Istorijos sąvokos t y žodynas
5 (100%) 1 vote

Istorijos sąvokos t y žodynas

Aa… [gr.], priešdėlis, reiškiantis pamatiniu žodžiu nusakytos savybės,

daikto, reiškinio neigimą arba nebuvimą; prieš balsį virsta an…

abaka [isp. abaca < tagalų k.], labai tvirtas pluoštas, gaminamas iš

pluoštinio banano (Muša texti-lls) lapamakščių.

abakas [gr. abax (kilm. abakos)]: 1. skaičiavimo lenta, skaitytuvų

prototipas; vartotas šen. Egipte, Graikijoje, Romoje, vėliau V. Europoje

(iki XVIII a.); 2. viršutinė kapitelio dalis (dažn. keturkampės plokštės

pavidalo); 3. asmeninių kompiuterių taikomųjų programų paketas raštvedybos,

buhalterijos, ekonomikos ir kt. uždaviniams spręsti.

abalienacija [lot. abalienatio], turto nusavinimas arba perleidimas.

abandonas [pranc. abandon – palikimas, atsisakymas], savininko teisių į

apdraustąjį turtą, pvz., laivą arba jo krovinį, perleidimas draudimo

įstaigai su sąlyga, kad ji sumokėtų jam visą draudimo sumą.

abatas [lot. abbas (kilm. abbatis) < aram. abba -tėvas]: 1. kai kurių

senesniųjų katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.)

vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų

bažnyčios kunigas.

abatija, abato valdomas katalikų vienuolynas su jam priklausančiomis

valdomis.

a battuta [it.], muz. pagal taktą, ritmingai, tiksliai, pirminiu tempu,

kuris trumpai buvo pakeistas.

abazas [pagal Persijos šacho Abaso I (valdė 1587-1629) vardą], senovinė

Persijos ir kitų Rytų šalių smulki sidabrinė moneta.

abazija [ a… + gr. basis – ėjimas], nepaėjimas, atsirandantis dažniausiai

dėl nervų sistemos ligų.

abažūras [prwc. abat-jour] nik., lempos gaubtas.

abderietis, abderltas [gr. abderitės]: 1. senovės Trakijos miesto Abderos

gyventojas, graikų laiky tas tamsumo, kvailumo, atsilikimo įsikūnijimu; 2*.

kvailys, nemokša, prasčiokas.

abdikacija [lot. abdicatio], valdžios, pareigų arba laipsnio atsisakymas.

abdominalinis [lot. abdomen (kilm. abdominis) -pilvas], anat. pilvinis,

pvz., A kvėpavimas.

abdūkcija [lot. abductio – atitraukimas], anat. galūnės atitraukimas nuo

kūno vid. plokštumos.

abdūktorius [lot. abductor- atitraukėjas], anat. atitraukiamasis raumuo.

abecedarijus [lot. abecedarius – abėcėliškas], eiliuotas kūrinys, kurio

paeiliui einančių žodžių, eilučių arba strofų pirmosios raidės rikiuojamos

abėcėlės tvarka.

abelltas [pagal anglų išradėjo F. Abelio (Abel) pavardę], sprogstamoji

medžiaga, susidedanti iš amonio nitrato, dinitrobenzeno ir natrio chlorido.aberacija [lot. aberratio – nukrypimas]: 1. fiz.optiniais prietaisais

gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti,

spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos

šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito

atžvilgiu; 3. biol individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas

nuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę

trūkus visai chromosomai (chromosominė a) arba tik chromatidei

(chromatidinė A); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.

aberdynai, mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje, Aberdino ir Anguso

(Aberdeen and Angus) grafystėje.

abesyvas [lot. abesse -būti ne čia; nebūti], kai kurių kalbų, pvz.,

finougrų, linksnis, reiškiantis ko nors neturėjimą, nebuvimą (kas nors yra

ne čia, ko nors nėra).

ab hinc [sk. ab hink; lot.], nuo čia, nuo šios vietos.

ab hodierno [sk. ab hodijerno; lot.], nuo šios dienos.

ab incunabulis [sk. ab inkunabulis; lot.], nuo lopšio, nuo vystyklų, nuo

vaikystės, t. y. nuo pat pradžios.

ab initio [sk. ab inicijo; lot.], nuo pradžios.

ab intestato [lot.], be testamento, pagal įstatymą (paveldėti turtą); be

paskutinės valios pareiškimo.

abiogenezė [ a… + biogenezė]: 1. savaiminis gyvybės atsiradimas iš

neorg. medžiagos; 2. org. medžiagų susidarymas nedalyvaujant fermentams.

abiotin//is [ a… + biotinis], negyvas – priklausantis negyvajai

medžiagai, pvz., ~iai faktoriai; negyvenamas, pvz., ~ė sfera.

abiozė [… + …biozė], maisto produktų konservavimo būdas –

mikroorganizmai naikinami karščiu, el srove, jonizuojančiąja spinduliuote,

ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis, steriliai

filtruojami iš produkto.

abišalė [gr. abyssos – bedugnė], vandenynų didžiausių gylių (daugiau kaip

2000 m) zona, kurios vanduo beveik nejuda, yra žemos temperatūros,

pastovaus druskingumo ir tankio; abisalinė zona. abisinaipsn. <* etiopai

(2).

abitas [lot. habitus – išorė; apdaras, drabužis], ilgas vienuolių drabužis.

abitūra [lot. abitura < abeo – išeinu], vid. mokyklos baigiamieji

egzaminai.

abiturientas [lot. abituriens (kilm. abiturientis) -kas rengiasi išeiti],

baigiantis ar neseniai baigęs vid. mokyklą.

abjudikadja [lot.abjudicatio],psn. ko nors atėmimas teismo sprendimu.

abjuracija [lot. abjuratio – prisiektinis atsižadėjimas, neigimas],psn.

viešas tikėjimo arba savo Įsitikinimų išsižadėjimas.

ablaktiriioti ^ ablaktuoti.

ablaktuoti [lot. ablactatio – nujunkymas]: 1. nujunkyti; 2. užtrūkti,

nebeduoti pieno; 3. skiepyti suglaudimu – suauginti dviejų gretimų augalu

šakas (skiepyti ūglius), neatskirtus nuo savojo augalo kamieno.

abliacija [lot. ablatio – nunešimas, atskyrimas]: 1. ledyno ar sniego

dangos mažėjimas dėl tirpimo, garavimo, mech. irimo; 2. kietojo kūno, pvz.,

me-teoroido, skriejančio dujų sraute, paviršiaus staigus irimas dėl

lydymosi ir garavimo ar sublimacijos; 3.
raketos, kosm. aparato šarvinio

paviršiaus irimas, lydymasis, sublimacija dujų sraute (atmosferoje); saugo

paviršių nuo tolesnio irimo; 4. med. atsiskyrimas, atšokimas; 5. med. ?

amputacija.

abliatyv//as [lot. (casiis) ablativus < ablatus – nuneštas, atskirtas],

kai kurių kalbų, pvz., lotynų, linksnis, reiškiantis pradinį tašką,

atsiskyrimą, nutolimą; lietuvių kalboje ~o reikšmes atitinka kai kurios

kilmininko (su prielinksniais ir be jų), įnagininko, vietininko, dalyvinių,

pusdalyvinių konstrukcijų reikšmės.

abl(i)autas [vok.Ab/aut], kalbat, morfologiškai sąlygota balsių kaita

(šaknies balsinės fonemos kitimas) vienašakniuose žodžiuose, pvz., liet.

nešti, našta, arba įvairiose vieno žodžio formose, pvz., vok. binden, band,

gebunden.

abliūcija [lot. ablutio – apiplovimas], rel. apeiga -tikras arba

simboliškas kūno, jo dalių, liturg. indų plovimas.

abolicija [lot. abolitio – panaikinimas], jot/;, įstatymo, sprendimo

panaikinimas; bylos nutraukimas malonės aktu.

abolicionizmas [angl. abolitionism < lot. abolitio -panaikinimas]: 1.

visuomenės judėjimas, siekiantis panaikinti kurį nors įstatymą; 2.

D.Britanijos, JAV XVIII-XIX a. judėjimas už vergovės panaikinimą; 3. D.

Britanijoje XIX a. prasidėjęs judėjimas prieš prostituciją.

abonementas [pranc. abonnement], teisė tam tikrą laiką kuo nors naudotis

(biblioteka, telefonu, elek-tron. paštu, kompiuterių tinklu, vieta teatre);

dokumentas, patvirtinantis tą teisę.

abonentas [vok.Abonnent < pranc. abonner – užsisakyti], asmuo, įmonė,

organizacija, turinti abonementą.

aboralinis [lot. ab – nuo, iš + oš (kilm. oris) – burna], ufiat. einantis,

esantis į priešingą nuo burnos pusę.

abordažas [pranc. abordage < aborder-priplaukti, prisišlieti], taktinis

irklinių ir burinių laivų kautynių būdas: laivai sukibdavo bortais, o

kariai grumdavosi.

aborigenai [lot. aborigines < ab origine – nuo pradžios]: 1. pirmykščiai,

senieji vietiniai gyventojai; čiabuviai; 2. /“ autochtonai.

abortas [lot. abortus < aborior-nunykstu, apmirštu: 1.persileidimas,

priešlaikinis nėštumo nutrūkimas per pirmąsias 28 nėštumo savaites; 2.

dirbtinis nėštumo nutraukimas.

abortuoti(s) [ abortas], visiškai sunykti, redukuotis, neišsivystyti kai

kuriems organams per evoliuciją.

ab ovo [lot.], nuo kiaušinio, t. y. nuo pradžios.

abrachija [ a… + gr. brachion – ranka], beran-kystė (apsigimimas),

įgimtas rankų nebuvimas.

abraduoti [lot. abrado – nugrandau],geo/. vandens telkinio bangoms ardyti

krantą arba srovėms -dugną; irti nuo bangų arba srovių.

abrakadabra [lot. abracadabra]: 1. beprasmis žodis, kuriam vid. amžiais

buvo priskiriama magiška galia ir kuris buvo rašomas amuletuose; 2.

beprasmybė, nesuprantami žodžiai.

Abraomas, Biblijos personažas, šen. žydų patriarchas, garbinamas judėjų,

krikščionių ir musulmonų. abras [gr. abros – dailus, vertingas], pupiniu

šeimos nuodingas dekor. augalas Abrus, kilęs iš atogrąžų Afrikos.

abrazija [lot. abrasio – nugrandymas]: l.geol. jūros, ežero, tvenkinio

krantų ir priekrantės irimas nuo bangu, dugno irimas nuo vandens srovių; 2.

med.kūno ertmės arba audinių išgrandymas, pvz., gimdos ertmės A, ragenos A.abrazyvai [pranc. abrasifs < lot. abrasio -nugrandymas], kietos kristalinės

smulkiagrūdės arba miltelių pavidalo medžiagos, vari. metalams, mineralams,

medienai ir kt. medžiagoms mechaniškai apdirbti, daugiausia paviršiui

dailinti.

abrazyvin//is, padarytas iš abrazyvų, pvz., ~iai jrankiai.

ab re [lot.], nuo esmės, nuo dalyko.

abreviatūr//a [it. abbreviatura < lot. brevis – trumpas]: 1. santrumpa,

sudaryta iš sudėtinio pavadinimo žodžiu pirmųjų raidžių, pvz., UAB

-uždaroji akcinė bendrovė; 2. muz. ženklas, kuriuo trumpiau užrašomos

nalos.

abrikosas [pranc. abricotier, abricot]: 1. erškėtinių šeimos vaisinis

šiltųjų kraštų medis Anneniaca; 2. to medžio vaisius.

abrikotinas [pranc. abricotine], abrikosų likeris.

abrisas [vok. Abri& – brėžinys, planas]: 1. vietovės planas, padarytas toje

vietoje pagal horizontalių ge-od. matavimų duomenis; 2. daikto kontūrinis

vaizdas ant permatomos medžiagos (kalkės, pliuro).

abrogacija [lot. abrogatio], įstatymo, sutarties panaikinimas, atšaukimas.

abscesas [lot. abscessus], pūlinys; skaudulys, votis.

abscisė [lot. abscissus – atplėštas, atskirtas], viena dekartinių

koordinačių.

absentas [pranc. absinthe], alkohol. gėrimas – karčiųjų kiečių (metėlių,

arba pelynų) trauktinė.

absenteizmas [lot. absens (kilm. absentis) – nesantis, nedalyvaujantis]: 1.

vengimas dalyvauti valstybės valdžios organų rinkimuose; 2. žemėvaldos

forma, kai žemės ir į ją įdėto kapitalo savininkas gamyboje nedalyvauja.

absenteris, gamyboje nedalyvaujantis žemės ir į ją įdėto kapitalo

savininkas.

absentizmas •* absenteizmas.

absintizmas [ absentas], lėtinis apsinuodijimas karčiaisiais kiečiais

(metėlėmis), ilgai vartojant šią vaistažolę arba absenlą.

absoliucija [lot. absolutio- atleidimas]: 1./w«. teismo nutarimas,

atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės; 2. re/, nuodėmių atleidimas (per

išpažintį); bažn. bausmės panaikinimas.

absoliut//as [lot. absolutus – besąlygis, neapibrėžtas]: 1. idealisl.

filosofijoje – amžinas, nekintamas pasaulio pagrindas (~tinė dvasia, —line

idėja, —tinis Aš, Dievas); 2. kas savaiminga, ne-santykiška, ko niekas

nesąlygoja.

absoliutinis /* absoliutus.

absoliutinti,
traktuoti ką nors kaip absoliutų.

absoliutizmas [pranc. absoluliyne < lot. absolutus- besąlygis,

neapibrėžtas]: 1. valstybės valdymo forma: visa aukščiausioji valdžia

priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui); 2. filos. pažiūra, kad

tiesa, gėris ir grožis yra objektyvūs, nekintami, absoliutūs, nepriklauso

nuo pažinimo subjekto nė nuo pažinimo sąlygų.

absoliutizuoti – absoliutinti.

absoliutus [lot. absolulus]: 1. besąlygis, nevaržomas, neribotas,

nesantykinis, nepriklausomas; 2. visiškas, tobulas, pilnas, užbaigtas.

absolventas [lot. absolvens (kilm. absolventis)-baigiantis], asmuo, baigęs

aukštesniąją arba aukštąją mokyklą ir gavęs atitinkamą diplomą.

absorbatas, absorbento sugerta medžiaga (dujos).

absorbcija [lot. absorptio – sugėrimas]: 1. chem. sugertis, medžiagos

sugėrimas iš dujų arba skysčių visu absorbento tūriu; 2.fiz. bangų

energijos mažėjimas, kai jos sklisdamos sąveikauja su medžiaga, pvz.,

šviesos A, garso A; 3. kai kuriu augalų audinių funkcija – vandens ir jame

ištirpusių maisto medžiagų sugėrimas.

absorbentas [lot. absorbens (kilm. absorbentis) -sugeriantis], skystis,

sugeriantis (absorbuojantis) kitą medžiagą.

absorberis, įrenginys, kuriame sugėrimo (absorbcijos) būdu valomi,

perskiriami dujų mišiniai, įsodrinami skysčiai.

absorbtyvas, absorbuojamos dujos.

absorbuoti [lot. absorbere], sugerti, susiurbti. abstinencija

[lol.abstinentia -susilaikymas]: 1. susilaikymas, ppr. nuo alkohol. gėrimų;

2. lytinis susilaikymas.

abstinentas [lot. abstinens (kilm. abstinentis) -susilaikantis], žmogus,

visiškai negeriantis alkohol. gėrimų; blaivininkas.

abstrahuoti [lot. abstrahere – atitraukti], mintimis išskirti ir

apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius; sudaryti abstrakcijas.

abstrahuotis, mintimis atitrūkti, atsyti nuo daiktų kai kurių savybių ir

santykių norint išskirti esmines.

abstrakcija [ot.abstractio -atitraukimas]: 1. bendroji sąvoka, dėsnis,

modelis, teorinis apibendrinimas kaip abstrahavimo rezultatas; 2. dailės

kūrinys, sukomponuotas pagal abstrakcionizmo principus.

abstrakcionizmas [ abstrakcija], XX a. moder-nist. dailės kryptis; būdinga

nedaikliškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos)

suabsoliutinimas.

abstraktas: 1. daiktavardis, reiškiantis abstrakčią sąvoką, veiksmą arba

ypatybę, atitrauktą nuo veikėjo arba ypatybės turėtojo, pvz., bėgimas,

linksmybė, esmė, blizgesys; 2. abstrakcija.

abstraktus [lot. abstractus – atitrauktas]: 1. at-sietinis, atitrauktinis,

nekonkretūs; 2. gautas abstrahavimu; 3. nesusijęs su tikrove, nesiremiantis

patyrimu.

absurdas [lot. absurdus – nemaloniai skambantis, netikęs], beprasmybė,

prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys; nesąmonė,

niekai.

absurdiškas, beprasmiškas, kvailas.

abu nkt. [arab. tėvas], musulmonų šalyse – sudėtinė asmenvardžio dalis,

reiškianti „tėvas“ (prieš sūnaus vardą); valdytojas, savybės turėtojas.

abulija [gr. abulia- neryžtingumas], psichol bevališkumas, liguistas valios

susilpnėjimas ar jos netekimas; reiškiasi nesugebėjimu ką nors nuspręsti,

imtis kokios nors veiklos.

abveras [vok. Abwehr], fašistinės Vokietijos kar. žvalgybos ir

kontržvalgybos organas.

abzacas [vok. Absatz] ntk.: 1. įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraipos

eilutėje; 2. pastraipa -teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktos

teksto eilutės.

a capite [sk. a kapite; lot.], nuo skyriaus, skirsnio, pastraipos pradžios;

nuo pradžios.

a cappella [sk. a kapela; it. kaip koplyčioje], dainavimas be muz.

instrumentų pritarimo.

a capriccio [sk. a kapričo; it.], muz. laisvai, savo nuožiūra.

accelerando [sk. ačelerando; it.], muz. greitinant tempą.

acefalija [… + …cefalija], begalvystė- įgimtas galvos nebuvimas.

acena [gr. akaina – dyglys, smaigas], erškėtinių šeimos dekor. puskrūmis

Acaena, kilęs iš Pietų pusrutulio.

acet… [lot. acetum – actas], chem. terminų dalis, rodanti įvardijamų

junginių ryšį su acto rūgštimi, pvz., acetamidas (acto rūgšties amidas).

acetabuliarija, vienaląstis žaiadumbKAcetabn!a-ria, paplitęs tropinės ir

subtropinės juostų jūrose.

acetaldehidas [ acet… + aldehidai], org. junginys CH3CHO, acto rūgšties

aldehidas; bespalvis skystis.

acetaliai, chem. nestabilių dihidroksilių alkoholių eteriai;

plastifikatoriai, tirpikliai.

acetamidas [ acet… + amidai], org. junginys CHLCONH2, acto rūgšties

amidas; bespalviai kristalai.

acetanilidas, org. junginys CJHi.NHCOCH,; pirmasis pasaulyje sintetinis

vaistas (1886), žinomas antifebrino pavadinimu.

acetatai, acto rūgšties druskos ir esteriai.

acetilas, chem. radikalas CH3CO-; acto rūgšties liekana.

acetilceliuliozė, celiuliozės ir acto rūgšties esteris; balti dribsniai,

arba plaušeliai.

acetilcholinas [ acetilas + cholinas], biologiškai aktyvi medžiaga

(mediatorius), kurią išskiria parasimpatinių ir judinamųjų nervų galūnės;

padeda perduoti jaudinimą (nervinius impulsus) nervų sistemoje.

acetilcisteinas, vaistas nuo kosulio.

acetilenas [ acet… + gr. hylė- medžiaga], org. junginys C,H2; bespalvės,

nuodingos, sprogios dujos; etinas.

acetilinimas, org. junginių vandenilio atomo pakeitimas acetilu.

acetilsalicilo rūgštis, vaistas, salicilo rūgšties darinys; mažina

karščiavimą, malšina skausmą; aspirinas.

acetonas [lot. acetum – actas], org. junginys CH3COCH3; bespalvis, degus,

lakus savito kvapo
acetonas + gr. haima – kraujas], acetoninių kūnų padaugėjimas

kraujuje.

acetonūrija [acetonas + gr. uron- šlapimas], acetoninių kūnų padaugėjimas

šlapime.

achaj//ai [gr. Achaioi], viena svarbiausių senovės graikų genčių; Homeras

~ais vadino visus graikus.

Achašveras / Ahasveras.

Acherontas (gr. Acheron, kilm. Acherontos): init. 1. šen. graikų deivės

Gėjos sūnus, tiekęs vandenį su Dzeusu kovojantiems titanams; už tai

paverstas požemine upe; 2. liūdesio upė Hade.

Achilas (gr. Achil(l)eus), Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados“

personažas; jo kūne buvusi tik viena sužeidžiama vieta – kulnas.

achilija [… + gr. chylos – sultys], fiziol. sulčių neišskyrimas, pvz.,

skrandžio A, kasos A.

Achilo kulnas [ Achilas], žmogaus silpnybė, sužeidžiamoji vieta.

achimenė [a… + gi.cheimon – žiema], gesneri-jinių šeimos daugiametis

dekor. augalas Achime-nes, kilęs iš Vidurio Amerikos.

achirališkumas [ a… + p chirališkumas], objekto gebėjimas sutapti su savo

veidrodiniu atspindžiu.

achirija, acheirija [… + gr. cheir- ranka], be-plaštakystė – įgimtas

plaštakos arba abiejų plaštakų nebuvimas.

acholija [ a… + gr. chole- tulžis], tulžies kiekio sumažėjimas arba

visiškas jos nebuvimas.

achondritas [a… + <“ chondritas], akmeninis meteoritas be chondru.

gšties druskos ir esteriai.

achromatas [gr. achromatos – bespalvis), optinė sistema be chromat.

aberacijos, kuri dažn. panaikinama specialia glaudžiamojo ir sklaidomojo

lęšių sistema.

achromatinas [ a…+ chromatinas],biol. ne-sidažanti (priešingai

chromatinui) ląstelės branduolio medžiaga; lininas.

achromatinis [gr. achromatos -bespalvis], bespalvis; neskaidantis baltos

šviesos į spalvines sudedamąsias dalis, neturintis (nesudarantis)

chromatinės (spalvinės) aberacijos ydų.

achromatizmas [ achromatinis}: 1. bespalvišku-mas, bespalvystė; 2. optinės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2489 žodžiai iš 8276 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.