Irako karo pamokos
5 (100%) 1 vote

Irako karo pamokos

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Išvengiant klaidingų pamokų 4

Bloga pamoka “1”: 4

Bloga pamoka “2”: 4

Bloga pamoka “3”: 4

Bloga pamoka “4”: 5

“Taikos balandžiai” apie karą ir taiką po Irako krizės 5

Išmoktos pamokos 8

Karo poveikis ekonomikai, naftos ir valiutos rinkoms 8

Europos fragmentacija 9

Karo turizmas 10

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

Oficialiai Jungtinės Valstijos karo veiksmus Irake baigė gegužės 1 dieną, tačiau vis daugėjant išpuolių ir bombardavimų Irake bei kasdien žūstant JAV kareiviams, G.Busho administracija ginkluotą irakiečių pasipriešinimą apibūdina kaip teroristinį reiškinį. Nors šis “reiškinys” yra pagrindinė kliūtis Irako atstatymo kelyje, realybė yra daug sudėtingesnė ir pavojingesnė, kad galima būtų jai klijuoti bendrą“terorizmo”etiketę. Vis daugiau amerikiečių aukų reikalaujanti Irako okupacija mažina G.W.Busho populiarumo reitingus.

Karas iš prigimties yra nenuspėjamas, taigi jį laimi tas, kas prisitaiko prie pasikeitimų pirmasis. Dėl šios priežasties, karo strategai jau nuo pat karo pradžios Irake stebi ir vertina klaidas bei stengiasi jas taisyti, kol jos nesukėlė baisių pasekmių. Pamokos išmokstamos, tik ne visada į jas atsižvelgiama prasidedant naujam konfliktui. Šis darbas ir bandys trumpai supažindinti su pamokom, kurias amerikiečiai jau “išmoko”. Bet konfliktas dar nesibaigė, tad išmoktų pamokų sąrašas dar pasipildys nemažu skaičiumi pastraipų. Juk artėja pirmieji nepriklausomi rinkimai Irake, pajėgų išvedimo laikotarpis ir kitokie problematiški etapai.

Pamokų sąrašus pateikia ir analizuoja ne tik paprasti studentai, žurnalistai ar karo kritikai, tačiau ir specialiai tam sukurtos darbo grupės Pentagone, taip bandydamos užkirsti kelią klaidoms JAV vyriausybės vykdomojoje politikoje.

Išvengiant klaidingų pamokų

G. Busho administracijos lyderiai tik prasidėjus konfliktui iškėlė kelias pamokas. Deja didžioji dalis šių pamokų buvo klaidingos. Jei JAV savo užsienio politiką pagrįstų šiomis klaidingomis (bogus) pamokomis, pasekmės galėjo būti ir kraupesnės.

Bloga pamoka “1”:

Palyginamai lengva karinė pergalė, nereiškia, kad ir okupacija eisis taip lengvai . Irako užėmimui ir priartėjimui buvo suplanuotos septynios savaitės, tačiau pajėgos užtruko tik dvi. Taip atsirado vakuumas tarp realybės ir planų. G. Busho administracija padarė išvadas, kad koalicijos pajėgos visur ir visada bus sutinkamos kaip išvaduotojai. Tačiau pradinė reakcija neišsprendė skaitlingus skirtumus religijoje, etniškume ir ideologinės įtampos šioje visuomenėje. Tai galėjo įtakoti okupacijos sugniuždymą ir pavertimą pavojingu verslu. Suteikiant galimybes neramumų atsiradimui, Irako okupacija pamažu panašėja į padėtį Libane 1980m., arba britų problemas Šiaurės Airijoje nuo 1970 iki 1990, arba dabartinį Izraelio konfliktą. Taigi mažų mažiausiai, okupaciją yra daug sunkiau įteisinti negu karinę pergalę.

Bloga pamoka “2”:

Palengvėję po karinio triumfo Irake, JAV tokias pačias sankcijas turėtų taikyti visom “rogue” valstybėm . JAV savo triumfo galimybes turėtų laikyti už pavadžio. Kadangi irakiečiai parodė savo nekompetentingumą taktikoje, pradėję su JAV mūšius atviroje dykumoje kur JAV pusėje buvo nepalyginamas pranašumas tiek ginkluotės pusėje, tiek personalo. Tokias klaidas kitos valstybės vargu ar kartotų. Tuo labiau, Š. Korėja ir Iranas yra grėsmingesni, negu kada Irakas galėjo būti. Iš tikrųjų, juk JAV žvalgyba praneša, kad Š. Korėja jau turi nedideli kiekį branduolinio ginklo, o Iranas ruošiasi tokį įsigyti artimiausiuose planuose. Neabejotina, kad JAV tokiuose konfliktuose dominuotų, tačiau kokia tai būtų kaina?

Bloga pamoka “3”:

Piktoji “Arabų gatvė” yra mitas . Toks prielaidos neteisingas aiškinimas sukelia problemų. Didžiausias pavojus ne tame, kad pikti musulmonai nuvers bet kokią vyriausybę. Principinis pavojus yra tas, kad JAV taip atitolino musulmonų tautas, kad naujiem rekrutam nieko nebelieka tik kaip jungtis prie Al Qaeda ar kitų teroristinių organizacijų, taip tik didinant grėsmę JAV politikai. To pasekmė gali būti, kad net jeigu naujai išrinkta vyriausybė ir norėtų suartėti su Vašingtonu, tai būtų neįmanoma padaryti dėl viešosios nuomonės ir pykčio ant JAV. Taip pat reikia nepamiršti ir laiko tėkmės. Pergalė pirmajame persų įlankos kare, teroristinius išpuolius atnešė tik po dešimtmečio 9-11. Atsimokėjimas buvo negreitas, bet tikrai įvyko. Kada sulauksim skolų sugrąžinimo už šį karą?

Bloga pamoka “4”:

JAV dabar yra tokia galinga, kad gali sau leisti neatsižvelgti į tai ką mano pasaulio visuomenė . Jėgos šalininkai dabar norėtų imtis diplomatinių ir ekonominių priemonių prieš Prancūziją, Vokietiją ir Rusiją, dėl to kad išdrįso suabejoti ir prieštarauti JAV politikai Irako karo atžvilgiu. Tai būtų grubi klaida, kadangi JAV norint sėkmingai užbaigt karą prieš terorizmą, reikalinga tik kooperacija su visomis šalimis. Imant Rusijos pavyzdį, JAV siekia kad Rusija nutrauktų branduolinių medžiagų eksportą į Iraną, ir padėtų susitvarkyti su branduoline krize Š. Korėjoj. Pažvelgėm į šį klausimą iš JAV analitikų pusės, o štai pačių šalių prezidentų pasisakymai nesenai
vykusioje konferencijoje:

“Taikos balandžiai” apie karą ir taiką po Irako krizės

V.Putino. G.Šrioderio ir Ž.Širako susitikime Sankt-Peterburge vyravo tokios pagrindinės temos: karas Irake, karo pasekmės šiai šaliai ir visai tarptautinei bendruomenei, JT ir prieš karą pasisakiusių valstybių vaidmuo šiame sutvarkyme, pačių JT ir teisinių normų bei mechanizmų, sudarančių tarptautinio saugumo pagrindą ateitis po JAV ir Britanijos operacijos. Pateikiu trijų Europos lyderių nuomones šiais pagrindiniais klausimais.

1.Karas Irake

V.Putinas:

Negalima leisti keisti sąvokas ir pamiršti, dėl ko kyla visos problemos. Vieninteliu legitimiu karo Irake tikslu buvo šios šalies nuginklavimas ir cheminių ginklų paieška. Tačiau nieko nerasta ir netgi pačiomis paskutinėmis kovos už savo išgyvenimą akimirkomis Irako režimas nepasinaudojo masinio naikinimo ginklais. Todėl neaišku, ar tokie ginklai iš viso egzistavo. Galimi du variantai – arba jų tikrai nebuvo, arba jie yra tokios būklės, kad pasinaudoti jais tiesiog neįmanoma. Kur tada visos šios karinės akcijos tikslas? Karinės operacijos tikslas nepasiektas ir negali būti pasiektas nesugrąžinant į Iraką tarptautinių ginkluotės inspektorių. Anksčiau ar vėliau jie turi sugrįžti. Bet kokie radiniai, kuriuos ras sąjungininkai negalės būti pripažinti tikrais. Keista, kad jie iki šiol nieko “nerado”, aš jų vietoje tikrai būčiau ką nors aptikęs.

Gerai, kad Huseino režimas nuverstas. Mes visada sakėme, kad jis nesuderinamas su žmogaus teisių apsauga ir todėl niekada jo nerėmėme bei nedangstėme. Tuo pat metu mes kalbėjome apie tai, kad panašių problemų negalima spręsti karinės jėgos pagalba. Pasaulyje apie 80% valstybių neatitinka vakarietiškų demokratijos standartų, tad nejaugi amerikiečiai rengiasi su visomis jomis kovoti?

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1102 žodžiai iš 3576 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.