Jono jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinei kalbai
5 (100%) 1 vote

Jono jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinei kalbai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….3

I. Fonetikos ir rašybos taisymai………………………………………………………………………………………………6

II. Leksikos klaidų taisymai…………………………………………………………………………………………………..8

2.1. Skoliniai…………………………………………………………………………………………………………………..8

2.2. Žodžių reikšmė…………………………………………………………………………………………………………9

2.3. Naujadarai………………………………………………………………………………………………………………..9

2.4. Leksikiniai junginiai………………………………………………………………………………………………..10

III. Morfologijos taisymai…………………………………………………………………………………………………..12

3.1. Daiktavardis……………………………………………………………………………………………………………12

3.2. Būdvardis……………………………………………………………………………………………………………….12

3.3. Skaitvardis……………………………………………………………………………………………………………..13

3.4. Veiksmažodis…………………………………………………………………………………………………………13

IV. Sintaksės Jablonskio taisymai…………………………………………………………………………………………15

4.1. Vardininkas……………………………………………………………………………………………………………15

4.2. Kilmininkas……………………………………………………………………………………………………………15

4.3. Naudininkas……………………………………………………………………………………………………………16

4.4. Galininkas………………………………………………………………………………………………………………17

4.5. Įnagininkas…………………………………………………………………………………………………………….17

4.6. Vietininkas……………………………………………………………………………………………………………..17

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………19

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………20

Įvadas

Reikalas turėti bendrą visų rašomąją kalbą ypač aktualus pasidarė tautinio atgimimo pradžioje. Terminas „bendrinė kalba“ atsirado maždaug 1927 metais, o pasiūlė jį Pranas Skardžius. Pagrindinis jos požymis yra bendrumas visai tautai. Kalba yra svarbiausioji žmonių bendravimo priemonė, visuomenės „kovos ir vystymosi įrankis“. Kuo turtingesnė, kuo labiau ištobulinta ir kuo geriau žinomos ir aiškios jos paslaptys, tuo geriau ji tarnauja žmonėms.

Jonas Jablonskis gimė 1960 m. gruodžio 30 Kubilių kaime, netoli Kudirkos Naujamiesčio. Nuo 1869 mokėsi pradžios mokykloje , o 1872 metais įstojo į Marijampolės gimnaziją. Nors gimnazijoje buvo labai sunku mokytis ir vienąkart teko kartoti kursą, tačiau po kiek laiko būsimasis mokslininkas buvo dėstytojų giriamas už labai geras senųjų kalbų žinias. Jablonskiui studijuojant Maskvos universitete, kalbų, o ypač lietuvių kalbos, domėjimuisi didelę įtaką turėjo universiteto profesoriai F. F. Fornutovas, F. Koršas (Piročkinas, 1980, 13-23).

Šio darbo tema – Jablonskio nuopelnai dabartinei lietuvių bendrinei kalbai. Jablonskis, XIX pab. – XX a. pr. labai pakeitė, sunormino lietuvių bendrinę kalbą. Daugelis taisymų išliko iki mūsų laikų, bet ir didelį pluoštą taisymų yra nepriėmusi visuomenė ir vėlesnieji kalbininkai. Darbe siekiama išaiškinti Jablonskio taisymų svarbą šiandien.

Rašant šį kursinį darbą norėta išnagrinėti problemą, ar Jablonskio taisymai yra mums šiandien naudingi ir ar galima visapusiškai jais remtis. Tai yra labai aktuali problema, nes daugelis kalbininkų, taisydami ir aiškindami kalbos klausimus, atsigręžia į Jablonskio taisymus. Nors šis didis kalbininkas yra laikomas kalbos tėvu, bet ar jo taisymai nėra pasenę? Laikui bėgant keičiasi kalbos vartojimas: kinta žodynas, priimamos kitos gramatinės normos, o Jablonskis juk mokė prieš šimtą metų.

Problemą yra argumentuota, remdamasi įvairia medžiaga. Daugiausia naudotasi A. Piročkino darbais, Jis turbūt daugiausia dėmesio skyrė Jablonskio darbų sudarymui, apsvarstymui, nagrinėjimui.

Literatūros atranka yra svarbiausias dalykas pateikiant faktus, nustatant autoriaus požiūrį vienu ar kitu klausimu. Darbe yra apžvelgta įvairi literatūra. Pagrindą sudaro Jablonskio „Rinktinai Raštai“, sudaryti J.
Palionio. Juose pristatomi pagrindiniai Jablonskio darbai, t.y. „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922m.), „Lietuvjų kalbos sintaksė“ (1911m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928m.)

A. Piročkino knygos „Jono Jablonskio kalbos taisymai“ ir „Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas“ pateikia labai išsamų Jablonskio darbų nagrinėjimą. Pirmoje iš čia pristatytų A. Piročkino knygų turinys yra suskirstytas skyriais pagal kalbininko taisytas kalbos sritis, t.y. fonetikos ir leksikos klaidų taisymai, morfologijos dalykai ir sintaksiniai taisymai. Kiekvienas skyrius yra labai išplėstas pavyzdžiais, teorine medžiaga. Kitoje, „Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos puoselėtojas“ knygoje, aprašomi gyvenimo faktai, susiję su kalbininko karjera, taip pat pateikiama biografija, pristatomi svarbiausi Jablonskio darbai: 1922 m. gramatika, jos teorijos pagrindai, rašybos reikšmė, mokslinė vertė, „Linksniai ir prielinksniai“.

Šiam darbui naudinga taip pat buvo Zigmo Zinkevičiaus knyga „Bendrinės kalbos iškilimas“. Knygos turinys yra suskirstytas į dvi dalis: Lietuvių tauta tautinio laikotarpiu ir lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje. Pirmoje dalyje rašoma apie politinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją tuo laikotarpiu, apie tautinį atgimimą, bendrinę kalbą, kalbininkų A. Baranausko, J. Jauniaus, K. Būgos ir J. Jablonskio nuopelnus, įnašą į lietuvių kalbotyrą. Antroje dalyje Z. Zinkevičius parodo lietuvių kalbos plitimą Klaipėdos krašte, Rytprūsiuose, Latvijoje, Sovietų sąjungoje ir kitose užsienio šalyse, aprašo laisvės atgimimą ir valstybės susikūrimą, prievartinę polonizaciją ir vėlesniųjų kalbininkų, pvz. P. Joniko, J. Balčikonio tyrimus, nuopelnus.

A. Sabaliauskas knygoje „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ parodo pirmuosius metraščius, lygina kalbas, pvz. lietuvių ir latvių, pristato svarbias ir mažiau reikšmingas gramatikas, žodynus nuo XIX a. pr., rašo apie rusų mokslininkų domėjimąsi lietuvių kalba, baltų, suomių ir estų protėvių ryšius, aprašomas tarmių tyrinėjimas, apžvelgiamos A. Šleicherio ir F. Kuršaičio gramatikos, rašytos XX a. viduryje. Didelis dėmesys yra skiriamas dviem žymiausiems lietuvių kalbos puoselėtojams ir tyrinėtojams – Jonui Jablonskiui ir Kazimierui Būgai. Medžiaga yra suskirstyta chronologiškai. Knygos pabaigoje yra aprašomi tarybinių laikų lietuvių kalbotyros tyrinėjimai ir laimėjimai.

Iš visos literatūros buvo remtasi faktiniais duomenimis, pavyzdžiais, Jablonskio kaip kalbininko taisymais. Susipažįstama su to meto visuomenės nuomone, ką ji priėmė, o ką atmetė.

Daugeliui gali kilti klausimas, kas vis dėl to yra bendrinė kalba. Kodėl yra taip svarbu ją turėti ir ja remtis? Kodėl bendrine kalba nelaikomi kai kurie žodžiai, jei visuomenė juos priima ir toleruoja kasdien? Bendrine kalba – tai nusistovėjusios formos kalba, bendra visai tautai, valstybei, kraštui. Per dešimtmečius keitėsi jos pavadinimas. J. Jablonskis siūlė rašomoji kalba, tarpukariu buvo pakeista į bendrinę kalbą, nuo šeštojo dešimtmečio – literatūrinė kalba, bet šis terminas neprigijo dėl nevienodo supratimo ir buvo priimtas nacionalinės literatūrinės kalbos pavadinimas ir vėliausiai susitarta dėl bendrinės kalbos (Zinkevičius, 81).

Šiame darbe daugiausia dėmesio yra skirta Jablonskio taisymams iš fonetikos, leksikos, morfologijos, sintaksės sričių. Darbe nėra pateikiama biografinių faktų, tik keletas datų, susijusių su kalbotyros veikla. Kursiniame darbe neapžvelgiama Jablonskio pagalba Žemaitei, J. Biliūnui, G. Petkevičaitei – Bitei. Neminima, kad kalbininkas taisė jų darbus, redagavo juos, padėjo išleisti.

Šis kursinis darbas susideda iš keturių dėstymo dalių. Dalys yra skirstomos pagal sritis, kuriose darbavosi kalbininkas Jonas Jablonskis. Pirmoji dalis „Fonetikos ir rašybos taisymai“ yra skirta taisymams, kurie išliko iki mūsų laikų ir kuriuos paneigė kiti – jaunesnieji kalbininkai. Pasakoma, ką būtent iš fonetikos ir rašybos taisė Jablonskis, pateikiama pavyzdžių. Skyriuje „Leksikos klaidų taisymai“ yra pateikiama Jablonskio skolinių, tarmybių, hibridinių žodžių, naujadarų, vedinių aiškinimai, taisymai, svarstymai, kur Jablonskis buvo teisus ir kur klydo lyginant su šiandieniem gramatikos normomis. Taip pat kaip ir pirmajame skyriuje viskas remiama pavyzdžiais. Trečias skyrius skirtas morfologijai. Čia aprašomi kalbos dalių taisymai. Daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, veiksmažodis apžvelgiami plačiau, kitos dalys parašytos bendrai, nes jų taisymai nėra labai ryškūs. Kaip anksčiau minėtose dalyse viskas grindžiama pavyzdžiais. Ketvirtame skyriuje „Sintaksiniai Jablonskio taisymai“ yra paaiškintas kalbininko linksnių, prielinksnių siūlytas vartojimas, atvejai, kur galimi keli variantai. Šiandien dėl to kyla labai daug nesutarimų. Antras, trečias ir ketvirtas skyriai yra suskirstyti į poskyrius. 1 skyrius jų neturi, nes fonetika nėra plati sritis, o rašybos taisymų atspindys matomas ir kitose srityse. Darbą užbaigia išvados.

I. Fonetikos ir rašybos taisymai

Fonetika – kalbotyros šaka, tirianti garsinę kalbos sandarą, todėl yra glaudžiai susijusi su rašyba. Savo laiškuose Jablonskis rašė, kad „žodžių rašymas eina lygia greta su tarimu“ (Piročkinas,
1986, 13). Ne visada lengva yra suprasti kur tiktai fonetikos, kur rašybos taisymas. Būtent todėl šiame darbe tuos dalykus norima apžvelgti viename skyriuje. Jablonskio indėlis į šią taisymo sritį nebuvo labai didelis, bet vis tiek kai kuriuos žodžius pavartė moderniškesniais, t.y mums šiandien priimtinais. Fonetiką Jablonskis ėmė iš vakarų aukštaičių kauniškių, nes suprato, suplakti kelias tarmes yra netaisyklinga – turi išlikti vientisa sistema (Piročkinas, 1978, 103).

Jablonskio taisymuose buvo įvairių rūsių pažymėtų netaisyklingos vartosenos žodžių. Viena iš jų buvo balsės žodžio pradžioje, pavyzdžiui, ilgai vartotą jeiškos jis keitė ieškos, buvo nesutarimų ir dėl balsių a,e ir dvibalsių ai, ei. Jablonskis remdamasis savo tarme ir F. Kuršaičio vartosena buvo linkęs vartoti eketė, tai pakeitė tuometinę aketę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ abu žodžiai yra norminiai.

Kitą didelę grupę taisymų sudaro netaisyklingas balsių vartojimas žodžio šaknyse. Manoma, kad to priežastys gali būti įvairios: rašybos nemokėjimas, tarmių įtaka, žargoninės tarties atspindys. Kalbininkas labai kovojo su vietoje trumpųjų i ir u, parašytų ilgųjų balsių y ir ū, pavyzdžiui: krykščionybė, krykščionis buvo pakeisti į krikščionybė, krikščionis, pavydalas – pavidalas, jūdesiai – judesiai, sūtemos – sutemos, stebūklai – stebuklai. Nemaža žodžių Jablonskis keitė dėl trumpųjų i ir u rašymo vietoje ilgųjų y ir ū, pavyzdžiui: kalbininkui neatitiko niuniuoti. Jis tą formą pakeitė ilgąją – niūniuoti. Dabar vartojama tik Jablonskio siūlyta forma.

Jablonskis taisydamas žodžius, ieškodamas juose kažko nelietuviško ar kaip kitaip norėdamas pagerinti rašybą keitė ir tokiu žodžius, kuriuos šiandieniniai kalbininkai pripažino kaip taisyklingus, pavyzdžiui, Jablonskis vietoj žaliukėlis, pupuolė teikė vartoti su ilgaisiais ū balsiais,t.y. žaliūkėlis, pūpuolė. Dėl antrojo žodžio, tai kalbininkas buvo teisus, o dėl „žaliūkėlio“, tai „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ teikia abi formas, tik skirtinga reikšme (žaliukas – kas žalias, žaliūkas – tvirtas, sveikas žmogus).

Jablonskis ilgai svyravo dėl pagrindinių veiksmažodžių formų rašymo, dėl priešdėlių san-, są- vedinių, kurių šaknyje rašomos ilgosios raidės, taip pat aiškino dėl balsių e, ė rašybos. Jablonskis ne kartą taisydavo minėtus atvejus: plukti keitė į plūkti, pasiausvyra į pusiausvira, dėja į deja, gėrėti į gerėti (Piročkinas, 1986, 14-15).

Labai didelę painiavą tuometinėje rašyboje Jablonskis sukėlė dėl ė balsės rašybos. Kai kur kalbininkas vietoje ė siūlė e, pvz., idėalizuot – idealizuot. Kai aiškino kalbininkas tai atsirado dėl iš kitų kalbų perimto vadinamojo tarptautinio siaurojo e tarimo. Nepagrįstai buvo rašoma ė ir kitose priesagose, pvz., gyvėsnis, paslankėsnis, inteligentingėsnis, daugėlis (Piročkinas, 1986, 14-15). Žodžius gerybė ir gėrybė Jablonskis siūlė vartoti abu. Taip pat teikia ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. Jie turi tik šiek tiek skirtingą reikšmę, t.y. gerybė – tai „gerumas, malonumas“, gėrybė – „turtas, lobis“.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1681 žodžiai iš 5288 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.