. kadangi šiuo metu priimta tinkle papildomai apdoroti praktiškai visą informaciją, tai kiekviena “gyvos” itv laida nagrinėjama kaip sensacija. žiūrovas turi galimybę realiu laiku sąveikauti su laidos prodiuseriu – gauti iš jo papildomą informaciją, laidos dalyviams užduoti klausimus, dalyvauti viktorinose ir t.t. įrašyta itv laida saugoma interneto puslapio archyve gana ilgą laiką. tai leidžia vartotojui patikusią jam programą peržiūrėti bet kuriuo metu. laidų įrašymas suteikia gana svarbų pasiekiamumo (interaktyvumo) lygį. šis lygis yra ateities rodiklis: žiūrovas gali pats pasirinkti, ką jis norės pamatyti naujoje programoje ir dalyvauti naujų programų aptarime. interaktyvumas – vienas iš pagrindinių interneto televizijos ypatumų. programų peržiūros metu vartotojas gali gauti informaciją iš bet kurio interneto tinklo puslapio, kalbėtis su pašnekovu bet kuriame pasaulio krašte, pirkti, dalyvauti tinklo konferencijose ir net žiūrėti kitas programas. techninių ypatumų dėka itv tiekėjai buvo priversti sukurti ypatingus video siužetų pateikimo tinkle principus. jie skiriasi nuo tų, kurie laikomi standartu įprastoje televizijoje. didelė pakeitimų dalis skiriama operatoriaus ir režisieriaus darbui. vienos jav interneto tv kompanijos prodiuseris christopher’is johnson’as pažymi: “itv programų kokybė dauguma priklauso nuo nufilmuotos medžiagos. norint pasiekti maksimalią vaizdo kokybę, būtina panaikinti nereikalingas detales. tokiu būdu video šifravimas vyks žymiai greičiau ir paprasčiau.” bendru atveju šiuos principus galima aprašyti taip: operatorius turi apsiriboti tik vidutiniu ir stambiu planu, kuriuose mažai smulkių detalių, kurių tarpe yra papildomi šviesos šaltiniai. kadrai turi būti kontrastingi ir pageidaujama sukomponuoti taip, kad vaizdo fonas būtų tamsus. režisieriui priklauso vengti specialių efektų, panoramų ir judėjimo. žurnalistas turi ne tik parašyti reportažą apie kažkokį įvykį, bet ir pridėti tinkle medžiagą apie kitus panašius įvykius, analizės straipsnius ir surišti juos su savo medžiaga. tokie griežti reikalavimai operatoriaus ir režisieriaus darbui nėra nuostabu. šiuo metu itv galima žiūrėti tik mažame lange, kurio tikras dydis (100%) yra apie 5×5 cm. tam, kad galima būtų išnaudoti didesnę ekrano dalį, būtina didesnė skiriamoji geba. tačiau kuo ji didesnė, tuo didesnis failo dydis ir tuo lėčiau jis bus perduodamas tinklu. nuo failo perdavimo greičio priklauso tai, kaip sklandžiai bus rodomas vaizdas, o tai reiškia, kad nuo perdavimo greičio priklauso ir vartotojo patenkinamumas vaizdu. skiriamosios gebos sumažinimo tikslu kadrų skaičius per sekundę sumažintas iki 15. tai priveda prie to, kad judantys video fragmentai – objekto ar kameros judėjimas – atrodo kaip sumaišyti: informacijos šifravimo įtaisai nesusitvarko su reikšmingais skirtumais tarp kadrų. todėl idealus itv prodiuserių variantas yra “kalbančios galvos”, nes čia pakitimai tarp kadrų beveik nepastebimi. akivaizdu, kad tokie techniniai ypatumai itv priverčia operatorius dirbti tik su pastoviais vaizdais (štatyvomis), nes nereikalingas judėjimas sumažina vaizdo kokybę. bendra tendencija tokia, kad dėl technologijos vystymosi lygio interneto televizija kol kas dar negali varžytis su įprasta televizija. tačiau jos pagrindinis pranašumas – interaktyvumo lygis, kurį ji gali pasiūlyti vartotojui. itv siūlo tiesioginio ryšio kanalą tarp informacijos šaltinio ir jos vartotojo. be to, tas pats vartotojas gali daryti įtaką programinei politikai. itv leidžia maksimaliai greitai pateikti žiūrovams tą informaciją, kuri atrodo svarbi prodiuseriui. prodiuseriams yra siūloma pilnai kontroliuoti kas ir kada gauna siūlomą informaciją. jis taip pat gauna paskirtą grįžtamojo ryšio kanalą su auditorija, o tai padeda pravesti apklausas bei marketingo tyrimus. žinios apie tam tikros programos žiūrovus, jų šalis, žiūrėjimo laikas ir klientų programos nustatymas – automatiškai įrašomi į log-failą, kurį
televizijos tinklo prižiūrėtojas gali patikrinti bet kuriuo metu. svarbu ir tai, kad itv projektų realizacija nereikalauja didelių finansinių lėšų. 4. ekonominiai aspektai skaitmeninės televizijos galimybės jau 80-ųjų pradžioje sudomino masinės informacijos perdavimo kompanijų savininkus. tuo metu realybe tapo nebrangi palydovinė televizija. tačiau atsiradus internetui šioje srityje prasidėjo tikra aukso karštligė. tinklo poveikis sudarant programas ir pateikiant reklamą yra labai didelis. naujomis galimybėmis dabar domisi ne tik tradicinių masinių informacijos priemonių atstovai, bet ir verslininkai, kurie anksčiau net nebuvo susidūrę su tuo. prieš porą metų internete praktiškai nebuvo televizijos. dabar internete galima rasti apie 500 telekompanijų ir apie 2000 radijo stočių tinklapių. daugelis televizijos tinklapių kol kas apiriboja tuo, kad realiame laike perduoda į tinklą tik tekstą arba grafinius duomenis. tik kai kurie iš jų perduoda video informaciją – video realiame laike (real video) arba suglaudintus failus, kuriuos vartotojas turi pats išskleisti (video-on-demand). panaši situacija vyksta ir interneto radijo rinkoje. iš minėtų 2000 tinklapių tik 700 siūlo audio informaciją realiame laike (real audio). tinklapių, specialiai sukurtų tik televizijos ir radijo programų perdavimui, skaičius neviršija kelių dešimčių. pirmasis iš jų (www.broadcast.com) pasirodė tik 1999 metų kovo mėnesį. tokios virtualios telekompanijos siūlo savo produkciją bet kurios pasaulio dalies gyventojams. jų išlaidos yra minimalios: tam, kad perduoti video informaciją tinklu, nereikia įsigyti siųstuvų ir licenzijų arba statyti retransliatorių. viskas, ko reikia teikti tokias paslaugas – nusipirkti palyginti pigią signalo kodavimo/dekodavimo įrangą – ir ką būtent telekompanija pateiks savo potencialiems žiūrovams. stambių televizijos kompanijų vadovai dažniausiai tvirtina, kad net ir šios minimalios išlaidos neatsiperka. to priežastis gali būti tai, kad interneto televizijos žiūrovai – tai tik maža auditorija, kurią sudaro entuziastai. iš tiesų šiuo metu interneto galimybės apsiriboja tais žiūrovais, kurie vienu metu gali gauti vieną ir tą pačią programą. manoma, kad būtent dėl to 90% televizijos tinklapių siūlo vartotojams tik informaciją apie motininę telekompaniją, o geriausiu atveju, populiarių televizijos laidų fragmentus tam tikru formatu. mus labiausiai domina likusieji 10% interneto tinklapių. būtent jų šeimininkai dabar galvoja kaip galima būtų sudominti auditoriją naujais informacijos perdavimo formatais ir tai, kas labiausiai parduodama internete. tokių tiekėjų interesų sfera yra labai plati. į ją įeina reklama, paruoštų programų tiekimas ir originalių paketų sudarymas, elektroninė prekyba, duomenų bazių komercinis išnaudojimas bei informacijos tiekimas pagal užsakymą. kol kas tokių tinklapių efektyvumas yra mažas. tik 3 iš jų praeitais metais paskelbė, kad gavo pelną. likusiems net neatsipirko pradinės investicijos. tokie rezultatai daugelį nuvylė ir nenuostabu, kad vis dažniau siūloma internetą išnaudoti tik eterio programų reklamai. be to, televizijų vadovai tvirtina, kad jų versle permainų nereikia ir palaiko tik savo pusę. ir vis dėl to, tokia nuomonė ne visiškai teisinga. neatsižvelgiant į technines detales, atkreipsime dėmesį į žiūrovų psichologinius pokyčius, kuriuos sukelia internetas. mes pripratę prie to, kad visiems laikas brangus, todėl norime per trumpesnį laiką gauti kuo daugiau informacijos. televizijos tiekėjams reikės patenkinti šią vis labiau augantį poreikį, nes jie neturi kito išėjimo. atsiradus naujoms masinės informacijos priemonėms, ankstesnių priemonių pajamos ir pelnas paprastai sumažėja. taip yra ir dabar. vienintelė išeitis ankstesnėms informacijos priemonėms – pabandyti prisitaikyti prie naujų reikalavimų, kuriuos kelia internetas. 5. interneto tv transliavimas vaizdai interneto televizijoje gali būti perduodami dviem pagrindiniais ir nustatytais formatais. kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. apžvelgsime juos. 1. video informacija tinkle perduodama kaip užkraunamas failas, kurio formatas yra mov (quick time movie) arba avi (audio video interleave). tokios formos privalumas yra pakankamai aukštos kokybės garsas ir vaizdas. užkraunamas failas gali būti tokio dydžio, kokio reikia. tai reiškia, kad vaizdo kompresijos gylis gali būti mažesnis, tuo būdu vartotojas gaus daugiau audio ir video informacijos. tačiau toks užkraunamų failų privalumas tuo pačiu yra ir jų trūkumas. prieš tai, kai žiūrovas norės video failą pasižiūrėti, jis turės sulaukti, kol šis bus atsiųstas. akivaizdu, kad jeigu vartotojas neturi didelės būtinybės pažiūrėti vieną ar kitą laidą, jo dėmesys bus atitrauktas ir nebus išimtis tai, kad jis visiškai atsisakys laukti ir pažiūrėti tokį failą. tačiau kompensuojama tai, kad tokios formos video failus vartotojas gali išsaugoti savo kietajame diske, o po to peržiūrėti jį neprisijungus prie interneto. 2. vis didesnį populiarumą įgyja kita video medžiagos perdavimo forma – srautinis video. jo technologija leidžia betarpiškai perduoti audio ir video informaciją iš centralizuotos tarnybinės stoties (serverio) į kliento kompiuterį. kai vartotojas duoda užklausą tinkle
norimą failą, serveris jam siunčia informacijos srautą, kuris betarpiškai įvykdomas kitame kompiuteryje tuo momentu, kai informacija gaunama. kitaip tariant didelis video failas yra suskaldomas į duomenų paketus, kurie vienas po kito siunčiami vartotojui. teoriškai informacijos srautas daromas stabiliu ir leidžia žiūrėti video failus praktiškai akimirksniu. tv programų transliavimas per interneto televiziją yra pagrįstas “microsoft” duomenų srauto perdavimo technologija (streaming), todėl laidos nebereikia siųsti į savo kompiuterį. taikant šią technologiją vaizdo duomenų srautas iš vaizdo serverio perduodamas į vartotojo kompiuterį ir demonstruojamas su programa “microsoft windows media player”. tai iliustruoja 1 pav.: pavaizduota interneto televizijos schema yra modelis, pritaikytas lietuvoje. pagal jį matome, kad vienas svarbiausių mazgų schemoje yra tv programų įrašymas ir transliavimas. tai yra firmos “tilde” vaizdo paslaugų sistema. čia programos pasiekiamos imtuvo pagalba, kuris priima iš tv siųstuvo siunčiamas programas. kitas būdas yra gauti video reportažus iš vaizdo magnetofono. minėtame mazge tv programų laidos bei video reportažai yra pertvarkomi taip, kad būtų paruošti siuntimui į vaizdo serverį. tai atliekama su programa “microsoft windows media encoder”. šis mazgas taip pat yra susijungęs su www tarnybine stotimi, kuri aptarnauja vartotojus, kurie yra prisijungę prie interneto televizijos tinklapio (www.tv.lt). ši tarnybinė stotis glaudžiai susijusi su duomenų bazių serveriu, kuriame yra saugomi duomenys. per internetą www serveris tinklapiais susijungia su interneto tv žiūrovais. šie tam tikslui turi turėti interneto naršykles bei vaizdo rodymo programas. keliaujant schemoje kita puse, tv laidų transliacija pasiekia žiūrovus per vaizdo serverį. jame saugomos atsiųstos iš tv programų įrašymo ir transliavimo centro televizijos laidos, kurios interneto pagalba gali pasiekti bet kurį vartotoją. šis žiūrovų pasiekimas vyksta perduodant video informaciją srautiniu būdu, t.y. suskaldant didelį video failą į daug mažų gabalėlių ir juos periodiškai siunčiant į žiūrovo kompiuterio ekraną. ir vis dėl to, nežiūrint į tai, kad srautinė technologija padarė tikrą revoliuciją audio ir video informacijos perdavimo srityje, ji turi visą eilę trūkumų. šiuo metu internetas sparčiai plečiasi, o tai reiškia, mažėja pasiekiamų signalo pralaidumo juostų. tai priveda prie to, kad srautinis video praranda stabilumą ir gaunami iškritimai tarp kadrų. taigi, lyginant šį formatą su užkraunamais failas, pastebimas trūkumas – sumažėjusi kokybė. idealaus formato video informacijai perduoti internete kol kas nėra. daugelis prodiuserių eksperimentiniu keliu kuria savo metodiką itv programų paruošimui. tačiau reikalavimas yra akivaizdus: medžiaga turi būti įdomi. vartotojas atleis techninius nesklandumus tik tuomet jei programa tikrai prikaustys jį prie ekrano ir sudomins. viena pagrindinių problemų programų ruošėjams internete šiuo metu yra ta, kad techniniai interneto ypatumai neleidžia padaryti vaizdo tokio kokybiško, koks yra analoginėje televizijoje. todėl režisieriaus tikslas išlieka tas pats – pasiekti tai, kad žiūrovas viską įžiūrėtų ir suprastų. 6. teleinternetas 1996 metais pasaulinėje rinkoje pasirodė teleinterneto sistemos. tai dar nebuvo interneto tv, bet jau ir ne analoginė tv. teleinternetas – tai bendras terminas, taikomas stb (set-topboxes) – mažoms dėžutėms, kurios įprastai dedamos tiesiog ant televizoriaus. jos leidžia pasiekti internetą paprasto televizoriaus pagalba net neturint kompiuterio. paprastai stb turi distancinį pultą ir klaviatūrą. bazinį teleinterneto paketą sudaro: – modemas, prijungtas prie telefono linijos; – vidinė atmintis laikinam tinklapių ir java instrukcijų saugojimui; – infraraudonųjų spindulių imtuvas distanciniam pultui; – ekrano valdymo grandys, kurios kontroliuoja puslapių išvedimą į televizoriaus ekraną; – procesorius, vykdantis bendrą kontrolę ir stb valdymą. be to, neatsiejama teleinterneto sistemos dalimi laikomas servisas. paprastai vartotojui siūlomas priėjimas prie interneto bei elektroninio pašto sistemų. kiekviena kompanija, kuri specializuojasi teleinterneto srityje, teikia savo papildomą paslaugų paketą. taip servisas netchannel, įtrauktas į networking computing paketą, orientuotas į interneto paslaugas (elektroninis paštas, chat, elektroninė prekyba ir naujienos). curtis mathes kompanijos produktas uniview-210 apjungia vienoje dėžutėje televizijos servisą, telefoniją ir faksą, pateikdamas faktiškai integruotą sprendimą namų naudojimui. webtv plus gali išgauti skaitmeninę informaciją iš neišnaudoto televizinio signalo spektro dalies. į tokius paketus gali įeiti, pavyzdžiui, televizijos programų sąrašas, naujienos ir reklama. panagrinėkime kuo teleinternetas skiriasi nuo interneto tv. teleinternetas naudoja atvirą architektūrą ir nereikalauja jokio specialaus protokolo serveryje. prisijungimui prie interneto naudojamas tcp/ip arba ppp sujungimas per įprastą telefoninę liniją. tapatybės nustatymui naudojami pap ir chap tipo protokolai. tuo tarpu itv naudoja įprastą tcp/ip protokolą bei jungiasi per tas pačias telefono linijas. didžiausias skirtumas yra tas, kad teleinternetas
žiūrėti ir negalima nieko išsaugoti. tačiau jis taip pat suteikia didesnes grafines galimybes, nes puslapiai generuojami televizijos eilutėmis. tai reiškia, kad dirbtinų objektų įterpimas į tekstą didinant vaizdą yra išmetami. būtent dėl to teleinterneto vaizdas yra ryškesnis ir geresnis negu interneto televizijoje, žiūrimoje kompiuteriu. teleinternetas – tai galinga ir nebrangi informacijos priemonė, leidžianti organizuoti efektyvų priėjimą prie interneto ir elektroninio pašto naudojantis įprastu televizoriumi, ir klaviatūra bei ir distanciniu pultu. jis gali prisijungti prie įvairių tv sąsajų (pal, secam, ntsc) ir palaiko daugelį kalbų. teleinterneto įrenginys nereikalauja jokios lokalios atminties diske ir turi laisvą jungtį su asmeniniu kompiuteriu. tai leidžia vartotojui įstatyti papildomas kortas ir praplėsti funkcines galimybes. 7. interneto tv lietuvoje ar įmanoma interneto televizija lietuvoje? norint nepriekaištingai žiūrėti interneto televiziją real video formatu, būtina turėti skaitmeninę 128 kb/s liniją. tokį pralaidumą lietuvoje šiuo metu gali garantuoti kompleksinių paslaugų tinklo isdn (integrated services digital network) linija, kurią siūlo lietuvos telekomas. tačiau specialistų nuomone televizijos vaizdo programą galima žiūrėti ir naudojantis įprastine komutuojama telefono linija. čia minimalūs reikalavimai yra 32 kb/s, bet vaizdo kokybė šiuo atveju bus neaukšta. didelį vaidmenį interneto televizijoje vaidina ne tik linijos kokybė, bet ir kanalų pralaidumo geba. taigi, itv lietuvoje gali sudominti tik stambias firmas. šiuo metu lietuvoje veikiantis tinklapis www.tv.lt, atsiradęs 2000 metų spalį, siūlo pasižiūrėti populiarias televizijos programas. tai atliekama naudojant duomenų srauto perdavimo technologiją. vaizdo duomenų srautas iš vaizdo serverio perduodamas į vartotojo kompiuterį (1 pav.). “microsoft” technologijomis pagrįstus interneto televizijos projektus: tv.lt, tv.lv ir tv.ee – firmos “tilde” specialistai įgyvendino visose trijose baltijos šalyse. šių projektų dėka tv žiūrovai savo mėgstamas televizijos laidas ar dalis gali žiūrėti bet kuriuo metu, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. interneto televizija sukurta bendradarbiaujant su didžiausiomis lietuvos televizijomis ir nepriklausomais prodiuseriais. interneto televizijos svetainėje www.tv.lt galima lankytojui patogiu laiku žiūrėti populiarias pramogines ir informacines laidas, naudotis televizijos laidų archyvu, balsuoti už laidas, jas vertinti, diskutuoti su kitais lankytojais, peržiūrėti lietuvos ir užsienio televizijų programų tinklelį. svetainė nuolat atnaujinama – laidai pasirodžius televizijos eteryje, po valandos ji jau atsiranda interneto tv tinklapyje. interneto televizijos aprūpinimu visų pirma turėtų rūpintis tinklapių kūrėjai. tačiau daugumos specializuotų firmų atstovai teigia, kad jie galėtų organizuoti lietuvoje itv, tik tuomet, kai turės reikiamą programinį aprūpinimą. čia vėl susiduriama su užsakytojų, kurie apmokėtų projektus, įrangą ir darbus, stygiumi. taigi, interneto televizijos vystymąsi lietuvoje stabdo užsakovų trūkumas ir ryšio kanalų maža praleidžiamoji geba. šie faktoriai yra tarpusavyje susiję. sunkumai, susiję su informacijos srauto, reikalingo itv, pristatymu vartotojui, žymiai sumažina potencialią žiūrovų auditoriją, o tai atbaido užsakovus, nes pelnas už reklamą gali nepadengti išlaidų. be abejo, technologijų vystymasis ryšių srityje turėtų privesti prie kainų sumažinimo televizijai ir stambiems skaitmeniniams kanalams. tik tokiu atveju lietuvoje interneto televizija galėtų būti apsimokanti, pelninga ir naudinga. 8. išvados šiame darbe parodyta, kad nežiūrint į nustatytus techninius sunkumus šiuolaikiniame etape, interneto televizija, kaip žurnalistinės medžiagos perdavimas, neabejotinai turi didelę ateitį. šiuo metu jau nusistovi šie itv standartai: – bendrų planų nebuvimas, – montažas be specialių efektų, – palyginus su analogine televizija, didelis žurnalistinės medžiagos apdirbimas ir tvarkymas. pagrindiniai interneto tv privalumai būtų tie, kad užtikrinamas greitas ir patogus informacijos pasiekimas 24 valandas per parą bei informacinio ryšio kanalas tarp informacijos šaltinio ir vartotojo. darbe nurodytos pagrindinės problemos su kuriomis tenka susidurti interneto televizijos kūrėjams ir galimi jų sprendimo būdai. paminėta, kad pagrindinės ir svarbiausios interneto transliacijų problemos yra reikalingos technikos stygius ir sparčių skaitmeninių linijų stoka, tačiau su laiku ši problema turėtų išsispręsti. be to didelę įtaką ir spaudimą daro įprasta televizija bei reklama joje. interneto televizija lietuvoje dar tik daro pirmuosius žingsnius, tačiau manoma, kad suradus rimtus investuotojus, ateityje tai bus vienas pagrindinių masinės informacijos šaltinių.

Šiuo metu Jūs matote 100% šio straipsnio.
Matomi 3772 žodžiai iš 3778 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.